Europos futbolo čempionato istorija: nuo pirmųjų žingsnių iki modernaus formato

Europos futbolo čempionatas, oficialiai žinomas kaip UEFA Europos futbolo čempionatas, yra vienas prestižiškiausių ir labiausiai laukiamų futbolo turnyrų pasaulyje. Šis kas ketverius metus vykstantis renginys suburia geriausias Europos nacionalines rinktines kovoti dėl Senojo žemyno čempiono titulo. Nuo pat pirmųjų varžybų 1960 m., čempionatas nuėjo ilgą kelią, išsiplėtė, tobulėjo ir tapo neatsiejama futbolo istorijos dalimi.

Čempionato ištakos ir pirmieji žingsniai

Europos futbolo čempionato idėja pirmą kartą buvo pasiūlyta 1927 m., kai Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay iškėlė mintį apie tokio turnyro organizavimą. Tačiau tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių, praėjus trejiems metams po H. Delaunay mirties, ši idėja virto realybe. Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas įvyko 1960 metais. Jame kovėsi septyniolika komandų.

Oficiali Europos čempionato atranka prasidėjo 1958 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje, kur Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinė 3:1 įveikė Vengrijos ekipą. Šios rungtynės žymėjo naujos eros pradžią Europos futbolui.

Pirmasis finalinis etapas (1960 m.)

Pirmajame finaliniame etape, kuris vyko Prancūzijoje, dalyvavo Prancūzijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos ir SSRS futbolininkai. Nors vietos futbolo mėgėjai tikėjosi savo numylėtinių pergalės, jau pirmose pusfinalio rungtynėse šeimininkai 4:5 nusileido jugoslavams, nors likus 15 min. iki susitikimo pabaigos prancūzai pirmavo 4:2. Kitame pusfinalyje SSRS rinktinė 3:0 įveikė Čekoslovakijos futbolininkus.

Finale susitiko SSRS ir Jugoslavijos rinktinės. Atkaklios kovos metu SSRS išplėšė pergalę papildomu laiku rezultatu 2:1 ir tapo pirmąja Europos futbolo komanda.

Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie Euro

Ankstyvieji čempionatai: dominavimas ir nauji veidai (1964-1976 m.)

Ankstyvuosiuose čempionatuose dalyvaudavo tik keturios komandos finaliniame etape. Tai lemdavo didelę konkurenciją ir kiekvienos rungtynės svarbą.

1964 m. čempionatas Ispanijoje

Kaip ir prieš ketverius metus, ketvertuke žaidė SSRS ir Vengrijos rinktinės, prie jų prisijungė Ispanija ir Danija. Ispanijoje vykusiose pirmenybėse nugalėtojų titulą gynusi SSRS pirmajame pusfinalyje 3:0 įveikė danus, o ispanai tik po pratęsimo 2:1 palaužė vengrus. Rungtynėse dėl trečios vietos Vengrija 3:1 įveikė Daniją. Finale Ispanija 2:1 įveikė SSRS ir iškovojo savo pirmąjį titulą.

1968 m. čempionatas Italijoje

Šis čempionatas į istoriją pateko ne tik dėl futbolo, bet ir dėl originalaus būdo, kuriuo organizatoriai nustatė vieno pusfinalio nugalėtojus. Pasaulio čempionus anglus pusfinalyje 1:0 parklupdė Jugoslavija. Kitame pusfinalyje susitiko šeimininkai italai ir SSRS rinktinė. Net ir pratęsus rungtynes įvarčių nebuvo, tad nugalėtoją nusprendė išaiškinti burtų būdu. Metant monetą sėkmė lydėjo italus.

Europos čempionai pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą paaiškėjo po dvejų rungtynių. Pirmasis Italijos ir Jugoslavijos mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Šį kartą organizatoriai neišdrįso mesti monetos ir nusprendė, kad rungtynės turi būti peržaistos. Peržaidoje Italija triumfavo ir tapo čempionais.

1972 m. čempionatas Belgijoje

Ketvirtajame Europos čempionate pirmą kartą į viršūnę pakilo Vokietijos (tuo metu - Vokietijos Federacinės Respublikos) vėliava. Belgijoje vykusiame finaliniame etape Franco Bekenbauerio ir Gerdo Miulerio vedama Vokietijos rinktinė kovojo su SSRS, Belgijos ir Vengrijos komandomis. Vokiečiai pusfinalyje 2:1 įveikė šeimininkus belgus, o sovietai 1:0 palaužė vengrus. Finale Vokietija 3:0 nugalėjo SSRS ir iškovojo savo pirmąjį Europos čempiono titulą.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

1976 m. čempionatas Jugoslavijoje

Penktasis Europos futbolo čempionatas tapo pirmuoju, kuriame čempionai paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Jugoslavijoje vykusiame Europos čempionato finaliniame etape žaidė pasaulio čempionai vokiečiai, vicečempionai olandai, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos rinktinės. Visi tikėjosi finale išvysti Olandiją ir Vokietiją, bet Čekoslovakijos futbolininkai turėjo kitokį planą. Aršiose kapotynėse jie po pratęsimo 3:1 įveikė totalinio futbolo išradėjus olandus, o vokiečiai 4:2 nuliūdino šeimininkus.

