Įvadas
Krepšinis, atsiradęs XIX amžiaus pabaigoje, greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Lietuvoje krepšinis tapo ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinės tapatybės dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime FIBA Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, Lietuvos krepšinio raidą ir indėlį į pasaulio krepšinį.
Krepšinio Populiarumas Pasaulyje
Krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, tačiau jam vis dar tenka konkuruoti su futbolu. Futbolas dominuoja pagal pajamas, auditorijos dydį ir susidomėjimą socialiniuose tinkluose.Remiantis „A.T. Kearney“ duomenimis, krepšinis, geriausiai reprezentuojamas NBA, 2009 metais atnešė apie 6 procentus bendrų visų sporto šakų pajamų, o futbolo dalis sudarė 43 proc. Per pastaruosius metus krepšinyje įvyko nemažai pokyčių. Anot Larry Coono, NBA priimti pakitimai, padidinę komandų „algų kepurių“ ribas, lygai atnešė dideles pajamas. Tai - jau labai arti Anglijos „Premier“ futbolo pirmenybių pajamų. Skirtingai nuo krepšinio, kuriame panašaus dydžio pajamomis gali džiaugtis tik NBA, futbolas milijardinius pelnus neša dar šešiems nacionaliniams čempionatams. Pajėgiausios Ispanijos krepšinio komandos - „Barcelona“ ir Madrido „Real“ - yra remiamos to paties klubo futbolo ekipų.NBA žvaigždės yra žinomos visame pasaulyje, tačiau garsiausi NBA krepšininkai toli gražu nėra tokie žinomi kaip ryškiausios futbolo žvaigždės. Futbolininkas Cristiano Ronaldo šiame sąraše neturi lygių. Nepaisant dabartinės takoskyros, krepšinis turi nemažai neišnaudotų resursų augti ir per artimiausius dešimtmečius gerokai sumažinti atsilikimą nuo futbolo. Ryškiausių krepšinio žvaigždžių populiarumas auga su kiekvienais metais. Geriausi NBA krepšininkai už JAV ribų gali pasijusti kaip roko žvaigždės. Pavyzdžiui, LeBronas Jamesas ir Kobe Bryantas dažnai vieši Kinijoje, kuri yra didžiausias krepšinio bastionas už JAV ribų. NBA tapo vienu populiariausių prekinių ženklų Kinijoje ir vienintelė JAV profesionali sporto lyga, turinti tokį didžiulį susidomėjusiųjų skaičių. Superžvaigždės kaip Kobe Bryantas vaidina esminį krepšinio plėtros vaidmenį pasaulyje. Tai - dėka nuolatinių ir kryptingų marketingo sprendimų už JAV ribų.
NBA taip pat prisideda prie krepšinio plėtros, organizuodama „Krepšinis be sienų“ programą, kuri kviečia krepšininkus, trenerius, komandas ir lygos atstovus į įvairiausius pasaulio miestus pasakoti apie šį žaidimą ir mokyti krepšinio subtilybių. NBA savo komandas į kitus kontinentus siunčia nuo 1978 metų. Nuo 2013 metų lyga rengia „NBA Global Games“ programą, kuri ant vieno parketo suburia NBA ir pasaulio krepšinio komandas. Tai - ėjimas didžiausių Europos futbolo klubų, kurie draugiškas rungtynes rengia Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, pėdsakais.NBA ir FIBA - ne vienintelės organizacijos, dedančios visas pastangas populiarinti krepšinį pasaulyje. „Didžiausios avalynės kompanijos į krepšinį orientuotas verslo atšakas grindžia ryškiausiomis NBA žvaigždėmis. Kad ir kokia krepšinio plėtros varomoji jėga bebūtų, šis žaidimas įrodė turįs užkrečiamąjį poveikį kaip veikla: „Krepšinis nežino ribų ir neturi jokių sienų. Tai yra šio žaidimo grožis.“
Krepšinis jau spėjo atrasti kertelę daugybės žmonių Azijoje ir Okeanijoje širdyse. Žaidimas turi stiprius pamatus Kinijoje ir Australijoje, susilaukia vis daugiau dėmesio Indijoje. Filipinuose krepšinis žaidžiamas jau bene šimtmetį. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje krikščionių organizacijos su šiuo žaidimu žmones supažindindavo nuo Prancūzijos iki Japonijos, Indijos ar Kinijos.
