Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis Lietuvoje yra bene populiariausia sporto šaka, kone kiekvienam piliečiui ,,įaugusi“ į kraują bei per pastarąjį šimtmetį leidusi mūsų valstybei tituluotis krepšinio šalimi. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka, bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Tik įdomu, ar visi krepšinio gerbėjai ir sirgaliai žino, nuo ko viskas prasidėjo? Kokia gi ta Lietuvos krepšinio istorija? Prieš šimtą metų, 1922-ųjų balandžio 23 dieną Kaune pirmą kartą oficialiai buvo sužaistos pirmosios krepšinio varžybos. Iki šiol krepšinis yra bene populiariausia sporto šaka Lietuvoje.
Krepšinio Ištakos Pasaulyje
Tiesa, jeigu futbolas ar kriketas turi senovinių sporto šakų titulus, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Krepšinis laikomas jauna sporto šaka. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį. Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm). Krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m.
Krepšinio Populiarumas
Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir žinoma Lietuvoje. Tiesa, populiauriausia sporto šaka krepšiniu savo šalyje gali pasiskelbti vos kelios šalis, netgi JAV įdomesnis yra amerikietiškas futbolas ar beisbolas. Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka Lengvoji atletika ir boksas.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti apie 1920 m. Krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų S. Garbačiauskas rašė: “Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika.
Pirmosios Varžybos ir Čempionatai
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. Pirmosios Lietuvoje sužaistos oficialios krepšinio varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir metai iš metų padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
1922-ieij laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoe. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Buvo numatyta trejos rungtynės, jų rzultatai - 8:2, 4:4, ir 2:4. Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prirekė kketvirtųjų rungtynių.
1924 metais startavo ir vyrų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Tais metais Kaune buvo surengtas pirmasis vurų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, terp jų E. Garbačiauskienė ir S. Dariumi. 1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įstegė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų irr moterų komandos žaidė su “Aušros” gimnazijos komandomis. 1925m. gruodžio 13-ąją Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija - Lietuva.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Todėl norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir jam, bei pristatyti. Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose.
Steponas Darius, visų pirma, visiems lietuviams iš istorijos vadovėlių apie jį žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Steponas Darius išleido knygelę „Basketbolo žaidimas“. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
1928-1936 Metų Etapas
1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami. 1929 m. nevyko ė vienerių rungtynių. Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas. 1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais. 1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akadeijos rūmai). 1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai.
Lietuvos Krepšinio Aukso Amžius (1937-1939)
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Europos Čempionatas Rygoje (1937 m.)
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Europos Čempionatas Kaune (1939 m.)
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybosė susitiko su, kaip vėliau paiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 sirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesukiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais.
Moterų Krepšinis
Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą. Dar 1922 m. mūsų šalyje įvyko Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, o 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
Krepšinio Stagnacija Okupacijos Metais
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Lietuvos Krepšinio Atgimimas
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai.
Olimpinė Bronza Barselonoje (1992 m.)
1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Kiti Pasiekimai Po Nepriklausomybės Atgavimo
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. 2003 metais, atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. 2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. 2010 m. Jauna komanda iš pasaulio čempionato grįžo su bronzos medaliais.2011 metais Lietuva rengė Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuriame užimta 5 vieta. 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
Moterų Krepšinio Pasiekimai
Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos.
Jaunimo Krepšinio Pasiekimai
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Taigi, Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Džiugu, jog Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.