Šis straipsnis apžvelgia Gargždų futbolo klubo „Banga“ istoriją, taip pat atskleidžia Uosių šeimos istoriją, kuri susijusi su airiškuoju futbolu.
Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorija
Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorija prasidėjo 1966 metais, nors futbolas Gargžduose pradėtas žaisti gerokai anksčiau. Prieš gimstant „Bangai“ futbolo kamuolį Gargžduose gainiojo tokios komandos kaip „Makabi“, „JSO“, „Ąžuolas“, „Silikatininkas“.
Vaikų futbolo mokyklos įkūrimas
1970 metais buvo žengtas svarbus žingsnis, nulėmęs visą Gargždų futbolo ateitį - įkurta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla, o nuo pirmųjų dienų mokykloje pradėjo dirbti iš Mažeikių atvykęs bei per keletą dešimtmečių geriausiu Gargždų futbolo talentų treneriu tapęs Amžinybėn iškeliavęs M. Terentjevas. Jo išauginti A.Narbekovas, R.Mažeikis - patys pirmieji, į kuriuos mes, vaikai, lygiuodavomės.
Debiutas Lietuvos aukščiausioje lygoje
1975 metais „Banga“ debiutavo Lietuvos aukščiausioje lygoje, o 1976 m. M. Terentjevas tapo komandos treneriu.
Svarbiausi laimėjimai
Turbūt svarbiausi laimėjimai buvo pasiekti per pastarąjį dešimtmetį, kai 2006 metais buvo įsteigta VšĮ „Gargždų futbolas“. 2014 metais pirmą kartą VšĮ „Gargždų futbolas“ istorijoje „Bangos“ vaikai gimę 2002 metais, vadovaujami trenerio D. Afonso ir trenerio asistento O. Pliuškio tapo Lietuvos čempionais, o 2016 metais istorinį pasiekimą pakartojo 2004 metais gimę vaikai, treniruojami V. Liutiko ir trenerio asistento T.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Žymūs žaidėjai
Per ilgą „Bangos“ istoriją komandoje žaidė daug žymių futbolininkų: Petras Mickus, Gintaras Balčiauskas, Viktoras Kirmėlas, Jonas Šlioža, Eugenijus Kundrotas, Antanas Blinstrubas, Bronius Kelpša, Zenonas Normanas, Sigitas Mordasas, Gediminas Šatas, Michailas Terenjevas (a.a.), Edvardas Gedrimas (a.a.), Edvardas Mazalas (a.a.), Kazimieras Repšys, Jonas Kairys, Rimas Simonavičius, Artūras Mickus, Laimonas Mickus, Gediminas Stončius, Rimantas Šarūnas, Romas Šileika, Vaidas Liutikas, Artūras Uosis, Romas Petkevičius, Genadijus Samsonik, Saulius Jokumaitis, Rimvydas Rudys, Kęstutis Nazarovas, Mindaugas Vijeikis, Petras Rauktys, Vaidas Žutautas, Andrius Mikalauskas, Rimvydas Grudys, Aurimas Slušnys, Aurelijus Staponka, Mantas Gudauskas, Mikas Kura, Karolis Urbaitis, Aleksandras Ivanauskas, Vytautas Lukošius.
Futbolo klubo jubiliejus
„Kas laimės, kas laimės? Gargždų „Banga“!“ - su garsiausia futbolo klubo skanduote pradėta ketvirtadienio vakarą vykusi iškilminga futbolo klubo „Banga“ 50-ies metų jubiliejaus šventė. Gargždų kultūros centras tokio dalyvių antplūdžio seniai nebuvo regėjęs. Renginio metu pristatyta knyga „Gargždai. Futbolas. Taip pat renginio dalyviai dalinosi prisiminimais apie klubą. „Daugelis šeimų, žmonių yra prisilietę prie „Bangos“ vienaip ar kitaip: kas treniravosi, žaidė nuo mažens iki pagrindinės komandos, kas remia, savanoriškai padeda.
Uosių šeimos istorija ir airiškasis futbolas
Šeima iš Kvėdarnos atsidūrė Airijoje dėl sūnaus Deivido futbolo karjeros. Jo žmona Inga, mokyklos laikų meilė, neplanavo palikti gimtosios Kvėdarnos Šilalės rajone, kur dirbo pašte, augino sūnų ir laukėsi antrojo. Bet Deividas pradėjo lankyti darželį, paskui mokyklą. Augo antrasis sūnus Aivaras. „Pradžioje kasdien verkdavau. Ilgai tylėjau, buvo tokia depresija, kad baisu, - dabar jau su šypsena pasakojo I.Uosienė. - Atrodė, vaikai paaugs, važiuosime atgal.
