Įvadas
Futbolo komandos spaudos atstovas atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindamas komunikaciją tarp komandos, žiniasklaidos ir visuomenės. Šiame straipsnyje aptariamos futbolo aktualijos Lietuvoje ir spaudos atstovo vaidmuo šiame kontekste.
Vaikų ir jaunimo futbolo asociacijos steigimas ir nesutarimai
Pastaruoju metu Lietuvos futbolo bendruomenėje kilo diskusijų dėl naujos Lietuvos vaikų ir jaunimo ugdymo futbolo asociacijos steigimo. 13 įstaigų, tarp kurių VšĮ futbolo klubas „Ataka“, VšĮ Sportuokime kartu (FMK Lituanica), VšĮ „Darvydo Šerno futbolo akademija“, („Vilnius Football Academy“), VšĮ futbolo mokykla Vilniaus Vytis, VšĮ futbolo klubas „Utenos Utenis“, VšĮ Šešiolika, FK Margiris, VšĮ Kauno futbolo akademija, (Be1), VšĮ futbolo klubas „Rabona“, VšĮ futbolo klubas Ketera (FK Ketera), Všį Vilniaus futbolo mokykla „Žaibas“, VšĮ Garliavos futbolo klubas, VšĮ futbolo akademija Trakai, VšĮ futbolo mokykla „Olimpas“, pasirašė oficialų kreipimosi raštą, atkreipdamos dėmesį į tai, kad naujoji asociacija gali neatstovauti visų futbolo ugdymo įstaigų interesams.
Vilniaus FM „Ataka“ atstovas Gediminas Tvarijonas pabrėžė, kad anksčiau vaikų futbolą federacijoje atstovavo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija, tačiau jos vadovui Vytautui Vaškūnui pernai vykusioje LFF konferencijoje buvo suspenduotas, o pati asociacija tapo neveiksni. Jos veiklą perėmė LFF, pernai organizavusi visus Lietuvos vaikų ir jaunių čempionatus. Tačiau dabar LFF vadovai nusprendė estafetę perduoti naujam žaidėjui - Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijai.
Naująją asociaciją vasario 13 d. įsteigė LFF antrojo viceprezidento Arūno Pukelio atstovaujama VšĮ „Tauragės futbolas“, Redos Mockienės atstovaujama VšĮ „Futbolo akademija Šiauliai“ ir Nerijaus Gudaičio atstovaujama Mažeikių asociacija „FK Atmosfera“. Asociacijos prezidentu tapo Vilniaus futbolo mokyklos „Ateitis“ vadovas Dainius Gudaitis, o direktoriaus pareigos buvo patikėtos „Šiaulių“ futbolo akademijos atstovui Deiviui Kančelskiui.
Birželio 5 d. spaudos konferencijoje LFF prezidentas Tomas Danilevičius pranešė, kad Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija pretenduoja tapti LFF nare ir atstovauti šalies vaikų ir jaunimo futbolo interesams federacijos lygmenyje. Asociacijai bus patikėta teisė organizuoti visų lygių vaikų ir jaunių futbolo čempionatus.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
"Anderlecht" programa ir konkurencijos sąlygos
Kilus klausimų dėl naujos asociacijos pobūdžio, paaiškėjo, kad asociacijos nariais gali tapti tik juridiniai asmenys, turintys sutartį su LFF dėl „perėmimo iš „RSC Anderlecht“ geriausios patirties“. Anot G.Tvarijono, tai tikrai prasmingi tikslai, tačiau problema, kad asociacijos nariu gali tapti tik sutartį su LFF dėl „perėmimo iš „RSC Anderlecht“ geriausios patirties“ turintis juridinis asmuo, arba prašymą sudaryti sutartį su „RSCA“ Asociacijos Valdybai pateikęs juridinis asmuo.
Šiuo metu Lietuvoje pagal „Anderlecht“ programą dirba 18 futbolo akademijų. Tad tik jos ir gali tapti Asociacijos nariais. Tačiau šis rinktinis būrelis formuos visą Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo strategiją, atstovaus visam šalies vaikų futbolui, organizuos visas oficialias vaikų ir jaunimo varžybas. Tai tikrai labai didelė ir rimta atsakomybė, ir, mano manymu, ja dalintis turėtų visos Lietuvoje veiklą vykdančios jaunųjų futbolininkų ugdymo organizacijos. Jei asociacija nori atstovauti tik „Anderlecht“ programos rėmuose dirbančioms akademijoms - tada puiku, bet jei jos tikslas - visų futbolo mokyklų interesai, tada ji negali būti uždara“, - konstatavo sostinės futbolo mokyklos „Ataka“ atstovas G.Tvarijonas.
