Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama tautos tapatybės dalis. Šis žaidimas, atsiradęs palyginti neseniai, per trumpą laiką išpopuliarėjo visame pasaulyje, o Lietuvoje tapo tikra religija. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio istorija nuo pat ištakų iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus, kurie formavo šią sporto šaką mūsų šalyje.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius
Krepšinio istoriją Lietuvoje galima pradėti skaičiuoti nuo 1920 m. Visgi, reikia paminėti, kad apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje, yra ne tik lakūnas, bet ir vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Būdamas 11 metų, jis emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą 1913 m. Ten jis kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Prieš grįždamas į Lietuvą, S. Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip savanoris, kur tiesė telefono linijas Prancūzijoje.
Į Lietuvą grįžęs 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę ir baigė Kauno karo mokyklą 1921 m. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 m. ir nuo 1927 m. tapo aviacijos kapitonu.
S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.Steponas Darius ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys. 1922 m. jis inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą ir 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu šaltiniu krepšinio žaidėjams. Jis taip pat dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kur pelnė sidabrą ieties metime.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio istorija
Jis dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. balandžio 23 d., žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
S. Dariaus indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas, o jo atsidavimas ir entuziazmas padėjo pagrindus krepšinio ir kitų sporto šakų plėtrai šalyje.
Pirmieji Žingsniai: 1920-1930 Metai
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) nugalėjo laikinosios sostinės rinktinę rezultatu 8-6. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine.
1934 metais Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė sensacingai tapo čempionais, nugalėdama visus varžovus. Pranas Talzūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju. Ši pergalė atvėrė naują puslapį Lietuvos krepšinio istorijoje ir įkvėpė tautą.
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
1939 m. Kaune Lietuva dar kartą triumfavo, laimėdama Europos čempionato auksą namuose. Mykolas Ruzgys buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. Šis čempionatas įtvirtino Lietuvos, kaip krepšinio šalies, vardą Europoje.
Šie du čempionatai parodė, kad Lietuva gali konkuruoti su stipriausiomis Europos komandomis, o krepšinis tapo nacionaline sporto šaka.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Okupacija ir Žaidimas TSRS Sudėtyje: 1940-1990 Metai
Antras pasaulinis karas ir pokario sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Lietuvos krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Nepaisant to, Lietuvos krepšininkai ir treneriai toliau garsino šalies vardą, atstovaudami TSRS rinktinei. Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas ir kiti žaidėjai iškovojo medalius Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Modestas Paulauskas tapo olimpiniu čempionu 1972 m., o Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis ir Valdemaras Chomičius - pasaulio čempionais 1982 m.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Šis laikotarpis buvo sudėtingas, tačiau Lietuvos krepšininkai įrodė savo meistriškumą ir atsidavimą sportui, net ir būdami priversti žaisti po svetima vėliava.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Pakilimas: 1990-2000 Metai
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Ši pergalė simbolizavo Lietuvos sugrįžimą į tarptautinę areną ir įkvėpė naują krepšinio bangą šalyje.
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio, iškovojo sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius. Šios pergalės įrodė, kad Lietuva išlieka viena stipriausių krepšinio šalių pasaulyje.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
XXI Amžius: Nauji Iššūkiai ir Pergalės
2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 metų amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė, treniruojama Jono Kazlausko, po ilgos pertraukos vėl tapo čempionais. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metai Pasaulio čempionatas2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metų Olimpiada2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metų katastrofa2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
2010 m. Pasaulio čempionate Turkijoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius. Linas Kleiza buvo įtrauktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
Pasiruošimas 2011 Europos vyrų krepšinio čempionatui2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė užėmė 5 vietą.
2012 metų Olimpiada2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ir 2015 m. Europos čempionate Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas buvo įtraukti į simbolinį geriausių žaidėjų penketukus.
2016 metų Olimpiada2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 pandemijos metai2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 Europos čempionatas2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Nepaisant pakilimų ir nuosmukių, Lietuvos krepšinis išlieka svarbia šalies tapatybės dalimi, o rinktinė ir toliau siekia aukščiausių tikslų tarptautinėje arenoje.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje ir Moterų krepšinio rinktinėMoterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Nepaisant mažesnio populiarumo, moterų krepšinis Lietuvoje turi savo istoriją ir pasiekimus. 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo Europos vicečempionių titulą, o 1997 m. tapo Europos čempionėmis.
Jaunimo Krepšinis Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.