Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos futbolo čempionato grupių etapus, atrankos varžybas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo prestižiniu turnyru. Aptarsime tiek moterų, tiek vyrų futbolo varžybas, atrankos procesus ir komandų pasirengimą. Taip pat paliesime Lietuvos klubų pasirodymus Europos turnyruose ir jų siekius patekti į grupių etapus.
2025 m. UEFA Europos moterų futbolo čempionatas
2025 metų UEFA Europos moterų futbolo čempionatas prasidėjo liepos 2 dieną ir tęsėsi iki liepos 27 dienos. Šį čempionatą laimėjo Anglijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją po dramatiškos kovos. Rungtynės, vykusios Bazelyje, baigėsi rezultatu 1:1, todėl prireikė baudinių serijos. Ispanijos komanda pirmavo po Marionos Caldentey įvarčio galva, tačiau antrajame kėlinyje rezultatą išlygino Alessia Russo.
Tai istorinė pergalė - pirmą kartą Anglijos vyrų ar moterų futbolo rinktinė čempionato trofėjų iškovojo žaisdama užsienyje. Šveicarija buvo pasirinkta iš keturių paraiškų - Lenkijos, Prancūzijos ir bendros Šiaurės šalių kandidatūros (Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos). Moterų futbolo Europos čempionatas vyko įvairiuose moderniuose stadionuose Šveicarijoje, įskaitant St.
Atrankos varžybos
2025 metų UEFA moterų Europos čempionato atranka vyko pagal gerai suplanuotą varžybų struktūrą, kuri leido komandoms kovoti dėl vietos prestižiniame turnyre. Kiekviena komanda žaidė po šešias rungtynes: po vienerias namuose ir vienas išvykoje su visomis kitomis savo grupės komandomis.
A lygoje trečioje ir ketvirtoje vietose likusios komandos varžėsi su C lygos nugalėtojomis ir trimis geriausiomis antrąsias vietas užėmusiomis komandomis. Iš grupių nugalėtojų (išskyrus Šveicariją) ir geriausiai pasirodžiusių B lygos vicečempionių buvo sudarytos šešios poros, kurios varžėsi su kitomis vicečempionėmis, trečiąją vietą užėmusiomis komandomis ir geriausia ketvirtąja vieta užėmusia B lygos komanda.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Kiekviena komanda kovėsi dėl paskutinių kelialapių į 2025 metų turnyrą. Atkrintamosiose varžybose dalyvavo komandos, kurios per pirmuosius du atrankos etapus pasiekė geriausius rezultatus. Turnyras prasidėjo kovų etapu, kuriame komandos buvo suskirstytos į keturias grupes. Kiekvienoje grupėje laukia įtemptų rungtynių ir netikėtų rezultatų.
Teisėjų komanda ir VAR sistema
2025 metų UEFA Europos moterų futbolo čempionate susitiks aukščiausio lygio komandos, o jų rungtynėms teisėjaus patyrę ir gerai žinomi teisėjai, pagalbiniai teisėjai, asistentai bei VAR (angl. Video Assistant Referee) specialistai. Teisėjų komandą sudarys 13 įžymių ir aukščiausio lygio teisėjų, turinčių didelę tarptautinę patirtį.
Edina Alves Batista - aukščiausio lygio Brazilijos teisėja, turinti ilgametę tarptautinę patirtį, įskaitant dalyvavimą FIFA pasaulio čempionatuose ir kitose prestižinėse varžybose. Ji yra FIFA sertifikuota teisėja nuo 2010 metų ir turi ilgametę patirtį, teisėjaujant tarptautinėse varžybose, įskaitant Europos ir pasaulio čempionatus.
VAR bus naudojama svarbių momentų peržiūrai, ir ją valdys 16 specialistų. Ši sistema užtikrins, kad visi ginčytini sprendimai būtų patikrinti ir įvertinti tiksliai ir laiku. Jų vaidmuo bus itin svarbus, užtikrinant, kad visos rungtynių situacijos būtų stebimos ir įvertintos tiksliai bei profesionaliai.
