Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, nepaliekanti abejingų nei suaugusiųjų, nei vaikų. Ši sporto šaka įkvepia ne tik aikštėje, bet ir ekrane, kuriami filmai, skirti įvairaus amžiaus auditorijai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius filmus apie futbolą, kurie patiks vaikams, pasižymi įtraukiančiomis istorijomis, nuotykiais ir vertingomis pamokomis.
Animaciniai filmai apie futbolą
Animaciniai filmai - puikus būdas sudominti vaikus futbolu. Jie pasižymi spalvinga grafika, linksmomis istorijomis ir įsimintinais personažais.
"Metegol" (Stalo futbolas)
Chuano Josė Kampanelos animacinis filmas "Metegol" (Stalo futbolas) - argentiniečių-ispanų bendras produktas 3D formatu. Pagrindiniai istorijos veikėjai - stalo futbolo figūrėlės. Amadėjus gyvena paslaptingame mažame kaimelyje, dirba bare ir žaidžia stalo futbolą kaip niekas kitas. Jis įsimylėjęs savo vaikystės draugę Laurą, kuri apie tai nė nenutuokia.
Oskaro laimėtojas režisierius Juanas Jose Campanella ėmėsi šmaikščios animacinės istorijos apie populiariausią pasaulyje sportą ir mažąjį jo broliuką stalo futbolą. Tačiau aukščiau bet kokio žaidimo filmuke pakyla tikra draugystė, ryžtas ir atsidavimas bendram tikslui. Animacija visai šeimai „Slaptoji komanda“ („Metegol“) kviečia patirti efektingus nuotykius, žaisti drauge bei laimėti. Kuomet didžiausiame pasaulio stadione rengiamos fantastiškiausios rungtynės, bičiuliai iš mažo miestelio buria savo svajonių komandą ir meta iššūkį pasipūtusioms futbolo žvaigždėms. Susipažinkite su „Slaptąja komanda“. Jie greiti, visko matę ir nusiteikę tik pergalei. Jie aistringesni už tikrus žaidėjus, galima sakyti, jie gimę su sportiniais marškinėliais. Nedidelio miestelio bare dirbantis paauglys Deivis yra geros širdies, tačiau išskirtinai drovus vaikinukas. Semas - atvirkščiai: įžūlus peštukas, neieškantis žodžio kišenėje. Abu paaugliai įsižiūrėję mergaitę Laurą ir vieną dieną savo santykius nusprendžia išsiaiškinti stalo futbolo partijoje. Į miestelį jis grįžta po dešimties metų pertraukos, jau tapęs tarptautine futbolo žvaigžde. Semas vėl meta iššūkį Deiviui - tik šįkart jau tikroje futbolo aikštėje. Problema tik, kad Semas pasitelkęs galybę naujausių technologijų ir lydimas komandos draugų, o Deivis yra visiškai vienas. Tačiau tuomet įvyksta didžiausias netikėtumas: Deiviui į pagalbą ateina patrakę mažieji žaidėjai.
"Bola Kampung"
Amanda, jauna princesė iš virtualaus žaidimo “Kingdom Hill”, buvo išsiųsta į Kampung Gong Lechar ieškoti legendinio „Suria kovotojo“, savo gelbėtojo nuo karalystės krizės. Deja, princesė prarado atmintį tą minutę, kai tik atvyko į Kampung Gong Lechar. Ivanas, Bola Kampung didvyris, sumaišo ją su savo pussere, kuri turėjo jį aplankyti per atostogas.
Taip pat skaitykite: „Zatario kapitonai“: Futbolo filmas
"Liūtukas Simbas Jaunesnysis"
Liūtuko Simbos jaunesniojo nuotykiai tęsiasi. Pilnos tribūnos sirgalių ir didžiulė žalia aikštė. Žaisti futbolą paprasta, bet kai tavo komandoje visi skirtingi, žaisti daug įdomiau. Kas laimės čempionatą? Kam atiteks pagrindinis prizas?