Pirmasis sportas - airiškasis futbolas
„Airiškasis futbolas man buvo pirmasis sportas. Vyko 2017 metų airiškojo futbolo finalas - kovėsi „Kerry“ ir „Derry“ komandų jaunimas. „To jausmo nėra su kuo palyginti, - prisimindama vieną įsimintiniausių dienų sakė I.Uosienė. - Tada prisiminiau, kaip kažkada važiavome į tą stadioną žiūrėti airiškojo futbolo rungtynių ir sakiau Deividui - o įsivaizduoji, jei tu čia žaistum? Nepraėjo nė trejų metų ir jis žaidė! Gal kažkas panašaus į Kauno „Žalgirio“ rungtynes, bet žmonių - aštuoniasdešimt tūkstančių! Airijoje daugybės emigrantų iš Lietuvos atžalos airiškąjį futbolą pradeda žaisti mokykloje ar net darželyje. Ypač Kerio grafystėje, kurioje gyvena Uosiai.
Jaunesniojo brolio pasirinkimas
Jaunesnysis Deivido brolis Aivaras taip pat pradėjo siekti sportininko karjeros, bet pasirinko labai lietuvišką kryptį - krepšinį.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Atstumas nėra kliūtis
„Jei ką nors labai mėgsti ir ko nors labai nori, tuos 400 kilometrų nesunku nuvažiuoti. Jei nematytume talento, taip nesistengtume, - sakė I.Uosienė. - Dabar lengviau, nes Deividas jau vairuoja ir gali pats važinėti į treniruotes.
Fizinės savybės
„Mane pradžioje pasikvietė pagal duomenis, turėjau gerą ištvermę. O paskui jau atrinko ir į peržiūrą. „Visada pirmavau trumpose distancijose ir šuolis mano geras natūraliai.
Airiškojo futbolo mėgėjiškumas
O airiškojo futbolo esmė yra ta, kad tai visiškai mėgėjų sportas.
Tautiškumas
„Manęs to klausiama kiekvieną kartą. Aišku, esu gimęs Lietuvoje ir mano pilietybė yra Lietuvos, todėl nesakysiu, kad esu airis. „Kai kurie draugai stebisi, kaip mano vaikai moka žemaitiškai. Bet svarbiausia - bendrauti su savo vaiku.
Grįžimas į Lietuvą
Ji sako suvokianti, kad į Lietuvą kol kas grįžti nepavyks, nes norisi gyventi ten, kur jau įsuktas vaikų gyvenimas. Dinglyje pažįstama kiekviena gatvė, įlankoje šeima turi nedidelį laivelį ir laisvalaikiu išplaukia pažvejoti. „Namai yra ten, kur gimei, kur gyvena seneliai ir šeima. Kiti sako, kad užsienyje nieko netrūksta, bet už tai sumoki kitaip.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Tikslas - profesionalumas
„Mano tikslas - žaisti profesionaliai. „Deividas nuo mažens kieme statydavo brolį į vartus ir spardydavo kamuolį, - sakė I.Uosienė.
Artūro Uosio prisiminimai apie „Bangą“
Artūras Uosis dalinosi prisiminimais apie savo karjerą „Bangos“ klube. Į futbolą atėjo nuo antros klasės. Mes, 1968 metų grupė, esame Lietuvoje ir antrąją vietą iškovoję. Daugiausiai iš mūsų grupės pasiekė Gyrius Kalvaitis. „Banga“ pradėjo kviesti mus dar vaikus - nuo šešiolikos metų. Nėra paslaptis, kokia tuo metu buvo „Banga“. Rimčiau žaisti pradėjau jau būdamas studentu. To meto komandoje visada būdavo po keletą klaipėdiečių. Labai gerai sutardavome. Nebuvo jokių problemų. Jauni buvome, visi draugavome.
Karjeros pabaiga dėl traumos
Gana anksti baigėte žaisti? Traumos. Patyriau Telšiuose traumą, ją gydžiausi apie tris mėnesius. Išėjau į aikštę - ir vėl tas pats. Taip kelis kartus pasikartojo ir nusprendžiau, kad reikia baigti.