„Anderlecht“ programoje dalyvaujančių futbolo akademijų išskyrimas iššaukė ir kitų organizacijų vadovų nepritarimą. Kauno futbolo akademijos „Be1“ vadovas Andrius Markevičius teigė, kad neturėtume aklai vadovautis vien tik belgų futbolo patirtimi, o jo akademija savo veikloje naudoja įvairiapusę programą ir nesijaučia prastesnė už akademijas, dirbančias su „Anderlecht“ programa.
Šių metų pradžioje „Vilnius Football Academy“ įkūręs buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas Darvydas Šernas taip pat stebėjosi bandymais įteisinti dirbtinį Lietuvos futbolo mokyklų suskirstymą. „Nesuprantu, kodėl reikia skirstyti su vaikais dirbančias futbolo mokyklas pagal jų metodiką, treniruočių programas? Kas nusprendė, kad tik „Anderlecht“ programa yra geriausia ir tinkamiausia? Pasaulyje yra daugybė jaunųjų futbolininkų ugdymo programų ir apsiriboti tik viena nėra logiška. Apskritai, esu įsitikinęs, kad futbolo valdžia kaip tik turėtų remti visas mokyklas, akademijas, skatinti jų raidą, augimą, tobulėjimą. O dabar matome, kad kuriamas elitinis keliolikos akademijų būrelis, o visos kitos ugdymo įstaigos paliekamos nuošalėje, - teigė D.Šernas.
Spaudos atstovo vaidmuo
Šiame kontekste komandos spaudos atstovo vaidmuo tampa itin svarbus. Jis turi užtikrinti, kad komandos pozicija būtų aiškiai išreikšta, o informacija apie komandos veiklą būtų prieinama visuomenei. Spaudos atstovas taip pat turi reaguoti į kritiką ir atremti klaidingą informaciją.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Laiške LFF VK nariams ir vadovams futbolo mokyklų ir akademijų atstovai akcentavo, kad dėl išankstinių ribojimų tapti Asociacijos nariais bus neatstovaujami ir pažeidžiami kitų vaikų ir jaunimo futbolo organizacijų interesai. „Neoficialiai girdėjome, kad net ir nebūdami asociacijos nariais galėsime dalyvauti jos organizuojamose futbolo varžybose. Bet to tikrai nepakanka. Mes norime tiesiogiai dalyvauti asociacijos veikloje, norime turėti galimybę išsakyti savo pastabas dėl vaikų futbolo politikos, varžybų organizavimo, futbolininkų perėjimų tarp ugdymo įstaigų reglamento ir pan. Tai yra visam Lietuvos vaikų ir jaunių futbolui svarbūs dalykai, dėl jų reikia diskutuoti, tartis, išgirsti kuo daugiau nuomonių - ir į jas įsiklausyti, o ne tik uždarame ratelyje susitarti ir paskui visus versti vykdyti kelių asmenų priimtus sprendimus“, - sakė G.Tvarijonas.
Anot D.Šerno, jei asociacija jungia ir vienija tik „Anderlecht“ tipo akademijas, tai ji ir savo pavadinime turėtų tai akcentuoti, o ne apsimesti atstovaujanti visoms Lietuvos futbolo mokykloms. Ir būtent dėl to ši asociacija neturėtų būti priimta į LFF narius, bent jau kol nepakeis įstatų ir neatsivers visoms Lietuvos futbolo mokykloms bei akademijoms. Be to, buvusio Lietuvos rinktinės puolėjo teigimu, tokios dirbtinės „šiltnamio“ sąlygos jokioms akademijoms tobulėti, nes tokiu būdu iškreipiama laisva konkurencija.
„Asociacija skelbiasi, kad atstovaus visos Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo ugdymo įstaigoms, bet jos nariais galės būti tik su „Anderlecht“ programa dirbančios akademijos. Tai yra nesusipratimas. Kodėl mes negalime dirbti pagal kitokia metodiką ir tuo pačiu dalyvauti vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos veikloje? Kas gali dabar pasakyti, kad mūsų pasirinktas kelias bus ne toks efektyvus, kad mes išugdysime silpnesnius žaidėjus nei tos akademijos, kurios dirba pagal kitokią metodiką? Aišku, jei mums ir kitoms nepatogioms akademijoms neleis dalyvauti aukščiausio lygio vaikų ir jaunių varžybose ar sukurs kokias nors papildomas kliūtis, mes negalėsime lygiaverčiai konkuruoti. Bet tokiu atveju labiausiai nukentės ne akademija, o joje sportuojantys vaikai, kurie yra viso Lietuvos futbolo turtas ir ateitis“, - konstatavo D.Šernas.
Mažeikių futbolo istorija
Mažeikių futbolo istorija siekia 1921 m., kai minimos pirmosios komandos - LTS Mažeikiai, Makabi Mažeikiai. Vėliau vyravo Šaulys Mažeikiai, žaidė LDS Mažeikiai (1923 m.). 1925 m. į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris užverbavo Mažeikių futbolo komandą žaisti jų sąjungoje.
