Jau ateinantį ketvirtadienį Rusijoje prasidės 21-asis pasaulio futbolo čempionatas. 32 dienos, 32 rinktinės, 64 rungtynės, 736 žaidėjai - tokie yra svarbiausi turnyro skaičiai, o svarbiausia data yra liepos 15-oji, finalo diena. Į Rusiją renkasi skirtingos komandos, nuo debiutančių Islandijos ir Panamos iki penkis kartus čempionatą laimėjusios Brazilijos.
Europos dominavimas pasaulio futbole
Kaip jau tapo įprasta, daugiausiai kelialapių į pasaulio čempionatą išsidalino Europos komandos, įskaičiuojant šeimininkę Rusiją, jų bus 14. Po 5 rinktines atvyks iš Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos, 3 ekipos - iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos atrankos zonų. Europa pirmauja ir pagal iškovotų titulų skaičių, Senojo žemyno komandos triumfavo 11 kartų. Po keturis kartus tai padarė vokiečiai ir italai, po kartą - anglai, prancūzai ir ispanai. Pietų Amerikos rinktinės laimėjo devynis čempionatus. Penkis kartus titulą iškovojo brazilai, po du kartus - urugvajiečiai ir argentiniečiai.
Pasaulio futbolo čempionai iš Europos (sąrašas)
- Vokietija (4 kartus)
- Italija (4 kartus)
- Anglija (1 kartą)
- Prancūzija (1 kartą)
- Ispanija (1 kartą)
Dabartiniai čempionai ir pretendentai
Titulą gins Vokietijos rinktinė, ji prieš ketverius metus Brazilijoje finale po pratęsimo 1:0 palaužė Argentinos komandą. Visgi daugiau nei pusei dabartinės vokiečių sudėties tai bus pirmasis išbandymas pasaulio čempionate. Iš 23 futbolininkų, triumfavusių Brazilijoje, sudėtyje liko tik 9. Veteranai Filipas Lamas (Philipp Lahm), Bastianas Švainštaigeris (Bastian Schweinsteiger), Lukas Podolskis ir Miroslavas Klozė (Miroslav Klose) pasitraukė iš rinktinės. Šeši pasaulio čempionai yra Ispanijos rinktinės sudėtyje. Jie auksu pasipuošė 2010 m.
Naujokai ir senbuviai
Islandijos ir Panamos rinktinės pasaulio čempionate žais pirmą kartą. Islandija taps mažiausia pirmenybėse dalyvavusia valstybe, joje yra maždaug 350 tūkst. gyventojų. Iki šiol rekordas priklausė Trinidadui ir Tobagui. 2006 m., kai šios valstybės futbolininkai žaidė pasaulio čempionate, joje buvo maždaug 1,3 mln. gyventojų. Islandų sėkmė nestebina, nes užpernai Europos čempionate jie pasiekė ketvirtfinalį, o štai Panamos rinktinės žygį galima vadinti sensacija. Kai buvo iškovotas kelialapis, Panamos prezidentas šalyje netgi paskelbė nedarbo dieną.
Brazilijos rinktinė čempionate dalyvaus jau 21-ą kartą, ji nepraleido nė vieno turnyro. 19-ą kartą dėl trofėjaus varžysis vokiečiai, 17-ą - argentiniečiai. Trejetuke yra 18 kartų čempionate dalyvavusi Italija, bet 19-o karto jai teks palaukti.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Amžius ir patirtis
Jauniausiu čempionato futbolininku bus Australijos rinktinės saugas Danielis Arzanis. Kai turnyras prasidės, jam bus 19 metų, 5 mėnesiai ir 10 dienų. Egipto rinktinės vartininkas Esamas El Hadaris (Essam El-Hadary) tiktų D.Arzaniui į tėvus, nes jam jau 45-eri. Dar įdomiau tai, kad vyriausias čempionato futbolininkas bus ir debiutantas. 157 rungtynes nacionalinėje komandoje sužaidęs ir keturis kartus Afrikos čempionu tapęs vartininkas dar nėra žaidęs pasaulio čempionate. Nėra žaidęs todėl, kad Egipto rinktinė į jį nebuvo patekusi nuo 1990 m. Jei E.El Hadaris pasirodys aikštėje, jis taps ir vyriausiu visų laikų čempionato dalyviu. Šiuo metu rekordas priklauso kitam vartininkui, kolumbiečiui Farydui Mondragonui.
