Tenisas - tai sporto šaka, turinti gilias šaknis ir turtingą istoriją, kuri evoliucionavo nuo viduramžių žaidimų iki šiuolaikinio sporto, žaidžiamo milijonų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime teniso istoriją, jo kilmę, raidą ir įtaką pasaulyje, taip pat atskleisime teniso populiarumo Lietuvoje užkulisius.
Teniso ištakos: nuo "Jeu de Paume" iki "Sphairistike"
Teniso ištakos siejamos su viduramžių teismo žaidimu jeu de paume („rankų žaidimas“), kuris buvo populiarus Prancūzijoje. XIII amžiuje šis žaidimas buvo žaidžiamas Prancūzijos vienuolynuose, kur žaidėjai naudodavo rankas vietoj raketės. XVI a. prie šio žaidimo buvo pridėta raketė.
Šiuolaikinio teniso istorija siekia XIX a., kai Anglijoje buvo sukurtos pirmosios oficialios žaidimo taisyklės, įskaitant dviejų trapecijų aikštelės pakeitimą stačiakampiu. Šis žaidimas, vadinamas „tikruoju tenisu“, buvo prieinamas nedaugeliui ir paprastai buvo žaidžiamas specialiai paruoštuose kortuose pilyse ar kilmingųjų rezidencijose.
Laikui bėgant ir vis labiau populiarėjant tenisui, buvo įvestos naujos žaidimo taisyklės ir patobulinimai, o 1873 m. Anglijos majoras Walteris Clopton Wingfieldas pristatė naują žaidimo versiją, kurią jis pavadino „sphairistike”. Jis sujungė kelis panašius žaidimus, kuriuose didesnis ar mažesnis kamuolys buvo mušinėjamas per tinklą, ir Didžiosios Britanijos visuomenei pristatė pirmąsias lauko teniso (angl. lawn tennis) taisykles. Lauko tenisas sparčiai plito visoje šalyje ir per kelerius metus buvo pradėtas žaisti daugelyje Anglijos, Velso, Škotijos ir Airijos klubų.
Vimbldonas ir "Didžiojo kirčio" turnyrai
1877 metais buvo surengtas pirmasis Vimbldono turnyras, kuris iki šiol yra vienas prestižiškiausių teniso turnyrų pasaulyje. Vimbldonas tapo pavyzdžiu kitiems didiesiems turnyrams, tokiems kaip JAV atviras čempionatas, Prancūzijos atviras čempionatas ir Australijos atviras čempionatas. Šie keturi turnyrai yra žinomi kaip "Didžiojo kirčio" turnyrai.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas
Svarbiausi individualūs tarptautiniai turnyrai:
- Wimbledono (laikomas pasaulio čempionatu) Londone (vejos danga; vyrų nuo 1877, moterų nuo 1884)
- Forest Hillso (atviras Jungtinių Amerikos Valstijų čempionatas) Niujorke (asfalto danga, vyrų nuo 1881, moterų nuo 1887)
- Rolando Garroso (atviras Prancūzijos čempionatas) Paryžiuje (raudonų plytmilčių danga; vyrų nuo 1891, moterų nuo 1897)
- Atviras Australijos čempionatas (sintetinė danga; vyrų nuo 1905, moterų nuo 1922)
- Atviras Italijos čempionatas (raudonų plytmilčių danga; vyrų ir moterų nuo 1930)
Teniso profesionalizacija ir "Atviroji era"
XX amžiaus pradžioje tenisas tapo profesionaliu sportu. ILTFir nacionalinių federacijų varžybose galėjo dalyvauti tik mėgėjo statusą turintys tenisininkai. Turnyruose nebūdavo steigiama jokių piniginių prizų, maža to, sportininkai negalėjo dirbti teniso instruktoriais, gauti pajamų už reklamą ar panašią veiklą. Tai buvo ne vien ILTF, bet ir Olimpinės chartijos reikalavimas. Pirmieji profesionalai, t. y. už savo žaidimą atlygį gavę tenisininkai, Europoje atsirado prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jie dalyvaudavo turtingų privačių asmenų rengiamuose turnyruose, kuriuose būdavo įsteigiamas prizų fondas, bei žaisdavo parodomuosius mačus.
1968 metais prasidėjo "atvirųjų" turnyrų era, kai profesionalūs žaidėjai galėjo varžytis su mėgėjais. Atvirosios eros pradžia netapo teniso susiskaldymo pabaiga. Nors nuo 1968 m. mėgėjai ir profesionalai žaidė tuose pačiuose turnyruose, jie ir toliau priklausė skirtingoms organizacijoms: mėgėjai - ILTF, dauguma profesionalų - Pasaulio teniso čempionatui (angl. World Championship Tennis - WCT) arba Nacionalinei teniso lygai (angl. National Tennis League - NTL). ILTF, WCT ir NTL santykiai, kaip ir bet kurių konkurentų, buvo painūs ir permainingi. WCT ir NTL keliskart netgi buvo uždraudusios savo tenisininkams dalyvauti ILTF rengiamuose turnyruose.