1926 m. 11 komandos narių dviračiais išvyko į Telšius, kur susitiko su Džiugas Telšiai komanda ir rungtynes laimėjo 4-3. Šios rungtynės dar labiau padidino norą žaisti su stipresnėmis komandomis. Kadangi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą Mažeikių futbolo komados nerėmė, o žarstėsi vien pažadais, 1926 m. ją ėmėsi remti Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius (vadovas Špukas), pakviesdama partijos nariais tapti futbolistus A. Jaugą, Stasį Skeivį ir kitus. Todėl 1926 m. rugpjūtį futbolo komanda jau vadinosi Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių „Žiežirbos" skyriaus sporto sekcijos futbolo komanda.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo futbolo komandai teko grįžti prie savo buvusios sąjungos. 1940 m. Mažeikių sportininkai atsikratė visais Šaulys Mažeikiai ir JSO Mažeikiai komandų sportininkais ir susiorganizavo savo klubą, kurį pavadino „Spartako" vardu. Nuo 1940 m. Mažeikių sportininkams ėmė vadovauti Lietuvos darbininkų sporto komitetas.
Nuo 1945 m. gegužės 1 d. sporto pirmininku paskirtas Vytautas Puzinas, kuris ėmėsi iniciatyvos organizuoti pirmąją futbolo komandą. 1945 m. birželio 1 d. Mažeikiuose įsteigta laisvoji sporto draugija „Žalgiris“, kurios pirmininkas buvo Vytautas Motiejūnas. Kartu jis ėjo Kūno kultūros ir sporto komiteto inspektoriaus pareigas. Per šiuos metu Mažeikių apskrityje suburtos septynios futbolo komandos. 1946 m. Mažeikių sporto klubo „Žalgiris“ komanda pirmą kartą dalyvavo Žemaitijos zonos pirmenybėse Lietuvos TSR futbolo meistro vardui gauti. 1947 m. Laisvoji sporto draugija „Žalgiris" subūrė antrąją futbolo komandą, kuri 1948-05-30 sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Spartakas Plungė komanda ir laimėjo rezultatu 1-0. Šią komandą taip pat globojo linų fabrikas ir ji pavadinta futbolo komanda „Linas".
1954 m. įkurta „Apavo“ komanda, žaidusi Šiaulių zonoje. 1972 m. suburta komanda „Atmosfera“, kurią rėmė Mažeikių kompresorių gamykla. 1973 m. ji vėl pateko aukščiausiojon lygon, kur sugebėjo laimėti auksą 1976 ir 1979 m. Atgavus Nepriklausomybę klubas vadinosi „Jovaru“, vėliau trumpam FK Mažeikiai, kol 1992 m. rudenį buvo pavadintas pagrindinio rėmėjo, verslininko Romo Marcinkevičiaus garbei ROMAR. 1994 m. klubas tapo šalies čempionu.
1995 m. vasarą prasidėjus naujam sezonui vasarą žaidėjai jau nebegaudavo algų, kadangi finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas R. Marcinkevičius išvyko į JAV, dėl to klubą ištiko finansinė krizė. Rugpjūčio 29 d. ryte į LFF atvyko „Romar“ vyr. treneris S. Vertelis ir pasakė, kad komanda nežais rungtynių su „Žalgiriu“, kadangi jis nesurenka 11 žaidėjų. Komandos savininkas R. Marcinkevičius su LFF žinia į užsienio klubus pardavė D. Magdišauską, T. Žiuką, R. Vaineikį, V. Dančenką, S. Mikalajūną ir R. Žutautą, o pats išvyko į JAV.
ROMAR pašalintas iš aukščiausiosios lygos, tačiau gana greitai buvo įkurti „FK Mažeikiai“, gavę teisę žaisti III lygoje. Tačiau vėliau klubas tokių aukštumų kaip ROMAR nebepasiekė. 1998 m. 2001 m. komanda pasivadino „Nafta“. Tais metais ji laimėjo Lietuvos salės futbolo taurę. 2003 m. įkurtas FK Mažeikiai klubas, žaisdavęs II ir I lygoje. 2010 m. FK Mažeikiai įvykdė LFF A lygos licencijavimo reikalavimus ir nuo tų metų žaidė stipriausioje Lietuvos futbolo lygoje, nors buvo tarp autsaiderių. Tačiau pabaigusi 2011 m.
Ši istorija parodo, kad Mažeikių futbolas patyrė įvairių laikotarpių, o komandos spaudos atstovas turėjo prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrinti komunikaciją su visuomene.