Į penktą dešimtį įkopęs vartininkas nėra didelė retenybė. Kitų pozicijų futbolininkams tai pasiekti yra daug sunkiau. Vyriausias aikštės žaidėjas Rusijoje bus meksikietis Rafaelis Markesas, kuriam vasarį sukako 39-eri. Šis gynėjas yra rekordininkas, nes keturis kartus iš eilės (nuo 2002 iki 2014 m.) dalyvavo pasaulio čempionate ryšėdamas kapitono raištį. Rusijoje R.Markesas jau nebus rinktinės kapitonas, bet jis gali pakartoti kitą rekordą. Jei meksikietis pasirodys aikštėje, jis prisijungs prie savo tėvynainio Antonijaus Karbachalio (Antonio Carbajal) bei vokiečio Lotaro Mateuso (Lothar Matthaus), pasaulio čempionate dalyvavusių po penkis kartus. Šiam nedideliam klubui su išlyga galima priskirti ir italą Džanluidžį Bufoną (Gianluigi Buffon).
Rezultatyviausi žaidėjai
Daugiausiai įvarčių pasaulio čempionate įmušusiu futbolininku Rusijoje bus vokietis Tomas Miuleris (Thom Muller). Miuncheno „Bayern“ puolėjas planetos pirmenybėse yra pasižymėjęs 10 kartų. Jis turbūt nepagerins tėvynainio M.Klozės rekordo (16 įvarčių). Kita vertus, vargu ar kuris nors čempionato dalyvis pasivys T.Miulerį. Tarp čempionate žaisiančių futbolininkų antras pagal įvarčių skaičių yra kolumbietis Chamesas Rodrigesas (James Rodriguez).
Anglijos „Premier“ lygos įtaka
Nors klubų varžybose beveik visus trofėjus susirenka Ispanijos komandos, stipriausia dažnai vadinama Anglijos „Premier“ lyga. Šią nuomonę patvirtina žvilgsnis į pasaulio čempionato dalyvius. Į Rusiją atvyks net 130 Anglijos klubų atstovų. Žinoma, ne visi jie žaidžia „Premier“ lygoje, netrūksta ir futbolininkų iš žemesnių divizionų. Vien Belgijos rinktinėje yra 11 legionierių iš Anglijos. 81 futbolininkas į Rusiją atvyks iš Ispanijos, 67 - iš Vokietijos klubų. Atskirų klubų įskaitoje lyderis yra „Manchester United“. Jis į pasaulio čempionatą delegavo 16 žaidėjų, Madrido „Real“ - 15, „Barcelona“ - 14. Nenuostabu, kad Anglijos rinktinėje nėra nė vieno legionieriaus. Yra komandų, kuriose padėtis - visiškai priešinga.
Trenerių štabai
Ne visoms komandoms vadovaus tų šalių futbolo specialistai, bus ir samdinių iš kitų valstybių. Čempionate dirbs net keturi treneriai iš Argentinos. Šios šalies rinktinei vadovaus Chorchė Sampaolis (Jorge Sampaoli), Kolumbijos rinktinę treniruos Chosė Pekermanas (Jose Pekerman), Egipto - Ektoras Kuperas (Hector Cuper), Peru - Rikardas Gareka (Ricardo Gareca). Nuo argentiniečių nedaug atsilieka Ispanijos futbolo specialistai.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Infrastruktūra ir teisėjai
Rungtynės vyks 11-oje miestų ir 12-oje stadionų. Dauguma iš jų yra visiškai nauji. Futbolo gerbėjai dažniausiai rinksis į Maskvos „Lužniki“ ir Sankt Peterburgo „Krestovsky“ stadionus, juose vyks po septynis mačus. „Lužniki“ arenai atiteko vienas pusfinalis ir finalas, „Krestovsky“ - kitas pusfinalis ir rungtynės dėl bronzos. Pasaulio čempionatas dar niekada nebuvo taip arti Lietuvos, nes ketverios rungtynės vyks Kaliningrade. Birželio 16 d. ten susitiks Kroatija ir Nigerija, birželio 22 d. - Šveicarija ir Serbija, birželio 25 d. - Ispanija ir Marokas, o birželio 28 d. - Anglija ir Belgija.
