Sportas žavi tuo, jog kiekvienas jame atranda skirtingų priežasčių mėgautis. Vieniems sportas patinka dėl aukšto lygio pasirodymų, kitiems dėl azarto, o tretiems visas sporto grožis yra statistika ir bendrai publikai nepastebimi faktai. Šiame straipsnyje atversime Pasaulio krepšinio čempionato užkulisius ir pasidalinsime neįprastais ir net stebinančiais faktais apie jį.
Istorijos pradžia ir pirmasis čempionatas
Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 m. Argentinoje. FIBA idėja sukurti šį čempionatą kilo matant pasaulio futbolo čempionatų sėkmę ir krepšinio populiarumą 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Argentina sugebėjo išnaudoti namų sienų pranašumą ir 1950 m. tapo pirmąja pasaulio čempione. Pirmojo pasaulio krepšinio čempionato finalas vyko po atviru dangumi, o jį stebėjo apie 25 tūkst.
Rekordinis lankomumas
Vis dėlto, tai nebuvo rekordinis lankomumas pasaulio čempionatų istorijoje. Ilgą laiką rekordinis buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas. Jis įvyko Maracanazinho arenoje, į kurią susirinko 34 tūkst. žiūrovų. Jie išvydo, kaip JAV triumfavo, lemiamose rungtynėse 62:41 nugalėdamos Braziliją.
Bendros šeimininkės ir sąlygos Indonezijai
2023 m. FIBA Pasaulio krepšinio čempionatas įeis į istoriją kaip pirmasis turnyras, kurį kartu rengia kelios šalys: Filipinai, Japonija ir Indonezija. Šis čempionatas taip pat yra antrasis iš eilės Azijos žemyne (praeitas vyko 2019 m. Kinijoje). Filipinams, Japonijai ir Indonezijai, kaip bendroms turnyro šeimininkėms, buvo suteikta automatinė teisė dalyvauti Pasaulio čempionate. Tačiau Indonezijos kelialapis į turnyrą turėjo tam tikras sąlygas, kurias inicijavo FIBA. Norint patekti į Pasaulio čempionatą, Indonezijos rinktinė privalėjo patekti į 2022 m. Deja, šią kelionę sustabdė pralaimėjimas Kinijai aštuntfinalyje.
Tituluočiausios rinktinės
Šiuo metu JAV ir Jugoslavija dalijasi tituluočiausios rinktinės vardu - abi šios šalys turi penkis Pasaulio čempionato titulus. Taigi, šis čempionatas JAV rinktinei tikrai ne eilinis - į JAV vyriausiojo trenerio Steve’o Kerro kariauną sutelktas itin didelis dėmesys.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti krepšinį internetu
Taisyklės keitėsi: nuo mėgėjų iki profesionalų
Per visą FIBA pasaulio taurės istoriją taisyklės ir nuostatai reguliariai keitėsi. Vienas didžiausių taisyklių pakeitimų istorijoje įvyko 1989 m., kai FIBA organizacija pagaliau leido profesionalams varžytis FIBA turnyruose. Prieš tai profesionalai, t. y. visi, kurie gauna atlygį žaisdami krepšinį, negalėjo varžytis. Po 1989 m. taisyklių pakeitimo, 1994 m. pasaulio čempionatas tapo pirmuoju, kuriame dalyvavo ir tokie sportininkai. Tai suteikė didžiulį postūmį tokioms komandoms kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kuriai pagaliau galėjo atstovauti NBA žaidėjai. 1994 metais surinkę NBA žvaigždyną JAV iškovojo aukso medalius.
Pirmasis čempionatas ir JAV atstovai
Kai JAV komanda dalyvauja olimpinėse žaidynėse ar Pasaulio taurės turnyre, dabar turbūt sunku ją įsivaizduoti be NBA žaidėjų. Tačiau pačiame pirmajame Pasaulio taurės turnyre JAV komandą sudarė vien tik gamyklų darbininkai. Pirmasis FIBA pasaulio čempionatas vyko 1950 m. Buenos Airėse, Argentinoje, ir jame dalyvavo tik 10 komandų. JAV ne itin rimtai pažvelgė į šį turnyrą ir pasiuntė jame žaisti „Chevrolet" gamyklos darbininkų komandą. Vis dėlto net ir tokia komanda pasirodė labai gerai, pateko į finalą ir užėmė antrąją vietą, nusileidusi šeimininkams argentiniečiams.
