Europos krepšinio čempionatas, dar žinomas kaip EuroBasket, yra vienas svarbiausių sporto renginių Europoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos krepšinio čempionato istoriją, atsigręždami į pačius ištakas, prisimindami svarbiausius įvykius ir išskirtinius momentus.
Pirmieji žingsniai: 1935-1939 metai
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935 m. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės.
Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 m. Rygoje. Tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos, Egipto ir Lenkijos atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos ir tapo Europos čempionais.
III čempionatas įvyko Kaune 1939 m. Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos, Suomijos, Italijos rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais.
1937-1939 m. Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 m. Europos čempionatai neįvyko.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos krepšinio čempionato statistika
Kauno sporto halė - pirmoji Europoje
Lietuvai šiemet tenka organizuoti vieną didžiausių Europos sporto renginių - 37-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Puiki proga prisiminti, jog Lietuvai Europos krepšinio čempionato šeimininkės ir organizatorės vaidmuo tenka nebe pirmąjį kartą, nes 1939 m. gegužę Kaune vyko 3-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas.
Remiantis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tuometinėmis nuostatomis, laimėjusi šalis - Lietuva įgijo teisę rengti kitą čempionatą. Lietuvos vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui ir rengti čempionatą buvo pavesta Kūno kultūros rūmams.
1938 m. rugpjūtį Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas (William Jones) atvyko į Kauną derinti organizacinių būsimojo čempionato klausimų. Šiuo reikalu buvo sukviestas posėdis, kuriame dalyvavo Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas, FIBA vadovas V. Džonsas, Kamuolio žaidimo sąjungos pirmininkas Dr. J. Navakas, referentas A. Latvėnas ir kt. Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo čempionato rengimo vieta.
Tuomet Europoje specialiai krepšiniui pritaikytų arenų dar beveik nebuvo. Iš pradžių krepšinio čempionatą Lietuvoje buvo planuojama rengti valstybinio aikštyno krepšinio aikštėje (dabar S. Dariaus ir S. Girėno stadionas). Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas iškėlė idėją, jog Kaune galėtų būti pastatytas modernus sporto renginiams skirtas pastatas.
Premjero Vlado Mirono vyriausybė pritarė iškeltai minčiai, supratusi šio tarptautinio sporto renginio svarbą Lietuvos įvaizdžiui Europoje. Tačiau vyriausybė iš halės statybai reikalingų 400 tūkst. litų skyrė tik apie 180 tūkst. litų. Kauno sporto halę projektavo jaunas aukštos kvalifikacijos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas.
Taip pat skaitykite: Apie Europos jaunučių merginų krepšinio čempionatą
Sporto halės statybos vyko 1938 m. gruodžio - 1939 m. gegužės mėnesiais. Ji pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - greičiau negu per pusmetį. 1939 m. gegužės 10 d. buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, o jau gegužės 15 d.
1939 m. gegužės 17 d. Kaune viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas domėjosi Europos krepšinio čempionato organizavimo Kaune eiga bei naujosios sporto halės statybomis. Savo viešnagės metu jis išsakė šią savo nuomonę: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (Pierre de Coubertin) salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui.“
Galima pastebėti, jog greitu laiku šioje halėje turėjo vykti ne tik III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas, bet ir II-asis Europos moterų krepšinio čempionatas (1938 m. Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionate laimėjo sidabrą). Tačiau 1940 m. pavasarį turėjusios vykti krepšinio pirmenybės neįvyko, nes Europoje vis stipriau plieskėsi karo židinys.
Pokario metai: dominavimas SSRS ir netikėti čempionai
IV čempionatas buvo surengtas 1946 m. Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo. 1947-1989 m. geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Garastas (1979, 1983, 1987, 1989) treniravo SSRS rinktines.
Egiptas, šalis, kuri dažniau siejama su faraonais ir piramidėmis nei su „EuroBasket,“ šokiravo krepšinio pasaulį laimėdama 1949 m. Europos čempionatą. Ši intriguojanti istorija prasideda 1937 m., kai Latvijoje vykusiose Europos krepšinio žaidynėse dalyvavo aštuonios šalys, tarp jų ir Egiptas. Tuo metu nebuvo Afrikos krepšinio federacijos, todėl Egipto rinktinė, norėdama žaisti krepšinį, turėjo keliauti į Europą. Šį žaidimą į šalį importavo italų ir egiptiečių kilmės žaidėjas Nello Paratore, kuris 1930 m. įkūrė Egipto krepšinio federaciją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio kelias Europos čempionate
Po dešimties metų Egiptas vėl bandė jėgas ir 1947 m. pasirodė Čekoslovakijoje vykusiame „Eurobasket“ turnyre. Net ir be savo trenerio Nello, kurį anglai dėl prasidėjusio karo pasodino į kalėjimą, Egipto rinktinė laimėjo visas savo grupės rungtynes: prieš Belgiją, Lenkiją ir net Italiją, taip pat patekdama į antrąjį etapą. Antrajame grupės etape jiems pavyko nugalėti Lenkiją ir Bulgariją, tačiau jie pralaimėjo prieš Sovietų Sąjungą, kuri pirmą kartą savo istorijoje triumfavo. Rungtynėse dėl bronzos egiptiečiai įveikė Belgiją ir iškovojo neįtikėtiną spindintį bronzos medalį.