"MML City" klubo skandalas
Rugsėjo mėnesio pabaigoje „MML City“ klubas buvo išmestas iš Pirmos lygos, kai ant ekipos jau ne pirmą kartą krito sutartų rungtynių šešėliai. Save futbolo funkcionieriumi pristatęs kartvelas Levanas Hulordava įsitikinęs, kad ši paini situacija kilo būtent dėl Ž. Buzo ir jo veiksmų.
L. Hulordava teigė, kad Ž. Buzas sutrukdė įsigyti Marijampolės „Sūduvos“ klubą ir pasiūlė pirkti „Marijampolė City“ klubą. Po trečios pergalės iš eilės man skambina Ž. Buzas ir sako, kad LFF mus kaltina sutartomis rungtynėmis. LFF veikė ne savo jurisdikcijoje ir neturėjo teisės priimti tokio sprendimo.
Formaliai „MML City“ klubas buvo turėjo daugybė licencijavimo taisyklių pažeidimų ir būtent už tai buvo pašalintas. Tačiau aišku, kad pagrindinė priežastis buvo vis dažniau ir vis skambesni įspėjimai dėl galimai sutartų rungtynių. Tai patvirtino su LRT.lt bendravęs LFF prezidentas E. Stankevičius.
LFF prezidentas netiki, kad ir penktadienį surengta L. Hulordavos spaudos konferencija yra nuoširdi.
Šis skandalas rodo, kad futbole pasitaiko nesąžiningų veiksmų, o spaudos atstovas turi būti pasirengęs reaguoti į tokias situacijas ir apginti komandos reputaciją.
Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas Kaune
Kaune pradeda veikti Dariaus ir Girėno stadionas. Po kelių savaičių čia susirinks futbolo aistruoliai.
Spalio 16 dieną LFF taurės finale žais Vilniaus „Žalgirio“ komanda. Lapkričio 16 d. Dariaus ir Girėno stadione vyks Baltijos taurė. Tai bus pirmosios varžybos, kai naujame Kauno stadione žais nacionalinė futbolo komanda. Ji susitiks su Islandija.
Čia įrengta 15 tūkst. vietų. Stadiono rekonstrukcija kainavo apie 43 mln. eurų.
Šis įvykis svarbus Lietuvos futbolui, o spaudos atstovas turi išnaudoti šią progą populiarinti futbolą ir pritraukti naujų žiūrovų į stadioną.
Kitas sporto ir bendruomenės gyvenimas Kauno rajone
Kauno r. Kalėdinio projekto ,,Baltos Kalėdos" metu mokykloje sukurta laukimo ir šventinės nuotaikos aplinka. Gruodžio 2 d. Lapkričio 26 d. Lapkričio 13 d. vyko dirbtinio intelekto mokymai Vandžiogalos gimnazijos bendruomenei pagal projektą „Verbalinė alchemija - dirbtinio intelekto galimybės“, kuriame pakvietė dalyvauti Neveronių bendruomenės centras. Spalio 17 dieną mokiniai atliko paskutinius darbus, vykdydami Kauno rajono 2025 m. PRATYBOS.
Rugsėjo 26-28 dienomis Kauno ir Kėdainių rajonuose vyks Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės (LŠS) organizuojamos kompleksinės pratybos „Tauras 2025“. Pagrindinis jų tikslas - praktiškai pasitikrinti, kaip ištikus ekstremaliai situacijai bendradarbiauja šauliai, įvairių tarnybų pareigūnai ir vietos bendruomenės.
Pratybose kviečiami dalyvauti ir vietos gyventojai - jie galės išbandyti save savanorių, sužeistųjų ar „karo pabėgėlių“ vaidmenyse. Tai galimybė praktiškai pamatyti, kaip veiktų pagalbos mechanizmai nelaimės, įvairų krizių ar net karo atveju.
Šis pavyzdys rodo, kad sportas ir bendruomenės gyvenimas yra glaudžiai susiję, o spaudos atstovas turėtų informuoti visuomenę ne tik apie sporto renginius, bet ir apie kitas svarbias iniciatyvas.
Igorio Morino karjeros pavyzdys
35-erių metų Vilniaus "Žalgirio" kapitonas Igoris Morinas pirmajame šių metų A lygos ture įmušė įvartį į "Tauro" vartus. Neoficialiais duomenimis, tai buvo 101-asis futbolininko įvartis A lygoje.
I. Morinas teigė, kad jaučiasi patenkintas savo karjera ir kad „Žalgirio“ valdžia sudarė jam sąlygas dirbti savo darbą. Jis taip pat pabrėžė, kad kapitono pareigos jam yra ir garbė, ir atsakomybė.
Šis pavyzdys rodo, kad futbolininko karjera reikalauja atsidavimo ir sunkaus darbo, o spaudos atstovas turėtų informuoti visuomenę apie futbolininkų pasiekimus ir jų indėlį į komandos sėkmę.