Finale čekoslovakai pirmavo 2:0, bet vokiečiai 89-ą mačo min. rezultatą išlygino. Per pratęsimą įvarčių nebuvo pelnyta, tad pirmą kartą futbolo istorijoje nugalėtojas paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Po 7 smūgių Čekoslovakija pirmavo 4:3. Lemiamą smūgį atliko Antoninas Panenka.

Čempionato plėtra ir nauji formatai (1980-1996 m.)

1980 m. Europos čempionatas žymėjo naują etapą turnyro istorijoje, kai finaliniame etape pirmą kartą dalyvavo 8 rinktinės. Tai leido platesniam šalių ratui varžytis dėl titulo ir padidino čempionato patrauklumą.

1980 m. čempionatas Italijoje

Italijoje vykusiose Europos pirmenybėse finaliniame etape pirmą kartą žaidė 8 rinktinės. Kova vyko dviejose grupėse ir tik pirmas vietas užėmusios rinktinės pateko į finalą. A grupėje dominavo Vokietijos rinktinė, pranokusi Čekoslovakiją, Olandiją ir pirmą kartą į Europos čempionatą patekusią Graikiją. B grupėje staigmeną pateikė Belgija, aplenkusi ne tik šeimininkų ekipą, bet ir Ispanijos bei Anglijos komandas. Antrą Europos čempionų titulą pelnė vokiečiai.

1984 m. čempionatas Prancūzijoje

Po 24 metų Europos čempionatas sugrįžo į Prancūziją ir šį kartą šeimininkai nesugadino šventės savo gerbėjams. Dabartinio UEFA prezidento Mišelio Platini vedama Prancūzijos rinktinė laimėjo visas rungtynes, o finale 2:0 įveikė ispanus. M.Platini per 5 rungtynes pelnė net 9 įvarčius ir iki šiol išlieka rezultatyviausiu Europos čempionatų žaidėju.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

1988 m. čempionatas Vakarų Vokietijoje

Oranžine spalva pasidabinęs 8-asis Europos futbolo čempionatas turėjo ir lietuvišką potekstę. Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Viačeslavas Sukristovas su SSRS rinktine iškovojo sidabro medalius. Po 16 metų pertraukos į Europos čempionatą sugrįžusi Sovietų Sąjungos rinktinė finale nusileido šiose pirmenybėse sužydėjusiai Olandijos komandai.

1992 m. čempionatas Švedijoje

9-ojo Europos futbolo čempionato išvakarėse Danijos rinktinės futbolininkai sulaukė UEFA pasiūlymo užimti šiose varžybose karo veiksmų purtomos Jugoslavijos vietą. Danai atidėjo atostogų planus ir nusprendė trumpam užsukti į Švediją, kur ir vyko čempionatas. Jų viešnagė baigėsi įspūdinga pergale Europos čempionato finale. Savo grupėje danai aplenkė prancūzus ir anglus. Finale jie nugalėjo Vokietiją ir sensacingai tapo Europos čempionais.

1996 m. čempionatas Anglijoje

Šiame Europos futbolo čempionate varžėsi jau ne 8, o 16 rinktinių. Nepaisant kiekybinės permainos, žaidimo kokybė nebuvo įspūdinga. Čempionate triumfavo vokiška drausmė ir efektyvus puolimas. Pusfinalyje Vokietija po baudinių serijos įveikė šeimininkus anglus, o finale su Čekija sužibo puolėjo Oliverio Birchofo žvaigždė. Vokietija iškovojo savo trečiąjį Europos čempiono titulą.

Modernus čempionatas: nauji iššūkiai ir formatai (2000-2020 m.)

Nuo 2000 m. Europos čempionatas toliau plėtėsi ir keitėsi, siekdamas prisitaikyti prie modernaus futbolo iššūkių. Buvo įvestos naujos taisyklės, formatai ir technologijos, siekiant padidinti čempionato patrauklumą ir konkurencingumą.