Čempionate dirbs 25 aikštės arbitrai ir 63 jų padėjėjai. Arbitrų turėjo būti 36, tačiau Saudo Arabijos teisėjas Fahadas Al Mirdaris gegužės 30 d. buvo visam gyvenimui diskvalifikuotas dėl dalyvavimo lažybose. Į Rusiją atvyks ir 13 papildomų už vaizdo įrašų peržiūrą atsakingų asistentų.
Finansinė pusė
Rinktinės kovos ne tik dėl medalių, nes čempionato dalyviams skirtas maždaug 340 mln. eurų prizų fondas. Čempionai gaus maždaug 32,4, vicečempionai - 23,9, bronzos laimėtojai - 20,4, o ketvirtąją vietą užimsianti komanda - 18,7 mln. eurų. Ketvirtfinalį pasieksiančios rinktinės išsidalins po 13,6, aštuntfinalį - po 10,2 mln.
FIFA Pasaulio klubų čempionatas 2025: naujas formatas ir ambicijos
Dažnas futbolo aistruolis, išgirdęs frazę „Pasaulio futbolo čempionatas 2025“, sutriktų. Juk visi žinome, kad didžiausias nacionalinių rinktinių turnyras vyksta kas ketverius metus, o po Kataro 2022-aisiais, kitas laukia tik 2026-aisiais Šiaurės Amerikoje. Tačiau 2025-ieji futbolo metraštyje bus įrašyti aukso raidėmis dėl kitos, ne mažiau ambicingos priežasties. Būtent tada startuos visiškai naujo formato, išplėstas ir neabejotinai intriguojantis FIFA Pasaulio klubų čempionatas. Tai nebe tas kuklus septynių komandų turnyras, kurį buvome įpratę matyti kiekvieną žiemą. Tai - 32 stipriausių planetos klubų mūšis, kuris pretenduoja tapti tikra klubinio futbolo olimpiada. O šio istorinio įvykio epicentru taps Jungtinės Amerikos Valstijos.
Nuo kuklios pradžios iki globalios ambicijos: formato evoliucija
Kad suprastume pokyčių mastą, verta prisiminti, koks FIFA Pasaulio klubų čempionatas buvo iki šiol. Nuo 2005 metų, kai turnyras įgavo dabartinį pavadinimą, jame kasmet dalyvaudavo septynios komandos: šešių žemynų (Europos, Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos, Šiaurės Amerikos ir Okeanijos) stipriausių klubinių turnyrų nugalėtojai bei šalies-šeimininkės čempionas. Nors idėja išsiaiškinti stipriausią pasaulio klubą atrodė patraukliai, realybė dažnai būdavo proziška.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Turnyras kentėjo nuo kelių esminių problemų. Visų pirma - akivaizdaus dominavimo. Beveik visada finale susitikdavo Europos (UEFA) ir Pietų Amerikos (CONMEBOL) čempionai, o europiečiai šią dvikovą laimėdavo triuškinančia persvara. Kitų žemynų komandoms tai tebuvo proga pasirodyti, bet realių vilčių pakovoti dėl titulo jos turėjo mažai. Antra, turnyras vykdavo gruodį, pačiame Europos futbolo sezono įkarštyje, todėl dažnai buvo vertinamas kaip papildoma, nelabai reikalinga našta ir prestižu nusileisdavo nacionaliniams čempionatams ar Čempionų lygai.
FIFA ilgai ieškojo būdų, kaip šį turnyrą paversti komerciškai sėkmingesniu ir sportiniu požiūriu įdomesniu. Taip gimė idėja apie globalų, 32 komandų turnyrą, vykstantį kas ketverius metus. Naujasis formatas yra kur kas panašesnis į nacionalinių rinktinių Pasaulio čempionatą:
- Dalyvių skaičius: 32 komandos.
- Periodiškumas: Kas ketverius metus.