Krepšinis buvo ir, panašu, kad artimiausiu metu bus itin mėgstamas Kanadoje - krepšinio Tėvo Jameso Naismitho gimtinėje. Kaip ir futbolui, taip ir krepšiniui daugelyje Šiaurės poliaus šalių sunku galynėtis su ledo rituliu. Tačiau Kanadoje pastaraisiais dešimtmečiais šis žaidimas išgyvena pakilimą. NBA duris jau varsto jaunoji Kanados krepšinio karta. Australija taip pat jau regi auksinės krepšinio kartos kilimą.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti krepšinį internetu
Galbūt geriausi Eurolygos klubai ir galėtų pasigalynėti su NBA komandomis, tačiau krepšiniui pasigrumti su futbolu dėl šio žaidimo svarbos žmonių gyvenimuose - jau kita istorija. Bet koks krepšinio bandymas bent truputį sujudinti tvirtai įsivyravusią futbolo hegemoniją reikalauja ilgalaikio plano. Jau kurį laiką krepšinio organizacijos visame pasaulyje deda dideles pastangas, kad pagerintų šio žaidimo infrastruktūrą, nors darbų prieš akis - aibė. Net ir Australijoje, turtingoje šalyje, kurioje krepšinis per artimiausius keletą metų išgyvens pakilimą, kokybiškų aikštelių yra labai mažai. Dar viena problema - gerų specialistų trūkumas. Net ir Kinijoje, kur NBA savo veiklą pradėjo dar 1990 metais: „Čia yra daug talentingo jaunimo. Be tinkamų specialistų bei infrastruktūros daugelis tų talentingų vaikinų pasmerkti taip ir likti amžinai perspektyviais.“
Krepšinio populiarumo augimui aukštesnę pavarą gali suteikti dar vienas svarbus momentas. Tai - vietinės žvaigždės, kurios tampa krepšinio savo šalyje misionieriais. Buvę NBA naudingiausi krepšininkai Dirkas Nowitzki ir Steve‘as Nashas labai daug prisidėjo, kad apie šį žaidimą daugiau sužinotų Kanados ir Vokietijos gyventojai. Tačiau nė vienas jų negali lygintis su Yao Mingo įtaka ir nuveiktais darbais Kinijoje. „Jis visiškai pakeitė krepšinio populiarumą ir supratimą apie jį. Jei ne Yao Mingas, krepšinis Kinijoje būtų kur kas mažiau žinomas.“
„Kai tu turi tokią žvaigždę kaip Yao Mingą savo šalyje, į jį susminga daugybės žmonių žvilgsniai, o šis žaidimas tampa labiau mėgiamas ir propaguojamas eilinių žmonių lygyje. Aš mačiau, kaip dramatiškai krepšinio populiarumas Kinijoje šoktelėjo per trejus metus.“
Šiandien vienoje perspektyviausių per pastarąjį dešimtmetį naujokų biržos klasių mes matome du tarptautinio krepšinio produktus - Andrew Wigginsą ir Dante Exumą. NBA belieka tikėtis, kad kitas naujokas, kuris naujokų biržoje buvo taip ir nepašauktas - Simas Bhullaras - padės pamatus krepšinio augimui milžinišką rinką turinčioje Indijoje.
Tvirtas žingsnis į rinką su daugybe žmonių būtų svarus argumentas siekiant mažinti takoskyrą nuo futbolo, į pagalbą pasitelkus Kiniją ir Afriką. „Per artimiausius 50 metų NBA šiose šalyse bus ne mažiau populiari nei Amerikoje. Aš esu tuo įsitikinęs.“
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir legionieriai
Galbūt tai ir skambus pareiškimas. Krepšinis pasaulyje galbūt ir antras pagal populiarumą sportas, tačiau Amerikoje NBA pajamos gerokai nusileidžia NFL bei beisbolo pirmenybių (MLB). Tikėtina, jog situacija nepasikeis net ir po NBA sutarčių su televizijomis atnaujinimo.
Tuo tarpu futbolas JAV su kiekviena diena - vis populiaresnis. Remiantis tyrimu, šių metų FIFA Pasaulio taurės finalas tarp Argentinos ir Vokietijos rinktinių prie televizorių ekranų sutraukė gerokai daugiau žmonių nei geriausiais žiūrimumo rodikliais pasigirti galėjusios NBA finalo rungtynės.