Filmai apie futbolą: tikros istorijos ir įkvėpimas
Amerikiečių kinematografininkai mėgsta kurti sportinės tematikos filmus, nes tai puiki galimybė žiūrovus sudominti ne tik sėkmės istorijomis, bet ir galimybe parodyti, kad nors kiekvieno sportininko kelias į Olimpą yra individualus, į šį tikslą likimas atveda tik pačius darbščiausius ir atkakliausius. Didelę dalį tokių filmų galerijoje užima dramos apie realius sportininkus - boksininkus (tokių filmų ypač daug), autolenktynininkus (jie taip pat dažni filmų herojai), krepšininkus, beisbolo žaidėjus, lengvaatlečius ir kitų sričių čempionus.
"Zatario kapitonai"
Egiptiečių žurnalistas Ali El Arabi, dirbęs tokiems medijos gigantams kaip BBC ar „National Geographic“, prieš dešimtmetį įžengė į Jordanijoje esančią Zatario pabėgėlių stovyklą. Jis pats ne kartą jau buvo nušvietęs pabėgėlių krizės situaciją, tačiau šį kartą El Arabi ieškojo kai ko kito. Jis norėjo išgirsti ir perpasakoti istorijas, kurios naujomis spalvomis nupieštų pabėgėlių iš Sirijos kasdienybę. El Arabi nenorėjo kalbėti apie statistiką, kiek žmonių dėl gerą dešimtmetį šalį alinančio karo buvo priversti palikti savo namus, arba rodyti guminėmis valtelėmis jūrą bandančių perplaukti sirų, kurie tikisi, kad kitame krante jų laukia pažadėtoji žemė. El Arabi iš Zatario stovyklos išsinešė ir pasauliui papasakojo istoriją apie tai, kad net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis, kai atrodo, kad ateityje - tik niūrios spalvos, galima turėti vilties, o dar svarbiau - svajonių. Būtent tokią viltingą istoriją El Arabi ir stengiasi papasakoti savo debiutiniu filmu „Zatario kapitonai“. Filmas pasakoja apie pabėgėlių stovykloje gyvenančius du geriausius draugus - Mahmoudą ir Fawzi. Abiejų paauglių didžiausia aistra - futbolas, jų svajonė - tapti aukštos klasės žaidėjais ir taip užsitikrinti bilietą iš stovyklos. Į stovyklą atvykę Kataro futbolo akademijos skautai pastebi vaikinų talentą ir pakviečia juos treniruotis ir žaisti kartu su profesionalais. Skurdžią stovyklos aplinką ir žvyro aikštelę pakeičia viešnagė prabangiame viešbutyje, žaidimas žalia veja nuklotoje aikštelėje ir susitikimai su pasaulinėmis futbolo žvaigždėmis. Mahmoudas ir Fawzi trokšta užsikabinti už šio šanso, įgyvendinti savo svajonę tapti profesionaliais futbolininkais, nebegrįžti į Zatari ir taip užtikrinti šviesią ateitį ne tik sau, bet ir savo artimiesiems.
"Prakeiktas "United""
Po to, kai ilgametis vyriausiasis „Leeds United“ klubo treneris Donas Revie gauna pasiūlymą treniruoti Anglijos rinktinę, kvietimą užimti jo vietą gauna Brianas Cloughas, iki tol pasiekęs puikių rezultatų su „Derby County“ komanda. Cloughas su Revie buvo dideli priešai, nes Cloughas nuolat kritikavo oponentą dėl „Leeds“ propaguojamo „nešvaraus“ žaidimo stiliaus. Nepaisant to, jis sutinka užimti savo varžovo vietą. Tačiau karjera naujame klube klostosi ne itin sklandžiai.
"Futbolo chuliganai"
Neteisingai pašalintas is Harvardo universiteto po to, kai pas jį buvo rasta kokaino, Metas persikelia į Londoną, kur gyvena su seserimi ir jos vyru Styvu. Čia jis greitai susipažįsta su Styvo jaunesniuoju broliu Pytu, kuris Metą įtraukia į aršiausių „West Ham United“ gerbėjų būrį.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo akademija: juokinga komedija
Dokumentiniai filmai apie futbolą
Dokumentiniai filmai - puikus būdas susipažinti su futbolo istorija, žymiais žaidėjais ir komandomis. Jie pasižymi autentiškumu, informatyvumu ir įtraukiančiomis istorijomis.