Rezultatyviausios rungtynės
Daugiausiai per rungtynes įmestų taškų rekordas priklauso Brazilijai. 1978 m. Filipinuose vykusiame pasaulio čempionate buvo pasiektas daugiausiai vienos komandos per vienerias rungtynes pelnytų taškų rekordas. Jis priklauso Brazilijai, kuri tais metais 154:97 įveikė Kiniją. Tais metais brazilai turnyre iškovojo bronzos medalius.
Filipinai - pirmoji čempionato šeimininkė Azijoje
Šalis, kuri ir šiais metais organizuoja pasaulio čempionatą - Filipinai, 1978 m. tapo pirmąja šalimi Azijoje, kada nors organizavusia čempionatą. Tuomet Filipinuose vykusiose krepšinio kovose pirmąją vietą užėmė Jugoslavija, antra liko Sovietų sąjunga, o bronza pasidabino brazilai.
Daugiausiai titulų iškovojusios šalys
Nors Jugoslavija geopolitiniame žemėlapyje jau neegzistuoja, ji bus ilgam įrašyta į krepšinio istorijos vadovėlius, nes šiuo metu turi penkis FIBA Pasaulio taurės titulus. Lygiai tiek pat, kiek ir JAV. JAV čempionatą laimėjo 1954, 1986, 1994, 2010 ir 2014 m. Tuo tarpu Jugoslavija laimėjo 1970, 1978, 1990, 1998 ir 2002 m. Jugoslavija rekordo jau niekada nebepagerins, bet tikėtina, kad artimiausiu metu tą padarys JAV rinktinė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos indėlis į Pasaulio Krepšinio Čempionatą
Tik šešios šalys yra tapusios čempionėmis
2023 m. FIBA pasaulio taurė yra jau 19-oji nuo 1950 m., kai pirmą kartą buvo surengtas toks turnyras. Tačiau per visą istoriją tik šešios skirtingos šalys iškovojo visų taip trokštamą trofėjų. Kaip minėta, JAV ir Jugoslavija turi po penkis titulus. Po jų seka Sovietų Sąjunga, kurios rinktinė per visą istoriją yra iškovojusi tris titulus. Brazilija ir Ispanija turi po du titulus, o Argentina - vieną.
Didžiausia sensacija
Didžiausiu nusivylimu ir sensacija iki šiol laikoma Graikijos pergalė prieš JAV. Per visą istoriją geriausių rinktinių kovose būta daugybė netikėtų pergalių, sensacijų ir nusivylimų. Tačiau iki šiol bene didžiausia sensacija laikomas JAV kluptelėjimas pusfinalyje 2006 m. 2006 m. pasaulio čempionate JAV dalyvavo su tiesiog žudikiška sudėtimi. Buvo neabejojama, kad JAV komanda, kurioje žaidžia tokie garsūs vardai kaip LeBronas Jamesas, Dwayne'as Wade'as, Carmelo Anthony, Chrisas Paulas ir Dwightas Howardas, dominuos. Tačiau amerikiečiai pusfinalyje nesugebėjo atsilaikyti prieš graikus ir pralaimėjo 95:101. Graikija pateko į finalą, tačiau jame pralaimėjo Ispanijai, o JAV liko trečioje vietoje.
Rezultatyviausias visų laikų žaidėjas
Brazilų legenda iki šiol išlieka rezultatyviausiu visų laikų žaidėju. Brazilas Oscaras Schmidtas nuo 1982 iki 1998 m. atstovaudamas savo šaliai pasaulio čempionatuose per 34 rungtynes iš viso pelnė 906 taškus, t. y. vidutiniškai po 26,7 taško per rungtynes. Jis iki šiol išlieka lyderis pagal bendrus pelnytus taškus. Be to, jam taip pat priklauso daugiausiai taškų per vieną turnyrą rekordas, nes 1986 m. pasaulio čempionate jis pelnė 338 taškus. Antras po jo yra argentinietis Luisas Scola, kuris per savo karjerą pasaulio čempionate pelnė 716 taškų.
MVP titulas
Nė vienas žaidėjas MVP titulo nėra laimėjęs daugiau nei vieną kartą. Nors krepšinio istorijoje yra žaidėjų, laimėjusių daugiau nei vieną Pasaulio taurės titulą, naudingiausio čempionato žaidėjo titulas (MVP) dar niekam nėra įteiktas daugiau nei vieną kartą. MVP turnyro istorijoje yra tapę tokie garsūs krepšininkai kaip vokietis Dirkas Nowitzki 2002 m., ispanas Pau Gasolis 2006 m. ir amerikietis Kevinas Durantas 2010 m.