Ne visada Yao Mingo pavyzdys tampa realybe. Pavyzdžiui, Hakeemo Olajuwono sėkmė NBA nepaliko tokio ryškaus pėdsako, kokio buvo tikimąsi, jo Tėvynėje Nigerijoje. Įdomu ir tai, jog daugybė perspektyviausių krepšinio žvaigždžių pirmuosius savo žingsnius žengė futbolo aikštynuose.
Krepšinis nuo futbolo gerokai atsilieka ir galimybėmis šį žaidimą propaguoti. Futbolo pseudo-religijos statusas daugelyje pasaulio kampelių įsivyravo ne tik dėl gerokai anksčiau įleistų šaknų. Paprasčiausiai, krepšinis reikalauja kur kas subtilesnių resursų nei futbolas. „Daugelyje šalių yra kur kas sudėtingiau rasti pakankamos kokybės krepšinio aikštelę nei griebti futbolo kamuolį ir eiti žaisti ant žolės.“
Futbolas taip pat yra kur kas patrauklesnis sportas kai kalbame apie šį žaidimą sėkmingai galinčių žaisti žaidėjų ūgius ir sudėjimus. Tau nereikia būti begemotu, kad galėtum dominuoti futbole. Ūgis futbole dažnai net gi kenkia. Šioje sporto šakoje greitis ir koordinacija be didesnio vargo ūgį, šuolį ir jėgą palieka už nugaros.
Taip pat skaitykite: Pasaulio krepšinio čempionato gidas
Demografiškai pasaulyje yra kur kas daugiau žmonių, turinčių reikiamus fizinius duomenis sėkmingiau žaisti futbolą nei krepšinį. Krepšinyje panašaus ūgio žmonės retai pasiekia aukščiausią lygį. Vidutinis NBA krepšininko ūgis - 201 cm.
Trumpai tariant, krepšiniui, norint įveikti futbolo nueitą kelią - tai tarsi Sizifui užridenti akmenį į kalną. Tačiau tai nereiškia, kad krepšinio plėtrai nėra plačių horizontų. Kiekvienais metais krepšinio kamuolį į rankas paima vis daugiau vaikų. Kiekvienais metais vis daugiau užsienio krepšininkų savo vietą randa NBA. Kiekvienais metais auga ir nacionaliniai čempionatai. Galop, jei krepšiniui pavyks padėti tvirtus pamatus Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje, šį žaidimą propaguojančių skaičius perkops milijardo ribą.
Šiuo metu krepšinis gali patogiai jaustis būdamas antra pagal populiarumą sporto šaka planetoje.
Pasaulio Krepšinio Čempionato Istorija
Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 m. Argentinoje. Jį sukurti FIBA idėja kilo matant pasaulio futbolo čempionatų sėkmę ir tai, kad krepšinis buvo populiarus 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Argentina sugebėjo išnaudoti namų sienų pranašumą ir 1950 m. tapo pirmąja pasaulio čempione. Pirmojo pasaulio krepšinio čempionato finalas vyko po atviru dangumi, o jį stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų. Ilgą laiką rekordinis buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas. Jis įvyko Maracanazinho arenoje, į kurią susirinko 34 tūkst. žiūrovų. Jie išvydo, kaip JAV triumfavo, lemiamose rungtynėse 62:41 nugalėdamos Braziliją.
Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, visos trys valstybės jau po tris kartus buvo pasipuošę aukso medaliais. Verta atkreipti dėmesį, kad istorinė Jugoslavija buvo politiškai atidalinta į Serbiją ir Juodkalniją. Jeigu šio fakto nebūtų, Jugoslavija galėjo tapti pasaulio čempionais dvigubai daugiau kartų. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.
Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų. Palyginti, 2006 m. rengtame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje finalo kovą stebėjo daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų.