Vaikų futbolas
Visais laikais stiprus buvo vaikų futbolas. Aišku, čia didžiulis M.Terentjevo nuopelnas. Jo išauginti A.Narbekovas, R.Mažeikis - patys pirmieji, į kuriuos mes, vaikai, lygiuodavomės. Vėliau kas į Panevėžį išvažiuodavo, kas po aštuntos klasės į profesines mokyklas įstodavo ir nebesitreniruodavo.
Žiūrovų skaičius
Ankstesniais laikais žiūrovų labai daug yra buvę tik vieną kartą - per Pasaulio lietuvių žaidynes. Tada senosios tribūnos buvo pilnos ir aplink aikštę buvo daug žmonių. O paprastai susirinkdavo koks šimtas žiūrovų.
Klubo ir vaikų komandų sujungimas
To, kas vyksta dabar, anksčiau tikrai nebuvo. Tai, kad klubas su vaikais kaip vienas vienetas atsirado. Anksčiau „Banga“ ir vaikai arba Sporto mokykla atskirai būdavo. Tas sujungimas buvo vienas iš didžiausių pliusų.
Įsimintinos rungtynės
Kokie epizodai per futbolininko karjerą labiausiai įstrigo? Įsiminė pirmosios rungtynės aukščiausioje lygoje - Mažeikiuose su „Romar“. Futbolo bumas tada buvo Mažeikiuose, o dar čempionato atidarymas. Prieš rungtynes lėktuvai skraido, išėjome į aikštę - žiūrovų pilna. Buvome pakraupę, nematę nei tiek žiūrovų, nei tokio atidarymo.
Kuriozinė situacija
O linksmą istoriją tikriausiai visi žino, nes tai jau legendinis įvykis. Važiavome po rungtynių namo ir sugedo autobusas. Atėjo naktis, pradėjome pakeleivingas mašinas stabdyti. Sustabdo autobusą visa chebra. Pats pirmas įšokau, nubėgau, atsisėdau gale. Važiuoju, važiuoju, žiūriu - nei vieno mūsiškio nelikę. Klausiu vairuotojo: o kur važiuojam? Sako: į Rietavą. Taip ir atsidūriau Rietave. Vėlu, autobusų nėra. Nuėjau prie benzino kolonėlės (dabar jos jau nebėra). Galvojau: užvažiuos link Klaipėdos važiuojanti mašina benzino ir iki Gargždų paveš. Pirma mašina atvažiavo tik kokią penktą valandą ryto.
Stepono Dariaus indėlis į Lietuvos sportą
Steponas Darius, žinomas dėl skrydžio per Atlantą, taip pat aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje Lietuvoje. Jis žaidė futbolą, krepšinį, beisbolą, ledo ritulį, boksą ir užsiėmė lengvąja atletika.
Beisbolo pradininkas Lietuvoje
S. Darius inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą 1922 m. ir jame žaidė. Jis taip pat rašė knygas apie sporto žaidimus ir sveiką gyvenseną. Kaip rašė S. Darius: „Beisbolas tai Amerikos Jungtinių Valstybių tautinis žaidimas; Europos kilmės amerikiečiai gavo jį iš savo dabartinių brolių indėnų. Jis pasidarė vienas populeringiausių žaidimų Amerikoje.“ Beisbolo Lietuvoje pradininkas norėjo, kad šis žaidimas pasidarytų populiarus ir tėvynėje.
Pirmosios beisbolo rungtynės
Pačios pirmosios Lietuvos beisbolo rungtynės įvyko 1922 m. liepos 30 d. Kaune. Jose susitiko L.F.L.S (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) ir „Aviacijos“ beisbolo komandos (daugiau beisbolo komandų tuomet tiesiog nebuvo). Rungtynes atidaryti ir pirmąjį sviedinį išmesti pakviestas JAV konsulas Lietuvoje Clementsas J. Edwardsas. Deja, beisbolas Lietuvoje gyvavo tik iki 1940 m. sovietinės okupacijos, kuriai prasidėjus buvo uždraustas kaip amerikietiškos „kapitalistinės“, t. y.
Beisbolo lazda Kauno IX forto muziejuje
Kauno IX forto muziejaus rinkiniuose saugoma beisbolo lazda, pagaminta apie 1930 m. Ji - 62 cm ilgio, tekinta iš uosio arba klevo, ant lazdos darbinio paviršiaus ištekintos apvijos, kad nenuslystų atmušamas kamuoliukas.