Žiūrimiausias čempionatas
2019-ųjų čempionatas kol kas yra žiūrimiausias istorijoje. 2019 m. Kinijoje vykusiame čempionate pasiektas rekordinis žiūrovų skaičius, kuris galės būti pagerintas nebent šiemet. Turnyras tuomet sulaukė iš viso daugiau nei trijų milijardų televizijos žiūrovų auditorijos, taip pat daugiau nei milijardo peržiūrų socialinėje žiniasklaidoje.
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir legionieriai
Naismitho trofėjus
Naismitho trofėjus - nuo 1967 metų. Naismitho taurė, kuri įteikiama turnyro nugalėtojams pirmą kartą čempionams buvo įteikta tik 1967 m., nors pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas 1950 m. Ankstesniais metais trofėjaus, kurį čempionai galėjo kelti į viršų dar nebuvo. Atsiradus trofėjui, jis nuo 1967 buvo naudojamas iki pat 1994 m. Po to atsirado nauja taurė, kuri keliauja iš rankų į rankas.
Pasaulio čempionato šeimininkai 2023
Šiais metais pasaulio pirmenybes pirmą kartą rengs trys šalys. Nuo rugpjūčio 25 iki rugsėjo 10 dienos vyksiantį turnyrą priims Filipinai, Japonija ir Indonezija. Pagrindiniai šeimininkai yra Filipinai. Tiek pirmajame, tiek antrajame etape Filipinuose vyks keturių grupių varžybos, po to šioje šalyje bus surengtos ir pasaulio pirmenybių atkrintamosios varžybos. Dviejų grupių komandos žais Japonijoje, kitų dviejų grupių - Indonezijoje. Nors pasaulio pirmenybės vyks trijose šalyse, jose dalyvaus tik dvi šeimininkų komandos. Be atrankos į baigiamąjį turnyrą pateko Filipinų ir Japonijos rinktinės. Indonezijos rinktinei buvo sudarytos lengvatinės atrankos sąlygos, bet indoneziečiai jų įvykdyti nesugebėjo - šios šalies rinktinė per Džakartoje vykusias 2022 metų Azijos pirmenybes nepateko tarp aštuonių stipriausių komandų. Indonezija pasaulio krepšinio pirmenybes (tiek vyrų, tiek moterų) priima pirmą kartą. Filipinuose vyrų pasaulio pirmenybės jau vyko 1978 metais, Japonijoje - 2006 metais.
Arenos
Turnyro atidarymas vyks Bokavės miesto „Philippine Arena“, kurioje yra net 55 tūkst. vietų. Šioje arenoje rugpjūčio 25 dieną žais Angola - Italija ir Filipinai - Dominikos Respublika. Tačiau paskui krepšininkai į „Philippine Arena“ nebegrįš. Iš pradžių planuota, kad šioje arenoje bus surengtos atkrintamosios varžybos, bet vėliau buvo įvertinta, kad gali kilti didelių logistikos nepatogumų, todėl nuo ketvirtfinalio komandos žais Pasajaus miesto „Mall of Asia Arena“, kurioje yra 15 tūkst. vietų. Filipinuose krepšininkai taip pat rungtyniaus Kesono miesto „Araneta Coliseum“, kuriame yra 15 tūkst. vietų. Pasajus ir Kesonas yra Manilos metropolio dalis, o Bokavė yra visai šalia Manilos metropolio. Japonijoje krepšininkus priims Okinavos miesto „Okinawa Arena“ (10 tūkst. vietų), Indonezijoje - šios šalies sostinėje Džakartoje esanti „Indonesia Arena“ (16 tūkst. vietų).
Turnyro sistema
Pirmajame pasaulio pirmenybių etape 32 komandos suskirstytos į aštuonias grupes:
- A grupė (Kesonas): Italija, Dominikos Respublika, Angola, Filipinai.
- B grupė (Kesonas): Serbija, Puerto Rikas, Kinija, Pietų Sudanas.
- C grupė (Pasajus): JAV, Graikija, Naujoji Zelandija, Jordanija.
- D grupė (Pasajus): Lietuva, Juodkalnija, Meksika, Egiptas.
- E grupė (Okinava): Australija, Vokietija, Suomija, Japonija.
- F grupė (Okinava): Slovėnija, Sakartvelas, Venesuela, Žaliasis Kyšulys.
- G grupė (Džakarta): Ispanija, Brazilija, Iranas, Dramblio Kaulo Krantas.
- H grupė (Džakarta): Kanada, Prancūzija, Latvija, Libanas.