Europos žemynas užima stiprią poziciją nugalėtojų skaičiumi Pasaulio čempionatuose. Europa devynis kartus pelnė medalius (po tris kartus pirmąją vietą užėmė Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija, du kartus medaliai atiteko Serbijai ir vieną kartą - Ispanijai). Didžiausią pažangą čempionatų istorijoje įgijo Pietų Amerikos žemynas. Brazilijos ekipa buvo du kartus užkopus ant nugalėtojų pakylos (1959 m. ir 1963 m). Šiaurės Amerika, atstovaujama JAV komandos, taip pat turi tris aukščiausius apdovanojimus. Ši ekipa dažniau nei kitos pateko į pusfinalį - 12 kartų. Azijos žemyno aukščiausias pasiekimas yra Filipinų rinktinės bronzos medaliai 1954 m. Pasaulio krepšinio čempionate Rio de Žaneire. Penktoje vietoje lieka Afrikos žemynas, kurio lygoje pirmąją vietą ne vieną kartą pelnė egiptiečiai. Iš Australijos ir Okeanijos regionų geriausią rezultatą istorijoje yra pasiekusi Naujoji Zelandija: 2002 m. čempionate iškovojo ketvirtą vietą. Australijos ekipa 1982 m. ir 1994 m.
Argentina ir Brazilija nugalėtojomis tapo po du kartus. Argentinai 1950 m. dalyvavimas Pasaulio čempionate buvo debiutinis. Brazilams pergalė šypsojosi 1954 m. Po aštuonerių metų čempionatas turėjo vykti Filipinuose, tačiau vyriausybė atsisakė išduoti vizas socialistinėms šalims, todėl čempionatas buvo suorganizuotas Brazilijoje. Azijiečiai dėl šio poelgio buvo diskvalifikuoti, o jų krepšinio federacija nubausta.
Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. (Po du iš jų - Argentinoje ir Brazilijoje, po vieną - Čilėje, Urugvajuje ir Kolumbijoje). Tris kartus Pasaulio krepšinio čempionatai vyko Europoje (Jugoslavijoje, Graikijoje, Ispanijoje) ir tris kartus Šiaurės Amerikos žemyne (Puerto Rike, Kanadoje ir JAV). Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų, o Sovietų Sąjungos ekipa nedalyvavo dviejuose pirmuose čempionatuose ir paskutiniame iki šio čempionato vykusiame Japonijoje. Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. Ši komanda į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus. Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. čempionate, kuris vyko Argentinoje. Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. čempionate nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48. Antroji vieta priklauso australui Andrew Haze, pelniusiam 599 taškus. Trečiąją vietą užima Jugoslavijos rinktinės narys Draženas Dalipagichas su įmestais 568 taškais. Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate. Graikas Nikosas Galisas, žaisdamas prieš Panamą, įmetė 53 taškus 1986 m. čempionate, o brazilas Oscaras Schmidtas varžybose prieš Kubą įmetė 49 taškus tame pačiame čempionate.
Naudingiausi pasaulio žaidėjai: Argentinos Oskaras Furlongas (1950), amerikiečiai Kirby Minteris (1954), Docas Riversas (1982), Shaquille O'Nealas (1994), Brazilijos Amaury Pasosas (1959) ir Vlamiras Marquezas (1963), Jugoslavijos žaidėjai Ivo Danėsas (1967), Draganas Kichanovichius (1974), Draženas Dalipagichas (1978), Draženas Petrovičius (1986), Tony Kukochas (1990), Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjas Sergejus Belovas (1970), serbas Dejanas Bodiroga (1998), Vokietis Dirkas Nowitzkis (2002) ir ispanas Po Gazol (2006). Aukščiausias visų laikų čempionatų žaidėjas yra kinas Yao Mingas, kurio ūgis 226 cm. Per Pasaulio čempionato istoriją daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Brazilijos ekipa kovodama prieš Kiniją, galutinis rezultatas - 154:97.
Europos krepšinio čempionatas (EuroBasket)
Europos krepšinio čempionatas dar vadinamas EuroBasket, yra vienas svarbiausių sporto renginių Europoje. Turnyras vyks nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 14 d. Jis bus surengtas keturiose šalyse: Latvijoje, Suomijoje, Kipre ir Lenkijoje. Varžybose dalyvaus 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes po šešias rinktines. A grupė žais Rygos „Arena Riga“, B - Tamperės „Nokia Arena“, C - Limasolio „Spyros Kyprianou Athletic Center“, o D - Katovicų „Spodek“. Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateks į atkrintamąsias, o lemiamos kovos vyks Rygoje.
