Europos vyrų krepšinio lygos istorija ir Lietuvos indėlis

Įvadas

Krepšinis - populiari sporto šaka visame pasaulyje, o Lietuvoje ji užima ypatingą vietą. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Europos vyrų krepšinio lygos istoriją, atkreipiant dėmesį į Lietuvos indėlį į šios sporto šakos plėtrą ir pasiekimus.

Krepšinio atsiradimas ir plėtra

Krepšinį 1891 m. išrado Jamesas Naismithas, o Lietuvoje šią sporto šaką pradėjo populiarinti Steponas Darius.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Steponas Darius, legendinis lakūnas, žinomas dėl skrydžio per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ kartu su Stasiu Girėnu, taip pat buvo vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą ir kultivavo įvairias sporto šakas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius ne tik padėjo atkuriant valstybę, bet ir aktyviai populiarino krepšinį, futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

S. Darius prisidėjo prie pirmojo Lietuvos stadiono projekto ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis 1922 m., o 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje S. Darius žaidė vartininku ir dalyvavo tarptautinėse varžybose. Jis išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.

S. Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. balandžio 23 d., žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. jis tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

Lietuvos krepšinio rinktinės istorija

Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m., kai įvyko pačios pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine Rygoje.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas turnyruose ir pasiekimai

Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose oficialiuose turnyruose ir pasiekė reikšmingų rezultatų:

• 1937 m. Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi visas 5 rungtynes. Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
• 1939 m. Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė vėl tapo čempionais, laimėjusi visas 7 rungtynes. Mykolas Ruzgys išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
• 1941 m. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Dėl to meto reglamento nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.
• 1946 m. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi abi rungtynes.
• 1947 m. Pabaltijo šalių čempionatas Taline: Lietuvos rinktinė laimėjo vieną rungtynes iš dviejų.
• 1948 m. Pabaltijo šalių spartakiada Rygoje: Lietuvos rinktinė pralaimėjo abi rungtynes.
• 1948 m. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė laimėjo vieną rungtynes iš dviejų.
• 1950 m. Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi abi rungtynes.
• 1951 m. SSRS taurės varžybos: Lietuvos rinktinė laimėjo 2 rungtynes iš 3.
• 1952 m. Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 2 rungtynes iš 4.
• 1953 m. SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 9 rungtynes iš 16.
• 1954 m. SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 9 rungtynes iš 16.
• 1954 m. Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 3 rungtynes iš 6.
• 1955 m. SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius, laimėjusi 8 rungtynes iš 13.
• 1956 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, laimėjusi 9 rungtynes iš 16.
• 1957 m. Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 3 rungtynes iš 6.
• 1959 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė laimėjo 9 rungtynes iš 15.
• 1963 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė laimėjo 8 rungtynes iš 12.
• 1967 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė laimėjo 9 rungtynes iš 15.
• 1971 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė laimėjo 8 rungtynes iš 12.
• 1975 m. SSRS tautų spartakiada Kijeve: Lietuvos rinktinė laimėjo 9 rungtynes iš 15.
• 1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tapo čempionais, laimėjusi 3 rungtynes iš 6.
• 1979 m. SSRS tautų spartakiada Vilniuje/Kaune: Lietuvos rinktinė laimėjo 10 rungtynių iš 16.
• 1983 m. SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė laimėjo 10 rungtynių iš 15.

Lietuvos krepšininkų indėlis į TSRS rinktinę

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė negalėjo dalyvauti Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dėl politinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei ir pasiekė reikšmingų rezultatų:

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tapo čempione. Jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Modestas Paulauskas.
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Modestas Paulauskas.
• 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tapo olimpine čempione. Jai atstovavo Modestas Paulauskas.
• 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Modestas Paulauskas.
• 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo Modestas Paulauskas.
• 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo Sergejus Jovaiša.
• 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Valdemaras Chomičius.
• 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Sergejus Jovaiša.
• 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo Sergejus Jovaiša.
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
• 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo čempionais. Jai atstovavo Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: TSRS iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
• 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovojo sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Lietuvos rinktinės pasiekimai atgavus nepriklausomybę

Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava:

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1999 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės).
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2001 m. Europos čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
• 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2005 m. Europos čempionatas Serbijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekine: Lietuva iškovojo 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje: Lietuva iškovojo 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė).
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovojo bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuva iškovojo 5 vietą (11 rungtynių ir 8 pergalės).
• 2012 m. Olimpinės žaidynės Londone: Lietuva iškovojo 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovojo sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: Lietuva iškovojo 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: Lietuva iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneire: Lietuva iškovojo 7 vietą (6 rungtynės ir 3 pergalės).

Istorinės aprangos pagerbimas

Praėjus 80 metų po triumfo Kaune, Lietuvos rinktinė pagerbė savo istoriją, atkurta apranga, kuria vilkėjo legendiniai krepšininkai. Šias aprangas krepšinio gerbėjai galėjo išvysti rugpjūčio 12 dieną Kaune, kontrolinėse rungtynėse su Serbija.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

Lietuvos krepšinio federacija taip pat inicijavo „Krepšinio namų“ paramos rungtynes, skirtas Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimui ir puoselėjimui. Visi nusipirkę bilietus į rungtynes prisidėjo prie „Krepšinio namų“ statybų.

Dabartinis krepšinis Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir didelį gerbėjų ratą. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir kitos lygos užtikrina aukštą krepšinio lygį šalyje.

"The Red Foxes" indėlis į Lietuvos krepšinį

"The Red Foxes", šokių kolektyvas, įkurtas ukrainietės Olenos Rozhkovos, taip pat prisidėjo prie Lietuvos krepšinio populiarinimo. Kolektyvas išgarsėjo 2003 metų Europos čempionate, kurį laimėjo Lietuvos rinktinė. Jų pasirodymai pavergė žiūrovų širdis, o vėliau kolektyvas dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose visame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

tags: #europos #vyru #krepsinio #lyga