- Struktūra: Komandos bus suskirstytos į 8 grupes po 4 komandas. Į atkrintamąsias varžybas (aštuntfinalį) pateks po dvi geriausias kiekvienos grupės ekipas. Toliau viskas vyks vieno mačo eliminacijos principu iki pat finalo. Rungtynių dėl trečiosios vietos nebus.
Šis pokytis fundamentalus. Jis ne tik suteikia kur kas daugiau svorio pačiam titului, bet ir atveria duris didesniam skaičiui komandų iš viso pasaulio, sukurdamas platformą netikėtoms istorijoms ir globaliai konkurencijai.
Kodėl JAV? Generalinė repeticija prieš 2026-uosius
Sprendimas pirmąjį tokio masto klubinį turnyrą patikėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms yra logiškas ir strategiškai apgalvotas. JAV, kartu su Meksika ir Kanada, rengs 2026 metų Pasaulio futbolo čempionatą, tad 2025-ųjų klubų turnyras taps savotiška generaline repeticija.
FIFA ir organizatoriai galės išbandyti viską: stadionų infrastruktūrą, logistiką, transporto srautus, saugumo sistemas, bilietų platinimo mechanizmus ir bendrą aistruolių patirtį. Tai leis nustatyti galimas problemas ir jas išspręsti iki didžiojo 2026-ųjų renginio. JAV turi viską, ko reikia sėkmingam turnyrui: modernius, milžiniškos talpos stadionus (daugiausiai naudojamus amerikietiškam futbolui), išvystytą viešbučių ir transporto tinklą bei didžiulę, nuolat augančią futbolo rinką.
Be to, JAV yra tikras tautų katilas. Milijonai išeivių iš Europos, Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos galės gyvai palaikyti savo gimtųjų šalių klubus, sukurdami autentišką ir audringą atmosferą. Galimybė pamatyti, pavyzdžiui, „Real Madrid“ dvikovą su Meksikos „Monterrey“ ar „Manchester City“ rungtynes su Egipto „Al Ahly“ Majamyje ar Los Andžele skamba neįtikėtinai viliojančiai.
Sudėtingas kelias į šlovę: kvalifikacijos sistema
Patekti į šį turnyrą - jau didžiulis pasiekimas. FIFA sukūrė sistemą, kuri apdovanoja ne tik už vienkartinį triumfą, bet ir už stabilumą per ketverių metų ciklą (2021-2024 m.). Kiekvienai konfederacijai skirtas tam tikras kvotų skaičius:
- Europa (UEFA): 12 vietų
- Pietų Amerika (CONMEBOL): 6 vietos
- Azija (AFC): 4 vietos
- Afrika (CAF): 4 vietos
- Šiaurės, Centrinė Amerika ir Karibai (Concacaf): 4 vietos
- Okeanija (OFC): 1 vieta
- Šalis-šeimininkė (JAV): 1 vieta
Kvalifikacijos keliai yra du. Pirmasis - laimėti savo žemyno pagrindinį klubinį turnyrą (pvz., UEFA Čempionų lygą, CONMEBOL „Copa Libertadores“). Šių turnyrų nugalėtojai per 2021-2024 metų laikotarpį gauna tiesioginius kelialapius. Likusios vietos užpildomos pagal specialų klubų reitingą, sudarytą atsižvelgiant į jų pasirodymus žemyninėse varžybose per tą patį ketverių metų ciklą. Tiesa, taikomas apribojimas - ne daugiau kaip dvi komandos iš vienos šalies (nebent daugiau nei du klubai iš tos pačios šalies per ketverius metus laimėjo pagrindinį žemyno turnyrą).
Jau dabar aiškus įspūdingas dalyvių sąrašas. Europą atstovaus tokie grandai kaip Madrido „Real“, „Manchester City“, Londono „Chelsea“ (kaip 2021-2024 m. Čempionų lygos nugalėtojai), taip pat Miuncheno „Bayern“, Paryžiaus „Saint-Germain“, Milano „Inter“, Turino „Juventus“, „Porto“ ir „Benfica“ (pagal reitingą). Pietų Amerikos garbę gins Brazilijos milžinai „Palmeiras“, „Flamengo“ ir „Fluminense“. Iš kitų žemynų matysime tokias komandas kaip Saudo Arabijos „Al Hilal“, Japonijos „Urawa Red Diamonds“, Egipto „Al Ahly“, Maroko „Wydad Casablanca“, Meksikos „Monterrey“ bei „León“ ir JAV „Seattle Sounders“.