"Pagėgių futbolui - 100"
Filmas sukurtas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai bendradarbiaujant su Pagėgių savivaldybės kultūros centru ir asociacija „Pagėgių bendruomenė“. Po peržiūros Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė ir asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ narė Svetlana Jašinskienė, šiame dokumentiniame filme įskaičiusi Pagėgių futbolo istorijos tekstus, pristatė šio dokumentinio filmo istorijos kūrimą bei visus filme pakalbintus pašnekovus: Kęstutį Bytautą, Edmundą Incių, Igną Incių, Karolį Gečą, Saulę Liepą Mizgirytę, Dominyką Norkų, Aleksandrą Savicką, Nikolajų Sidorenkovą, Darių Stažį, Saulių Šveistį, Arūną Totilą, Joną Ulberkį ir Edmundą Žemaitaitį. Asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ pirmininkas Edmundas Incius pasidžiaugė, kad šio dokumentinio filmo „Pagėgių futbolui - 100“ peržiūra sutapo su iškilminga data - gruodžio 10 d. minima Tarptautine futbolo diena. Edmundas Incius ir Svetlana Jašinskienė dėkojo kiekvienam atvykusiam futbolininkui už jo pasiekimus bei nuopelnus, už Pagėgių krašto garsinimą ir įteikė po rožės žiedą. Už filmo sukūrimą Astai Andrulienei Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius įteikė gėlių puokštę bei Pagėgių futbolo medalį. Zina Budginienė, buvusio futbolininko Prano Budgino žmona, Vydūno viešajai bibliotekai padovanojo vyro gautą taurę, kuri buvo iškovota 1978 m. pagėgiškiams žaidžiant futbolą Žemaičių Naumiestyje (Šilutės raj.). P. Zinos iniciatyva sudainuota futbolininkų daina, tapusi neoficialiu jų himnu… Vakaras užbaigtas dalijantis prisiminimais prie arbatos puodelio bei diskutuojant apie Pagėgių futbolo ateities perspektyvas… Bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie šio dokumentinio filmo kūrimo.
Filmai apie kitas sporto šakas: paraleles su futbolu
Nors šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas filmams apie futbolą, verta paminėti ir kitus sportinės tematikos filmus, kurie gali būti įdomūs vaikams.
"Ikaras"
Grigorijus Rodčenkovas yra Netflix sukurto dokumentinio filmo „Ikaras“ (anti)herojus. Su mitologiniu Ikaru filmas neturi nieko bendra. Filmo pavadinimas yra sudarytas prie santrumpos ICO (angliškai reiškiančios Tarptautinį Olimpinį Komitetą) pridėjus komentarų nereikalaujantį trumpinį RUS. Amerikietis WADA funkcionierius atsisakė dalyvauti aiškiai nesąžiningame sąmoksle, bet pasiūlė kreiptis į rusą Grigorijų Rodčenkovą, vadovaujantį WADA‘i Maskvoje. Fogelis ir Rodčenkovas iš karto suartino bendri interesai - pradžioje meilė šunims. Netrukus gimsta ir dopingo aferos planas, turėjęs pademonstruoti antidopingo testų kontrolės neefektyvumą. Tiesa, pirmasis eksperimento raundas nebuvo sėkmingas: Fogeliui ir su dopingu lenktynėse nepavyko ženkliai pagerinti rezultatų. Bet apetitas, kaip žinia, ateina bevalgant, ir rusas pasiūlo amerikiečiui „pakilti į antrąjį aukštą“. Šią neretai komiškai atrodančią istoriją Bryanas Fogelis (jis yra ir „Ikaro“ režisierius) projektuoja į gerokai rimtesnį kontekstą, susijusi su kaltinimais Rusijos lengvaatlečiams vartojus dopingą. 2015-aisiais paviešinus WADA atlikto tyrimo ataskaitą priremtas rimtų įrodymų Rodčenkovas buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų. Bet ryšių su Fogeliu jis nenutraukė. Savo šalyje viešai pavadintam išdaviku Rodčenkovui iškilo rimta grėsmė, ir Fogelis jam padėjo išvykti į Ameriką (nupirko bilietus iki Kalifornijos). Pasirodė, kad būgštauta ne be pagrindo: 2016-ųjų vasarį vienas po kito paslaptingomis aplinkybėmis mirė du aukštus postus agentūroje RUSADA užimantys rusų funkcionieriai Viačeslavas Sinevas ir Nikita Kamajevas. Oficiali abiejų mirties priežastis - infarktas, bet tuo, žinoma, ligi šiol niekas netiki. Dar didesnį pagreitį dopingo skandalas įgijo, kai 2016-ųjų gegužę JAV laikraštis The New York Times paskelbė amerikiečiams Rodčenkovo pateikta informacija apie manipuliacijas su sportininkų šlapimo mėginiai per Olimpiadą Sočyje.