Čempionato reikšmė ir pasiekimai
2025 metų UEFA Europos moterų futbolo čempionatas Šveicarijoje buvo istoriškai reikšmingas keliais aspektais. Anglijos rinktinė, antrus metus iš eilės tapusi čempione, įtvirtino savo pozicijas kaip viena stipriausių Europos moterų komandų. Šeimininkės Šveicarijos pasirengimas buvo įvertintas teigiamai - stadionai, logistika ir organizaciniai sprendimai užtikrino sklandų čempionato eigą.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Lietuvos klubų pasirodymai Europos turnyruose
Po Lietuvos nepriklausomybės ir šalies įstojimo į UEFA, stipriausios lietuvių komandos pradėjo ginti šalies garbę Europinėse varžybose. Nuo pat pirmųjų rungtynių, kurios įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną, kai „Žalgiris“ Čempionų lygoje žaidė su Olandijos PSV komanda, Lietuvos ekipos jau 24 metus į Europines varžybas keliauja su svajone papulti į grupių etapą.
UEFA Taurių laimėtojų taurė
Mažiausiai iš visų Europinių varžybų lietuviai dalyvavo UEFA Taurių laimėtojų taurės varžybose. Iki 1999 metų gyvavusiame turnyre mūsų šalies atstovai savo jėgas išbandė šešis kartus. Įpatingų pasiekimų šiose varžybose pasiekti nepavyko. Tik „Žalgiris“ du kartus buvo peržengęs pirmąjį etapą, tačiau abu kartus suklupo ties antruoju barjeru. Iš aštuonių serijų, kurias per tuos metus sužaidė Lietuvos klubai, buvo laimėtos tik dvi (25%). Per šešioliką rungtynių šioje taurėje buvo pasiektos trys pergalės, penkis kartus varžybos pasibaigė lygiosiomis, o aštuonis kartus aikštę teko palikti dvikovą pralaimėjus. Tiesa, įvarčių santykis per šiuos mačus yra neutralus - 22:22.
Intertoto taurė
Šios varžybos yra vienintelės, kuriose lietuviai yra dalyvavę grupių etape. Tačiau tai yra dėl to, kad 1995-1998 metais šiose varžybose nebuvo atrankos etapų ir visi dalyvavę klubai patekdavo tiesiai į grupių varžybas. Po 1998 metų, UEFA pakeitė pirmenybių sistemą, ir ekipos žaisdavo atkrintamųjų varžybų principu. Per 11 sezonų šiuo formatu, Lietuvos klubai sužaidė 24 serijas su varžovais ir į kitą etapą žengė 11 kartų (46%). Daugiausiai - tris etapus 2005-2006 metų sezone įveikė „Žalgiris“, nugalėjęs Šiaurės Airijos, Latvijos ir Graikijos klubus. Per 59 rungtynes Intertoto varžybose mūsų šalies atstovai laimėjo 17 kartų, 8 rungtynės baigėsi lygiosiomis, o 34 dvikovose stipresni buvo varžovai.
Europos lyga
Daugiau nei pusė visų lietuviškų klubų dvikovų Europoje įvyko būtent Europos lygos varžybose, kurios anksčiau vadinosi UEFA taurės turnyru. Į paskutinį atrankos turnyro etapą A lygos klubai buvo patekę keturis kartus. Tiesa, tik „Žalgiris“ į šį etapą iškopė žaisdamas Europos lygos atrankos varžybas. Mūsų šalies klubams šios varžybos nėra pačios sėkmingiausios ir iš 69 dvikovų su varžovais į kitą etapą Lietuvos ekipos pateko tik 19 kartų (27,5%). A lygos klubai taip pat pralaimėjo daugiau nei pusę visų susitikimų Europos lygos varžybose - 77, o pergalę šventė 38 kartus. Likę 23 susitikimai nugalėtojo neišaiškino ir rungtynės baigėsi lygiosiomis.