Favoritai, tamsieji arkliukai ir potencialios žvaigždės
Natūralu, kad pagrindiniais favoritais laimėti turnyrą yra laikomi Europos klubai. Jų finansinė galia, sudėčių gylis ir taktinis lygis šiuo metu yra neprilygstami. „Manchester City“ su Erlingu Haalandu, Madrido „Real“ su Viníciumi Júnioriumi ir Jude’u Bellinghamu - tai komandos, kurios bet kuriame turnyre pretenduoja tik į auksą. Jų patirtis aukščiausio lygio atkrintamosiose varžybose yra milžiniškas pranašumas.
Tačiau nuvertinti kitų būtų didelė klaida. Pietų Amerikos komandos, ypač iš Brazilijos ir Argentinos, visada pasižymi kovingumu, technika ir neįtikėtinu aistruolių palaikymu. Nors finansiniais raumenimis jos negali lygintis su europiečiais, vienose rungtynėse gali nutikti bet kas. Komandos kaip „Palmeiras“ ar „Flamengo“ turi pakankamai talento ir charakterio, kad pateiktų staigmeną.
Įdomu bus stebėti ir „tamsiuosius arkliukus“. Saudo Arabijos „Al Hilal“, pastaraisiais metais prisipirkęs būrį žvaigždžių iš Europos, gali tapti kietu riešutėliu bet kam. Egipto „Al Ahly“, tituluočiausias Afrikos klubas, turi milžinišką patirtį tarptautiniuose turnyruose. O kur dar šeimininkų atstovai ir aistringai palaikomi Meksikos klubai? Būtent šios nenuspėjamos dvikovos tarp skirtingų futbolo mokyklų ir kultūrų turėtų tapti turnyro puošmena.
Iššūkiai ir kritika: ar futbolo kalendorius atlaikys?
Nepaisant didžiulio entuziazmo, naujasis formatas sulaukė ir nemažai kritikos. Pagrindinis argumentas - jau ir taip perpildytas futbolo kalendorius. Elitiniai futbolininkai per sezoną sužaidžia po 50-60 rungtynių, o dabar prisidės dar vienas intensyvus, mėnesį trunkantis turnyras vasarą, kai žaidėjai anksčiau turėdavo laiko poilsiui.
Tarptautinė profesionalių futbolininkų asociacija (FIFPRO) ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl galimo žaidėjų perdegimo ir padidėjusios traumų rizikos. Anot jų, sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į pačių svarbiausių veikėjų - futbolininkų - sveikatą. Kyla klausimas, ar klubai, ypač turtingieji, nebus priversti dar labiau plėsti savo sudėtis, taip dar labiau padidindami atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų.
Kitas iššūkis - sportinis balansas. Ar pavyks išvengti triuškinančių rezultatų rungtynėse tarp Europos grandų ir, pavyzdžiui, Okeanijos atstovų? Nors didesnė įvairovė yra sveikintina, svarbu, kad turnyras išlaikytų aukštą konkurencinį lygį ir intriguotų žiūrovus visuose etapuose.
Futbolas ir politika: FIFA kritika
Prieš pat čempionato pradžią FIFA įspėjo čempionato dalyves, jog bet kokie bandymai reikšti nuomones vertybiniais klausimais bus vertinami itin griežtai, o politikuoti nusprendusiems futbolininkams grės geltonos kortelės. FIFA veidmainiškumas siutina ir ilgametį Lietuvos pramogų pasaulio atstovą, renginių organizatorių, futbolo fanų zonos prie Baltojo tilto sumanytoją Liną Zarecką-Chorą. Žinomas verslininkas pripažįsta, kad šį čempionatą stebi jausdamas didžiulį kartėlį ir nusivylimą.
FIFA organizacijai svarbiausi pinigai, o didžiausius pinigus „ant stalo deda“ režimai ir korumpuotos valstybės, kurios žaidžia sau naudingus žaidimus“, - teigia L. Zareckas.
tags: #futbolo #pasaulio #cempionai #europieciai