"Lapių medžiotojas"
Režisieriui Bennettui Milleriui „Lapių medžiotojas“ yra dar tik trečias vaidybinis filmas, bet jau dabar aišku, kad jis mėgsta rinktis scenarijus apie realius žmones, išgarsėjusius ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmojo šio režisieriaus filmo „Capote“ (2005 m.) herojus, JAV rašytojas Trumanas Capote, garsėjo ir talentu, ir neslepiama netradicine seksualine orientacija, ir ekscentrišku gyvenimo būdu. „Lapių medžiotojo“ herojai broliai Šulcai 1984 m. Los Andželo Olimpiadoje iškovojo aukso medalius. Tada į jaunesnįjį Marką (Chaningas Tatumas) dėmesį atkreipė ekscentriškas milijardierius Džonas Diuponas (jį suvaidino neatpažįstamas komikas Steve‘as Carellas) ir pasiūlo imtynininkui treniruotis jo suburtoje komandoje „Foxcatcher“. Lapių medžioklė su šunimis - senas aristokratų sportas, azartiška ir pavojinga pramoga. Šis sporto ir žudynių hibridas (apie kurį primena pirmieji filmo dokumentiniai kadrai ir vėliau kelis kartus rodomos nuotraukos) autoriams yra pagrindinė jų pasakojamos istorijos metafora. Sporte mažai kam įdomios senos pergalės, todėl net ir olimpinio čempiono medalis nėra indulgencija visam likusiam gyvenimui. Dar vakar tu stovėjai ant nugalėtojo postamento, o rytoj gali atsidurti gyvenimo nuošalėje. Taip atsitinka ir Markui Šulcui, kuris praėjus trejiems metams po pergalės Los Andžele banko sąskaitoje teturi paskutinius 20 dolerių ir menkas perspektyvas ką nors pakeisti. Keistuolis milijardierius Džonas Diuponas idealias sąlygas treniruotis įsirengė garsiajame Forso slėnyje, kuriame Pilietinio karo metu galvas paguldė trys tūkstančiai karių. Ginkluotę gaminusiems Diuponams tada karas buvo tapęs tikra aukso kasykla. O dabar turtingiausios Amerikoje dinastijos palikuonis, pajutęs nenumaldomą vienatvės jausmą, užsimanė palikti savo pėdsaką sporto istorijoje ir ėmėsi globoti Marką. Savo egzistencijos pateisinimui jis net sau adaptavo pagrindinius amerikietiškos filosofijos postulatus: „Aš patriotas. Aš suteikiu Amerikai viltį. Noriu, kad mano globojami sportininkai būtų čempionai sporte ir nugalėtojai gyvenime“. Deja, baisus savimyla ir mizantropas (liepiantis net draugams vadinti jį „Auksiniu Ereliu“, visą gyvenimą galvojęs, kad visus ir viską galima nupirkti, „ornitologas, filatelistas ir filantropas“ Diuponas net negalėjo pagalvoti, kad jo kaprizams kas nors galėtų pasipriešinti. Todėl netrukus turtuolis susiduria su visai kita filosofija, ir kapituliuoja prieš ją.