Čempionų lyga
Apart trijų metų, kai Čempionų lygos dalyvių skaičius buvo sumažintas dėl UEFA nesutarimų su Europos transliuotojų unija, Lietuvos pirmenybių čempionai gaudavo progą išbandyti save šiose prestižinėse varžybose. Pirmą kartą mūsų šalies ekipa į kitą etapą pateko tik penktuoju bandymu, kai ledus pavyko pralaužti Vilniaus „Žalgiriui“, kuris 1999-2000 metų sezone bendru rezultatu 5 - 0 sutriuškino „Araks Ararat“ klubą iš Armėnijos. Toliausiai Čempionų lygoje pavyko nužengti „FBK Kaunui“ ir Panevėžio „Ekranui“ (du kartus), kurie prasibrovė iki trečiojo atrankos etapo. Per 62 rungtynes Čempionų lygoje mūsų klubai laimėjo 18 susitikimų, sužaidė lygiosiomis 11 kartų ir patyrė nesėkmes 33 mačuose.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Bendri pasiekimai
Iš viso per 24 metų dalyvavimą Europiniuose turnyruose, Lietuvos klubai sužaidė 275 susitikimus. Sėkmingiausias tarptautinėse važybose buvo 2004/2005 metų sezonas, kai penkios Lietuvos ekipos bendrai peržengė penkis etapus Europos varžybose. Taip pat tais metais buvo iškovota rekordiškai daug pergalių - 10, o 5 sykius su varžovais buvo sužaista lygiosiomis. Nesėkmingiausia vasara Europoje buvo 2001 metais. Tada Lietuvos klubai pergalių neiškovojo, po keturis susitikimus baigė lygiosiomis ir pralaimėjo bei neperžengė nė vieno atrankos etapo. Tris etapus Europoje per sezoną yra peržengęs tik „Žalgiris“. Sudėjus visų turnyrų statistiką, Lietuvos ekipos rungtynėse pergalę šventė 76 kartus, pralaimėjo 152 susitikimus, o rečiausias užfiksuojamas rezultatas - lygiosios, kurių buvo 47.
2026 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato Europos atranka
2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato Europos atranka prasidėjo 2025 m. kovo 21 d., ir tęsis iki 2026 m. kovo 31 d. Grupės nugalėtojai tiesiai pateks į pasaulio čempionatą, o antrą vietą užėmusios komandos žais atkrintamosiose varžybose. 6 grupės turės po 4 komandas, kurios sužais po 10 rungtynių - po dvejas su kiekviena varžove. Rungtynės vyksta „visi su visais“ principu - po dvejas rungtynes su kiekviena komanda (namuose ir išvykoje). Atkrintamosios varžybos (2026 m.) vyksta keturiose grupėse, kiekvienoje jų žaidžia po keturias komandas. Pusfinaliai ir finalai žaidžiami vienų rungtynių principu. Pusfinaliuose susitinka pirmosios komandos su ketvirtosiomis, o antrosios - su trečiosiomis.
Atrankos svarba
Visos komandos, dalyvaujančios FIFA pasaulio taurės Europos atrankoje, sieks užimti pirmąją vietą savo grupėje, nes tik grupės nugalėtojai pateks tiesiai į 2026 futbolo pasaulio čempionatą. Tai bus tiesus kelias į prestižinį turnyrą, su mažesne rizika ir daugiau laiko pasiruošti. Pirmą vietą užėmusios komandos galės atsikvėpti, nes žinos, kad jų vieta pasaulio čempionate jau garantuota.
Jei komanda užims antrą vietą grupėje, jos kelias į pasaulio čempionatą taps kur kas sudėtingesnis. Atkrintamosiose varžybose dalyvaus 12 antrąsias vietas užėmusių komandų ir 4 geriausios UEFA Tautų lygos grupių nugalėtojos, kurios nepateko į pirmas dvi savo grupių vietas. Atkrintamosiose varžybose iš viso dalyvauja 16 komandų, kurios suskirstytos į keturias grupes po keturias komandas.
Stipriausios komandos
Vokietijos rinktinė 2026 metų pasaulio čempionato Europos atrankoje atrodo labai stipri. Puolime išsiskiria Kai Havertz ir Serge Gnabry, kurie nuolat kuria pavojingas progas prie varžovų vartų. Gynyboje patikimumą užtikrina Mats Hummels ir Niklas Süle. Vokietijos treneriai sugeba greitai keisti taktiką, prisitaikydami prie varžovų, todėl komanda yra labai lanksti ir gerai organizuota.
Italija 2026 metų pasaulio čempionato atrankoje ir vėl bus stiprus varžovas. Šiuo metu Italija atsinaujina su jaunais žaidėjais, tokiais kaip Nicolo Barella, Federico Chiesa ir Sandro Tonali, kurie gali tapti pagrindiniais komandos lyderiais. Jaunieji žaidėjai, kaip Giacomo Raspadori ir Moise Kean, įneša gyvumo į komandą. Ispanijos futbolo rinktinė 2026 metų pasaulio čempionato atrankoje turi daug potencialo. Ispanija laimėjo pasaulio čempionatą 2010 metais, kai nugalėjo Olandiją. Nyderlandų rinktinė pastaraisiais metais žymiai sustiprėjo ir atgavo pasitikėjimą. Jie puikiai valdo žaidimą ir turi aiškią strategiją tiek puolime, tiek gynyboje.