Teniso įranga ir taisyklės
Tènisas - dviejų (1× 1) arba keturių (2 × 2) žaidėjų sportinis žaidimas. Žaidžiama su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje (korte; molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinės, vejos ar kitokios dangos). Aikštė 91,4 cm (per vidurį) aukščio tinklu padalyta pusiau. Raketės masė 340-400 g, ilgis (su rankena) neturi viršyti 81,28 cm, plotis - 31,75 cm; maksimalus styginio paviršiaus ilgis - 39,37 cm, plotis - 29,21 cm. Kamuoliuko masė 56,7-58,8 g, skersmuo 6,35-6,67 cm.
Žaidimas pradedamas kamuoliuko padavimu nuo aikštės galinės linijos (jos neperžengiant) į varžovo aikštelės pusę, kurioje 6,4 m atstumu nuo tinklo yra padavimo aikštelė. Skaičiuojami taškai. Taškas laimimas, kai kamuoliukas varžovo išmušamas už aikštelės ribų, atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs grindis. Pergalei pasiekti reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5; setas susideda iš 6 geimų (dalių). Geimą laimi tas, kuris pirmas laimi 4 taškus. Skaičiuojama taip: po pirmo laimėto taško - 15:0, po antro - 30:0, po trečio - 40:0 ir po ketvirto - laimėtas geimas. Seto laimėtoju laikomas žaidėjas, laimėjęs 6 geimus. Vyrai žaidžia iki 2 arba 3 laimėtų setų, moterys - iki 2. Kad setai ilgai neužtruktų, esant rezultatui 6-6, žaidžiamas lemiamasis geimas (angl. tie break).
Taip pat skaitykite: Lauko krepšinio batų gidas
Tenisas Lietuvoje: nuo dvarų iki šiuolaikinių kortų
Lietuvoje pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis. Pirma cementinė lauko aikštelė įkurta Grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Biržų rajone, Astravo dvare. Netrukus, 1901-aisiais, siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse.
1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas - Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto - Pargiter (Didžioji Britanija).
1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus.
1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF).
1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo (Švedija) tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas.
Taip pat skaitykite: Teniso raketės Head
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus.
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF.
1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre.
2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija.
Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Tenisas Jurbarke
Lauko tenisas Jurbarke išpopuliarėjo tarpukariu. 1924 m. miesto parke buvo įrengtas pirmasis teniso kortas. Vienas žinomiausių tarpukario tenisininkų - Džordžas Povilaitis. Respublikinėse teniso varžybose jis buvo iškovojęs septintąją vietą. Sovietmečiu, 1962 m., teniso entuziastų - Dž. Povilaičio, A. Pikeliūno, P. Sviderskio, R. Vabalo, A. Tuzikaitės, A. 1980 m. tenisą Jurbarke atgaivino Severinas Paulaitis. Jis buvo žaidžiamas naujai pastatytoje statybinių medžiagų kombinato sporto salėje. Po poros metų teniso kortas įrengtas Severino sodyboje Greičiuose. Aktyviausi tenisininkai : Severinas Paulaitis, Remigijus, Brazaitis, Juozas Gustaitis, Audrius Kuprevičius, Laima Arbočiūtė, Aldona Kvietkienė, Jonas Liuokaitis.
2010 m. vasario 11 d. buvo įkurtas Jurbarko teniso klubas, kurio prezidentu išrinktas Egidijus Safonovas. Klubo nariai organizuoja varžybas Jurbarke, draugiškuose susitikimuose kovoja su kitų miestų tenisininkais. Ne vienus metus yra laimėję Lietuvos draugijos „Žalgiris“ komandines varžybas ir tapę jų prizininkais.
Tenisas Utenoje
1995 metais Utenoje buvo įkurtas teniso klubas „Pasaga“, kuris rūpinosi teniso populiarinimu, galimybėmis žaisti tenisą Utenoje. Klubas gyvavo iki 2024 m. ir jo veiklą pratęsė VšĮ „Tenisas visiems“.
2019 m. Utenoje, Donelaičio g. 19A, šalia Utenos daugiafunkcio sporto centro baigtas įrengti teniso kortų kompleksas, kuriame yra 4 gruntinės teniso aikštelės, administracinis pastatas su persirengimo kambariais, dušais, poilsio zonomis.
Teniso nauda
Tenisas yra intensyvus fizinis užsiėmimas, kuris gerina širdies ir kraujagyslių sistemą, stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir lankstumą. Be fizinės naudos, tenisas taip pat turi teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Žaidimas skatina koncentraciją, strateginį mąstymą ir padeda sumažinti stresą.