Pasibaigus karui, Nello vėl buvo atsakingas už Egipto krepšinių komandą ir ruošėsi 1949 m. „EuroBasket“ turnyrui. Turnyras gegužės 15-22 d. vyko Heliopolyje, turtingame Kairo rajone. Dalyvavo nedaug komandų, tiksliau, septynios: Prancūzija, Graikija, Turkija, Nyderlandai, Sirija, Libanas ir šeimininkai - Egiptas. Daugelis šalių atsisakė, tarp jų Italija ir Sovietų Sąjunga, kurios nenorėjo žaisti Anglijos kolonijos žemėje. Dėl nedidelio komandų skaičiaus turnyras buvo sužaistas vienu ratu. Šeimininkai startavo tvirtai ir lengvai laimėjo prieš Siriją, Olandiją, Libaną, Turkiją ir Graikiją. Nuo pat pirmųjų rungtynių atrodė aišku, kad arši kova dėl trofėjaus bus tarp Egipto ir Prancūzijos. Paskutinę turnyro dieną pagaliau susitiko dvi favoritės. Įsimintinose rungtynėse Egiptas sutriuškino varžovus ir lemiamais rezultatais 56:36 įveikė prancūzus. Taip Egiptas tapo „Eurobasket“ nugalėtoju.
Po dviejų turnyrų, 1953 m., istorija, atrodo, pasikartos. SSRS pirmą kartą rengia „EuroBasket,“ o tarp dalyvių vis dar yra Egiptas. Pirmąjį grupės etapą egiptiečiai pradeda tvirtai ir nesunkiai įveikia Vakarų Vokietiją, Prancūziją ir Švediją. Be didesnių problemų užsitikrinusi pirmąją vietą grupėje, atrodo, kad Afrikos komanda gali pakartoti 1949 m. pergalę, tačiau antrajame etape Egiptas krenta ant žemės. Rezultatų lentelėje rašomi penki pralaimėjimai ir viena pergalė (prieš Italiją), kurie pasmerkia komandą užimti paskutinę vietą, užimant aštuntą vietą varžybose. Taip ir baigėsi Egipto nuotykiai „EuroBasket“ turnyre.
Lietuvos indėlis į SSRS rinktinę
1947 m. Europos čempionate Prahoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. 1951 m. Europos čempionate Paryžiuje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. 1952 m. Olimpinėse žaidynėse Helsinkyje TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. 1953 m. Europos čempionate Maskvoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1955 m. Europos čempionate Budapešte TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. 1956 m. Olimpinėse žaidynėse Melburne TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. 1957 m. Europos čempionate Sofijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionate Tarybų Sąjungoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. 1967 m. Europos čempionate Suomijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. 1967 m. Pasaulio čempionate Urugvajuje TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. 1968 m. Olimpinėse žaidynėse Meksikoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1969 m. Europos čempionate Italijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1970 m. Pasaulio čempionate Jugoslavijoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionate Šiaurės Vokietijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. 1972 m. Olimpinėse žaidynėse Miunchene TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1973 m. Europos čempionate Ispanijoje TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. 1974 m. Pasaulio čempionate Puerto Rike TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1978 m. Pasaulio čempionate Filipinuose TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. 1979 m. Europos čempionate Italijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1980 m. Olimpinėse žaidynėse Maskvoje TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. 1981 m. Europos čempionate Čekoslovakijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1982 m. Pasaulio čempionate Kolumbijoje TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
1983 m. Europos čempionate Prancūzijoje TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. 1985 m. Europos čempionate Vakarų Vokietijoje TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). 1986 m. Pasaulio čempionate Ispanija TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. 1987 m. Europos čempionate Graikijoje TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). 1988 m. Olimpinėse žaidynėse Seule TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. 1989 m. Europos čempionate Jugoslavijoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. Toliau, nuo 1991 m.
Naujas etapas: nepriklausomos Lietuvos rinktinės pasiekimai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993 m.
Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. Vicečempionais tapo: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, G. Einikis, G. Krapikas, D. Lukminas, G. Markevičius, A. Karnišovas, S. Štombergas, M. Timinskas, A. Visockas, V. Chomičius; vyriausiasis treneris V. Garastas, treneris H. Giedraitis.
XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) - penkta, XXXII (2001) - dvylikta. XXXIII čempionat…
Lietuvos triumfas Švedijoje
Galiausiai vėl išmušė triumfo valanda: 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.
Europos krepšinio čempionatas šiandien: 2025 m. pirmenybės
Europos krepšinio čempionatas dar vadinamas EuroBasket, yra vienas svarbiausių sporto renginių Europoje. Turnyras vyks nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 14 d. Jis bus surengtas keturiose šalyse: Latvijoje, Suomijoje, Kipre ir Lenkijoje. Varžybose dalyvaus 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes po šešias rinktines. A grupė žais Rygos „Arena Riga“, B - Tamperės „Nokia Arena“, C - Limasolio „Spyros Kyprianou Athletic Center“, o D - Katovicų „Spodek“. Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateks į atkrintamąsias, o lemiamos kovos vyks Rygoje.
Po įtemptos atrankos paaiškėjo, kurios komandos iškovojo teisę dalyvauti 2025 metų Europos krepšinio čempionate. Į jį pateko stipriausios Europos rinktinės - tarp jų ne tik gerai žinomi Europos krepšinio gigantai, bet ir kelių mažesnių šalių atstovai.
EuroBasket 2025 dalyvaujančios komandos
- Belgija
- Bosnija ir Hercegovina
- Čekija
- Didžioji Britanija
- Estija
- Graikija
- Islandija
- Ispanija
- Italija
- Izraelis
- Juodkalnija
- Kipras
- Latvija
- Lenkija
- Lietuva
- Portugalija
- Prancūzija
- Sakartvelas
- Serbija
- Slovėnija
- Suomija
- Švedija
- Turkija
- Vokietija
Turnyro formatas
Iš pradžių visos komandos bus suskirstytos į keturias grupes, kiekvienoje jų varžysis po šešias komandas. Grupių rungtynės vyks keturiose skirtingose šalyse, todėl sportininkams teks prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Šiame etape kiekvienas susitikimas itin svarbus, nes tik keturios geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į atkrintamąsias varžybas. Tai reiškia, kad kiekvienas pelnytas taškas gali būti lemiamas kovojant dėl čempionų titulo.
Pasibaigus grupių etapui ir išaiškėjus keturioms geriausioms kiekvienos grupės komandoms (iš viso 16 dalyvių), prasidės atkrintamosios varžybos. Jos vyks pagal „iškritimo“ principą: komanda, patyrusi pralaimėjimą, pasitraukia iš čempionato, o laimėtoja keliauja toliau. Visi atkrintamųjų susitikimai, įskaitant pusfinalius bei finalą, bus surengti Rygoje, tad Latvijos sostinė šiuo laikotarpiu taps tikru krepšinio centru.
Lietuvos siekiai: ar verta rengti EuroBasket 2029?
Lietuva siekia surengti 2029 m. Europos čempionato grupės etapą. FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Reikia suprasti, kad Lietuvoje geriausiu atveju vyktų tik grupės varžybos, kuriose ir žaistų Lietuvos rinktinė. Nuo 2015 m. taikoma praktika, kai Europos čempionatas vyksta daugelyje šalių.
LKF prezidentas M. Balčiūnas jau patikslino, kad Lietuva 2029 m. siekia surengti ne finalinį etapą, o grupės etapo kovas. Tai reiškia, kad Lietuvoje tikrai nevyks atkrintamosios varžybos, todėl tai iš esmės skirtųsi nuo čempionato, kuris buvo surengtas 2011 m., jau nekalbant apie aptartus tolimuosius 1939 metus. Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės. Į finalines 2029 m. kovas, pasak šaltinių, taikosi Graikija.
LKF vadovas atskleidė, jog Lietuva nepretenduotų surengti finalinių čempionato kovų. Pagal planą, čia vyktų tik vienos iš grupių kovos. „Grupės varžybos yra tas formatas, kurį mes labai kokybiškai įgyvendintume su labai logiškomis valstybės investicijomis. 3 mln. eurų - visiškai atsiperkanti valstybės investicija pagal šalies dydį, finansines galimybes. Kaip tik į tokį renginį mes ir galime pretenduoti, nes finalinis etapas prideda virš 3 mln. eurų išlaidų vien teisėms ir tai jau labai dideli pinigai. Šitą suprasdami, pastaruosius tris mėnesius labai intensyviai dirbame“, - sakė M. Balčiūnas. Jis pridūrė, kad 3 mln. eurų kainuotų vien teisė surengti grupės kovas Lietuvoje, o organizacinės išlaidos siektų dar apie 1,5 mln., tad iš viso pirmenybių organizavimas atsieitų apie 4,5 mln. eurų.
tags: #europos #krepsinio #cempionatas