Taip pat skaitykite: Ateities vizijos ir robotai Kinijoje
"Lenktynės"
Biografinė drama pasakoja apie vieną geriausių Pasaulio lengvaatlečių. „Visi kurie kovoja, bet kokiose varžybose, bet kokiu lygmeniu, žino, kad bet kurią dieną galima laimėti arba pralaimėti. Svarbiausia, kad dalyvautum. Kai viskas baigiasi, visi keliauja namo, o istorija prisimena nugalėtojus. Kiekvienas vyras ir moteris tame lauke dėkingi už progą būti tame lauke. Istorija mus nukelia į ketvirtojo dešimtmečio Ameriką. Klivlendas, kaip ir visa Amerika bando atsistoti po „Didžiosios depresijos“. Šalyje, įskaitant ir Jessie (Stephan James), šeimą, jaučiamas skurdas ir nepriteklius. Šeima iš paskutiniųjų stengiasi palengvinti talentingojo Jesse svajonę išgarsėti Ohajo koledže. Palikęs savo mylimuosius, būsimą žmoną Ruth (Shanice Barton), bei mažąją dukrelę, James Cleveland „Jesse“ Owens išvyksta į jo laukiančią nežinomybę. Koledže būsimoji žvaigždė sulaukia rasistinių užgauliojimų ne tik iš kitų studentų, bet ir kitų trenerių. Vos spėjęs apšilti kojas, vaikinas supažindinamas su Larry Snyder (Jason Sudeikis). Treneris, kadaise buvęs garsus bėgikas dabar bet kokiais būdais siekia pripažinimo bei pergalių kaip lengvaatlečių treneris netrunka pastebėti neeilinį Jesse talentą. Larry nei kiek nesuabejoja jo sėkme ir pasiūlo partnerystę, kuri nuves J. Sulaukęs pirmųjų šlovės spindulių, po pasirodymo Mičigano Valstijoje Jesse atranda pasitikėjimo savimi, o žmonės nekentę jo, staiga tampa gerbėjais. Netrunka laukti, kol gerbėjų dėmesiu apdovanotam Jesse galvą susuka džiazo vokalistė Quincella (Chantel Riley). Biografinėje dramoje bandoma sutalpinti kuo įmanoma daugiau. Pradedant Jesse ambicijomis trasoje ir už jos ribų, tęsiant vis ryškesne rasine nesantaiką tiek prieš juodaodžius JAV, tiek prieš žydus nacistinėje Vokietijoje, ir baigiant nesutarimais JAV sporto Komitete bei visiškai kita, antraplane dokumentinės propagandos kūrėjos Leni Riefenstahl (Carice van Houten), istorija siekiant sukurti lygių neturintį filmą apie 1936 metų Olimpines žaidynes.