Po dvi geriausias grupių komandas pateks į antrąjį etapą, kuriame bus sudarytos naujos grupės. Buvusios A ir B grupių komandos žais I grupėje (Kesone), C ir D grupių komandos - J grupėje (Pasajuje), E ir F grupių komandos - K grupėje (Okinavoje), G ir H grupių komandos - L grupėje (Džakartoje). Po dvi geriausias antrojo etapo grupių komandas pateks į atkrintamąsias varžybas. Pirmojo etapo varžybos vyks rugpjūčio 25-30 dienomis, antrojo etapo - rugsėjo 1 ir 3 dienomis, ketvirtfinalio - rugsėjo 5-6 dienomis, pusfinalio - rugsėjo 8 dieną, finalo - rugsėjo 10 dieną. Komandos, kurios pirmojo etapo grupėse užims trečiąją ir ketvirtąją vietas, pagal tą pačią sistemą antrajame grupių etape varžysis dėl 16-32 vietų. Šios varžybos bus svarbios, nes pasaulio pirmenybėse komandos kovos dėl kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes ir į olimpinės atrankos turnyrą.
Kelialapiai į olimpines žaidynes
Vyrų krepšinio rinktinės per pasaulio pirmenybes kovos dėl kelialapių į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes ir olimpinės atrankos turnyrą, kuris vyks 2024 metų vasaros pradžioje. Paryžiaus žaidynėse dalyvaus dvylika komandų. Kol kas teisę žaisti olimpiniame vyrų krepšinio turnyre turi tik jo šeimininkė Prancūzijos rinktinė. Pasaulio pirmenybėse bus įteikti septyni olimpiniai kelialapiai. Po du kelialapius gaus Europos ir Amerikos žemynų komandos, po vieną kelialapį - Afrikos, Azijos ir Okeanijos žemynų komandos. Taip pat pasaulio pirmenybėse paaiškės net 19 komandų, kurios gaus teisę žaisti olimpinės atrankos turnyre. Šią vasarą jau paaiškėjo, kad olimpinės atrankos turnyre dalyvaus Kroatijos, Lenkijos, Bahamų, Bahreino ir Kamerūno rinktinės, kurios laimėjo olimpinės atrankos įžanginius turnyrus.
Žemynų atstovavimas
Gausiausiai atstovaujamas žemynas yra Europa. Pasaulio pirmenybėse žais dvylika Europos šalių rinktinių (Lietuva, Graikija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Latvija, Prancūzija, Sakartvelas, Serbija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija). Iš Amerikos atvyko septynios komandos (Brazilija, Dominikos Respublika, JAV, Kanada, Meksika, Puerto Rikas ir Venesuela), iš Azijos - šešios komandos (Japonija, Filipinai, Iranas, Jordanija, Kinija ir Libanas), iš Afrikos - penkios komandos (Angola, Dramblio Kaulo Krantas, Egiptas, Pietų Sudanas ir Žaliasis Kyšulys), iš Okeanijos - dvi komandos (Australija ir Naujoji Zelandija). Tiesa, Azijos ir Okeanijos zonos yra sujungtos, todėl atrankos turnyre šių žemynų komandos kovojo kartu. Tačiau dėl olimpinių kelialapių Azijos ir Okeanijos komandos kovos atskirai.
Žvaigždės
Pasaulio pirmenybėse nežais daug ryškiausių planetos krepšinio žvaigždžių. Šią vasarą į rinktines atvyko tik du iš 15 krepšininkų, kurie buvo išrinkti į praėjusio NBA sezono geriausių žaidėjų pirmąjį, antrąjį arba trečiąjį penketą. Tai - kanadietis Shai Gilgeousas-Alexanderis ir slovėnas Luka Dončičius. Kiti trys į NBA geriausių pirmąjį penketą patekę krepšininkai (graikas Giannis Antetokounmpo, amerikietis Jaysonas Tatumas bei Kamerūno, Prancūzijos ir JAV pilietybes turintis Joelis Embiidas) žaisti pasaulio pirmenybėse atsisakė. Į rinktines neatvyko nė vienas krepšininkas, kuris buvo išrinktas į antrąjį arba trečiąjį NBA geriausiųjų penketą, tarp jų - lietuvis Domantas Sabonis. Pasaulio pirmenybėse dalyvaus tik du iš dešimties krepšininkų, kurie praėjusį sezoną buvo išrinkti į Eurolygos pirmąjį arba antrąjį geriausių žaidėjų penketą. Tai - prancūzas Mathias Lessort‘as ir Walteris Tavaresas iš Žaliojo Kyšulio.