Galimos staigmenos
Futbolo Europos komandos, galinčios nustebinti 2026 m.:
- Turkijos rinktinė: Pastaraisiais metais smarkiai atsinaujino. Komanda yra pasiruošusi kovoti net su tokiais grandais kaip Ispanija ar Nyderlandai.
- Sakartvelo rinktinė: Nors ir nėra laikoma pagrindiniu favoritu, pastaraisiais metais sparčiai žengia į priekį. Komanda turi daug talentingų žaidėjų, kurie gali sužavėti futbolo gerbėjus. Nors jų kelias į pasaulio čempionatą nėra lengvas, Sakartvelas tikrai neketina pasiduoti be kovos. Žaidėjai Giorgi Chakvetadze ir Khvicha Kvaratskhelia jau yra žinomi tarptautiniuose turnyruose ir suteikia komandai galimybių nustebinti. Sakartvelas gali rimtai konkuruoti su Turkija, Slovėnija ar net Švedija. Greitas ir tikslingas žaidimas gali būti jų sėkmės raktas.
- Švedija: Nors ir prarado savo futbolo legendą Zlatan Ibrahimović, vis tiek yra ta komanda, kurios niekada nereikėtų nuvertinti. Ši šalis visada pasižymėjo stabiliu žaidimu, komandiškumu ir puikiu žaidimo valdymu. Patyrę žaidėjai, tokie kaip Emil Forsberg ir Alexander Isak, puikiai kontroliuoja žaidimo tempą ir kūrybiškai atakuoja.
- Slovėnijos rinktinė: Pastaraisiais metais nuosekliai augo ir tapo stipriu varžovu kiekviename turnyre. Komanda demonstruoja vis didesnį meistriškumą ir gali kovoti net su pačiais stipriausiais varžovais. Samir Handanović ir Jan Oblak laikomi vienais geriausių pasaulio vartininkų. Toks stiprus vartininkų duetas suteikia komandai tvirtą gynybinį pagrindą, kuris leis kurti sėkmingą žaidimo strategiją.
- Rumunijos rinktinė: Pastaraisiais metais padarė reikšmingą pažangą, tačiau jai dar reikia įrodyti, kad ji gali efektyviai konkuruoti su didžiausiomis futbolo komandomis. Rinktinė turi ambicingą sudėtį, demonstruojančią didelį potencialą tiek gynyboje, tiek puolime. Komandoje žaidžia tokie futbolininkai kaip Nicolae Stanciu ir Vlad Chiricheș, kurie gali tapti svarbiais rinktinės lyderiais. Rumunijos rinktinė siekia ne tik kovoti dėl antros vietos grupėje, bet ir iškovoti tiesioginį kelialapį į pasaulio čempionatą.
Daugiau komandų reiškia daugiau galimybių tiek senoms, tiek naujoms rinktinėms parodyti savo jėgas ir nustebinti.
Kitos futbolo varžybos
Be Europos čempionatų ir pasaulio čempionato atrankos, svarbu paminėti ir kitas futbolo varžybas, kuriose dalyvauja Europos komandos.
Nacionalinės lygos
- Premier lyga (Anglija): 2022-2023 m. Lygos čempionai „Manchester City“ susikaus su FA taurės nugalėtoju „Liverpool“ klubu, dėl „Community Shield“ titulo „King Power stadione. „Premier“ lygos pirmasis turas vyks rugpjūčio 5-7 dienomis. Paskutinis turas prieš pasaulio čempionatą bus žaidžiamas Lapkričio 12-13 dienomis.
- Bundesliga (Vokietija): Pirmas turas prasidės rugpjūčio 5 dieną ir baigsis gegužės 27 dieną. Paskutinės varžybos prieš pasaulio čempionatą įvyks lapkričio 12-13 dienomis.
- Ligue 1 (Prancūzija): Startuos rugpjūčio 6 dieną ir tęsis iki birželio 4 dienos. Paskutinis turas prieš planetos pirmenybes įvyks lapkričio 12-13 dienomis.
UEFA varžybos
- UEFA Čempionų lyga: Grupių etapo burtai bus traukiami rugpjūčio 25 dieną.
- Europos lyga ir Konferencijos lyga: Burtai bus traukiami sekančia dieną (rugpjūčio 26 dieną).
tags: #europos #futbolo #cempionatas #grupes