"Imtynininkas"
Gandai apie M. Rourke‘o šlovingą sugrįžimą į pirmojo ryškumo žvaigždžių galeriją pasklido tuoj po „Imtynininko“ premjeros Venecijos kino festivalyje, kuriame filmas laimėjo aukščiausią apdovanojimą - „Auksinį liūtą“. Žiuri pirmininkas Wimas Wendersas tada pasakė, kad M. Rourke‘ui būtų atitekęs ir apdovanojimas už geriausią vyro vaidmenį, jei ne Venecijos kino festivalio reglamentas, griežtai draudžiantis apdovanoti aktorius, jei jų filmas jau pelnė pagrindinį prizą. Bala nematė tų apdovanojimų! Galų gale tai tik suaugusių žmonių žaidimai. Savo simpatijų prizus milijonai dėkingų žiūrovų M. Rourke‘ui jau paskyrė už tai, kad šis surado savyje jėgų atsitiesti po ilgai užsitęsusios ir negailestingos savidestrukcijos. Žiūrint „Imtynininką“ sunku atsikratyti minties, kad tai, ką tu matai, yra kinas. M. Rourke‘ui šį kartą žodis „suvaidino“ visai netinka. Jo „Taranu“ pramintas kovotojas ringe Rendis Robinsonas yra šiuolaikinis gladiatorius, kaskart į areną išeinantis tarsi paskutinį kartą. Nežmoniškomis baltymų ir dopingo dozėmis „pripumpuoti“ ir randų išraižyti raumenys, beveik iki juosmens ilgi plaukai, po plastinių operacijų veide sustingusi skausmo ir pasišlykštėjimo kaukė - visa tai verčia mus galvoti visai ne apie sveiko kūno ir šviesios sielos harmoniją. Greičiau prisimeni daktaro Frankenšteino monstrą, legendinį Golemą, barbariškų mitologijų kolosą, priverstą savo gyvulišku skausmu tenkinti pramogų ištroškusios publikos įgeidžius. Rendis ne kartą bandė pabėgti iš šio smurtu persisunkusio pasaulio, bet kaskart tarsi kažkokio galingo magneto traukiamas, vėl ir vėl sugrįždavo ten, kur nėra vietos žmogiškumui - tik kova be jokių taisyklių. Nes jis - „Taranas“, o ringas - jo Edenas. Kai Rendlas bus išvarytas iš savojo rojaus, aišku, kad jo likusi gyvenimo dalis virs lėtu ir skausmingu merdėjimu. Todėl ši istorija negali turėti tradicinio holivudinio happy end‘o.
"42"
JAV beisbolo istorijai ne mažiau svarbus yra ir legendinis sportininkas Džekis Robinsonas, kurio stulbinama karjeros istorija pasakojama režisieriaus Briano Helgelando sportinėje dramoje „42“ (toks numeris puošė Džekio marškinėlius). Džekis Robinsonas buvo pirmasis JAV istorijoje juodaodis sportininkas, patekęs į Amerikos Pagrindinės beisbolo lygos sudėtį. Todėl 1947-ieji metai amerikiečiams ženklina dar vieną ryškią pergalę kovoje su rasine segregacija. Dar būdamas moksleivis ir koledžo studentas Džekis Robinsonas garsėjo, kaip puikus atletas, sėkmingai žaidęs beisbolo, futbolo bei krepšinio aikštelėse ir stebinęs pasiekimais lengvojoje atletikoje. O 1947 m. jis pasirašė kontraktą su profesionalia beisbolo komanda „Brooklyn Dodgers“ ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, pakilusiu taip aukštai šioje sporto šakoje. Tokį rezultatą nulėmė ne tiek jaunojo sporto genijaus ankstesni pasiekimai, bet ir komandos menedžerio Brenčo Rikio pastangos. Jau 1945 metais jis susirūpino komandos atnaujinimo perspektyvomis ir artimiausiems bendražygiams išreiškė norą pasikviesti stiprų juodaodį žaidėją. Tokių sportininkų žemesnėse lygose buvo ir anksčiau, bet niekas dar nebuvo priimtas į Pagrindinę lygą. Kai Brenčas Rikis pagaliau surado tinkamiausią kandidatą, jis iš karto perspėjo Džekį Robinsoną, kad jis rengtųsi ne tik alinančioms treniruotėms, bet ir provokacijoms bei skaudiems įžeidinėjimams dėl jo odos spalvos. Ne tik stadionų tribūnose, bet ir iš kai kurių komandos narių. Brenčą Rikį suvaidino Holivudo veteranas Harrisonas Fordas, kurio kiekvienas pasirodymas ekrane yra pasmerktas sėkmei. O štai jaunam aktoriui Chadwickui Bosemanui (1976-2020) Džekio Robinsono vaidmuo leido pagaliau iš TV serialų išsiveržti į didįjį kiną. Deja, nuo šio momento tik aukštyn kilusi aktoriaus karjera staiga nutrūko 2020-ųjų balandį.