EuroBasket - tai vyrų krepšinio turnyras, kuris vyksta kas dvejus metus neporiniais metais, kad nesutaptų su pasaulio čempionatais ir olimpinėmis žaidynėmis.
Po įtemptos atrankos paaiškėjo, kurios komandos iškovojo teisę dalyvauti 2025 metų Europos krepšinio čempionate. Į jį pateko stipriausios Europos rinktinės - tarp jų ne tik gerai žinomi Europos krepšinio gigantai, bet ir kelių mažesnių šalių atstovai.
EuroBasket 2025 dalyvaujančios komandos: Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Juodkalnija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Sakartvelas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vokietija.
Europos krepšinio turnyras vyks pagal jau įprastą formatą, kuris užtikrins įtemptas kovas ir leis stipriausioms komandoms įrodyti ko iš tiesų yra vertos. Šiais metais panašiu formatu vyks ir moterų Europos krepšinio čempionatas. Iš pradžių visos komandos bus suskirstytos į keturias grupes, kiekvienoje jų varžysis po šešias komandas. Grupių rungtynės vyks keturiose skirtingose šalyse, todėl sportininkams teks prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Šiame etape kiekvienas susitikimas itin svarbus, nes tik keturios geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į atkrintamąsias varžybas. Tai reiškia, kad kiekvienas pelnytas taškas gali būti lemiamas kovojant dėl čempionų titulo.
Komandos, patekusios į savo grupę, varžysis tam tikrose šalyse: Ryga, Latvija; Tamperė, Suomija; Limasolis, Kipras; Katovicai, Lenkija.
Pirmame etape visos dalyvės kovos dėl pergalių ir aukštesnių pozicijų grupėje, nes nuo to priklausys, su kokiais varžovais teks susidurti atkrintamosiose varžybose. Kiekviena pergalė ir laimėtas taškas gali nulemti komandos likimą, todėl rinktinės stengsis išvengti ankstyvo iškritimo. Į kitą etapą patekusios komandos dėl čempionato titulo kausis dar intensyviau.
Pasibaigus grupių etapui ir išaiškėjus keturioms geriausioms kiekvienos grupės komandoms (iš viso 16 dalyvių), prasidės atkrintamosios varžybos. Jos vyks pagal „iškritimo“ principą: komanda, patyrusi pralaimėjimą, pasitraukia iš čempionato, o laimėtoja keliauja toliau.
Visi atkrintamųjų susitikimai, įskaitant pusfinalius bei finalą, bus surengti Rygoje, tad Latvijos sostinė šiuo laikotarpiu taps tikru krepšinio centru. Kiekviena klaida šiame etape gali lemti komandos likimą, todėl kovos bus itin atkaklios. Pusfinaliuose ir finale stipriausios rinktinės susikaus dėl aukso medalių ir geriausios Europos krepšinio komandos vardo.
Europos krepšinio čempionato istorija
Pirmasis FIBA Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 metais Ženevoje ir iškart tapo svarbiausia krepšinio švente žemyne. Nuo to laiko šis turnyras sparčiai augo ir pritraukė vis daugiau sirgalių, o komandoms suteikė progą rungtyniauti aukščiausio lygio arenose.
Debiutiniame čempionate triumfavo Latvijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 2025-aisiais, praėjus lygiai 90 metų nuo istorinės latvių pergalės, ši šalis dar kartą sugrįš į svarbiausias Europos krepšinio kovas, todėl artėjantis EuroBasket čempionatas Latvijai bus ypač reikšmingas.
Per pastaruosius dešimtmečius Europoje išsiskiria Ispanijos rinktinė. Nuo 2009 metų ispanai jau tris kartus tapo žemyno čempionais (2009, 2011 ir 2015 m.) ir net dukart - pasaulio čempionais.
Lietuvos Krepšinio Istorija
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) Europos ir 1967 pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 - V. Beselienė. 1982 pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno Žalgirio (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos Žalgirio (1954), Vilniaus Spartako (1961) ir Plastiko (1964), Statybos (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno Žalgirio (1950-59), Politechnikos (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir Bangos (1984-85), Vilniaus Kibirkšties (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą). Kauno Žalgiris 1986 laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 - jaunimo rinktinė.
tags: #fiba #pasaulio #krepsinio #cempionatas