2000 m. čempionatas Belgijoje ir Olandijoje

Šis čempionatas pirmą kartą buvo surengtas iš karto dviejose šalyse - Belgijoje ir Olandijoje. Pasaulio čempionai prancūzai iš anksto buvo vadinami pagrindiniais jo favoritais ir „mėlynieji“ pateisino pasitikėjimą. Zinedino Zidano vedami prancūzai ketvirtfinalyje 3:2 įveikė ispanus, pusfinalyje 2:1 palaužė portugalus. Futbolo stebuklo prireikė finale. Gynybinio futbolo etalonu tapusi Italijos rinktinė finale, antro kėlinio pradžioje, išsiveržė į priekį. Visos prancūzų atakos dužo atsimušusios į italų gynybinius įtvirtinimus ir tik paskutinė, desperatiška prancūzų ataka baigėsi įvarčiu. O 13-ą pratęsimo min. Prancūzija iškovojo pergalę.

2004 m. čempionatas Portugalijoje

Prieš šį čempionatą Graikijos rinktinė buvo laikoma varžybų autsaidere. Po 24 metų pertraukos į čempionatą patekę graikai įrodė, kad su tuo nesutiko. Vokiečio Oto Rechagelio parengtas gynybinis žaidimo modelis padėjo graikams pasiekti finalą. Finale jie nugalėjo Portugaliją ir sensacingai tapo Europos čempionais.

2008 m. čempionatas Austrijoje ir Šveicarijoje

44 metus ispanai laukė ir tikėjosi, kad jų nacionalinei ekipai pavyks sugrįžti į Europos čempionato viršūnę. 13-asis Europos čempionatas pagaliau atnešė sėkmę „raudoniesiems“. Po prieš tai buvusio blankaus čempionato kombinacinis ispanų žaidimas bei kitų pajėgiausių Europos rinktinių kūrybiškumas atgaivino Senojo žemyno pirmenybes. Pusfinaliuose Vokietija 3:2 palaužė Turkiją, o Ispanija 3:0 įveikė Rusiją. Finale pelnytą pergalę po vienintelio Fernando Toreso įvarčio iškovojo ispanai.

2012 m. čempionatas Lenkijoje ir Ukrainoje

Čempionato rungtynėse apsilankė 1,4 mln. žiūrovų, vidutiniškai po 46 671 per rungtynes. Airis Damienas Duffas, vokietis Lukasas Podolskis ir ispanas Xabi Alonso čempionato metu sužaidė savo šimtąsias rungtynes rinktinėje. Specialiai čempionatui įkurtose sirgalių zonose, kurios veikė aštuoniuose miestuose, rungtynes stebėjo daugiau nei 5 mln. žmonių. Per 31 čempionato rungtynes įmušti 76 įvarčiai. Nyderlandų rinktinė pirmą kartą per visą savo dalyvavimų didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose istoriją nesurinko nė taško. Ispanija tapo pirmąja vienuolike, sugebėjusia apginti Europos čempionų titulą. Be to, ispanai tapo pirmąja komanda, sugebėjusia laimėti tris iš eilės didžiuosius tarptautinius turnyrus.

2016 m. čempionatas Prancūzijoje

Nuo šio čempionato finaliniame etape dalyvauja jau ne 16, o 24 komandos. Tai suteikia galimybę mažesnėms šalims varžytis su stipriausiomis Europos komandomis.

2020 m. čempionatas (vyko 2021 m.)

Šis čempionatas pirmą kartą istorijoje vyko 12 skirtingų Europos šalių. Toks formatas buvo pasirinktas siekiant paminėti 60-ąsias čempionato metines.

Įsimintini momentai ir įvykiai

Per visą Europos futbolo čempionato istoriją buvo daugybė įsimintinų momentų ir įvykių, kurie paliko neišdildomą įspūdį futbolo gerbėjams visame pasaulyje.

  • 1968 m.: Italijos ir SSRS pusfinalio rungtynių baigtis sprendžiama burtų keliu.
  • 1976 m.: Antoninas Panenka įmuša legendinį baudinį finale, padėdamas Čekoslovakijai iškovoti titulą.
  • 1992 m.: Danija, pakviesta į čempionatą paskutinę minutę, sensacingai triumfuoja.
  • 2004 m.: Graikija, būdama autsaiderė, laimi čempionatą, nustebindama visą pasaulį.

Europos futbolo čempionato reikšmė

Europos futbolo čempionatas yra ne tik sporto renginys, bet ir svarbus kultūrinis bei socialinis reiškinys. Jis suburia žmones iš skirtingų šalių, skatina bendrumo jausmą ir leidžia didžiuotis savo šalies nacionaline rinktine. Be to, čempionatas turi didelę ekonominę reikšmę, pritraukdamas turistus, investicijas ir kurdamas naujas darbo vietas.

Ateities perspektyvos

Europos futbolo čempionatas ir toliau tobulės ir plėsis, siekdamas išlikti vienu populiariausių ir prestižiškiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Tikėtina, kad ateityje matysime dar daugiau naujų formatų, technologijų ir dalyvių, kurie padės čempionatui išlaikyti savo pozicijas ir toliau džiuginti futbolo gerbėjus visame pasaulyje.

tags: #europos #futbolo #cempionatu #istorija