Lietuvos rinktinė
Lietuvos rinktinėje šią vasarą žaidžia vos keturi krepšininkai, atstovavę šaliai praėjusių metų Europos pirmenybėse. Tai - Jonas Valančiūnas, kuris nuo 2011 metų nepraleido nė vieno didžiojo turnyro, jauniausias rinktinės žaidėjas Rokas Jokubaitis, Mindaugas Kuzminskas ir Ignas Brazdeikis. Po pertraukos į rinktinę grįžo Donatas Motiejūnas, Eimantas Bendžius ir Vaidas Kariniauskas, kurie anksčiau žaidė rinktinėje per pasaulio, Europos pirmenybes arba olimpines žaidynes. Kiti penki krepšininkai - Tomas Dimša, Margiris Normantas, Tadas Sedekerskis, Gabrielius Maldūnas ir Deividas Sirvydis - yra didžiųjų turnyrų debiutantai. G.Maldūnas ir D.Sirvydis apskritai į rinktinę pirmą kartą buvo pakviesti tik šiais metais. Lietuvos rinktinės nuostolių sąrašas labai ilgas. Žaisti pasaulio pirmenybėse atsisakė arba nebuvo pakviesti Domantas Sabonis, Edgaras Ulanovas, Lukas Lekavičius, Arnas Butkevičius, Rokas Giedraitis, Marius Grigonis, Artūras Gudaitis, Laurynas Birutis, Martynas Echodas, Arnoldas Kulboka.
Pasaulio čempionai
Per praėjusias 18 pasaulio pirmenybių čempionėmis tapo septynių šalių komandos. Daugiausiai medalių iškovojo JAV rinktinė, kuri penkis kartus užėmė pirmąją vietą, tris kartus - antrąją vietą ir keturis kartus - trečiąją vietą. Pasaulio čempionėmis taip pat tapo SSRS, Jugoslavija (po tris kartus), Brazilija, Serbija ir Juodkalnija bei Ispanija (po du kartus) bei Argentina (vieną kartą). Praėjusiose pasaulio pirmenybėse, kurios vyko 2019 metais Kinijoje, aukso medalius iškovojo Ispanijos krepšininkai, finale nugalėję Argentinos komandą 95:75. Rungtynėse dėl trečiosios vietos Prancūzijos ekipa įveikė Australijos rinktinę 67:59.
Senbuviai ir naujokai
Pirmosios pasaulio pirmenybės buvo surengtos 1950 metais. Nuo tada Brazilijos ir JAV rinktinės nepraleido nė vieno turnyro. Jos šiais metais pasaulio pirmenybėse žais 19-ąjį kartą. 15-ąjį kartą pasaulio pirmenybėse dalyvaus Kanada ir Puerto Rikas, 13-ąjį - Australija ir Ispanija, 10-ąjį - Italija ir Kinija. Šiais metais pasaulio pirmenybėse debiutuoja keturios komandos: Latvija, Sakartvelas, Pietų Sudanas ir Žaliasis Kyšulys. Penkios komandos - Egiptas, Meksika, Libanas, Slovėnija ir Suomija - grįžta po pertraukos. Palyginti su praėjusiomis pirmenybėmis, pasikeitė devynios komandos. Aukščiau paminėtos naujokės ir sugrįžėlės pakeitė šiais metais kelialapių neiškovojusias Argentinos, Rusijos, Turkijos, Čekijos, Lenkijos, Korėjos, Senegalo, Nigerijos, Tuniso rinktines.
Lietuvos rinktinės pasirodymai pasaulio čempionatuose
Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvauja šeštąjį kartą. Lietuviai debiutavo 1998 metais ir užėmė septintąją vietą. Paskui mūsų šalies rinktinė praleido vienerias pasaulio pirmenybes, bet nuo 2006 metų pateko į visus stipriausių planetos komandų turnyrus. 2006 metais buvo užimta septintoji vieta, 2010 metais Turkijoje laimėti vieninteliai bronzos medaliai, 2014 metais užimta ketvirtoji vieta, 2019 metais - devintoji vieta. 2010 metais geriausią rezultatą pasiekė Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda, o į pasaulio pirmenybių geriausių krepšininkų penketą tuomet buvo išrinktas Lietuvos rinktinės lyderis, vidutiniškai 19 taškų pelnydavęs Linas Kleiza. Praėjusiose pasaulio pirmenybėse, kurios vyko 2019 metais Kinijoje, Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda laimėjo trejas iš penkerių rungtynių ir iškrito antrajame grupių etape. Mūsų šalies krepšininkai laimėjo dvejas pirmąsias rungtynes su Senegalu ir Kanada, bet paskui nusileido Australijai ir Prancūzijai.
Krepšinio pradininkas Lietuvoje - Steponas Darius
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius). Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos. Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Krepšinis pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Kitas sportas dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
tags: #fiba #pasaulio #krepsinio #cempionatas #visi