Futbolas Pietų Amerikoje yra daugiau nei sportas - tai aistra, kultūra ir istorija. Šiame žemyne gimė daugybė futbolo legendų, o Pietų Amerikos futbolo čempionatas, dar žinomas kaip „Copa América“, yra vienas seniausių ir svarbiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio čempionato istoriją, nuo jo ištakų iki šių dienų, apžvelgsime svarbiausius įvykius, rekordus ir įdomius faktus.
Futbolo ištakos
Futbolo šaknys siekia tolimą praeitį, o įvairios kultūros turėjo žaidimus su kamuoliu, primenančius šiuolaikinį futbolą. Štai keletas pavyzdžių:
- Senovės Kinija: Tsu chu žaidimas, skirtas karinėms pratyboms paįvairinti.
- Antikos Graikija: Sphairomachia (futbolo ir bokso mišinys), phaininda ir episkuros, kuriuose svarbus perdavimų tikslumas.
- Romos imperija: Harpastum ir follis, kuriuose netrūko jėgos veiksmų.
- Renesanso Italija: Calcio, žaidimas, artimesnis šių dienų futbolui.
Vis dėlto, dabartinis futbolas pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje Anglijoje. 1863 m. futbolas atsiskyrė nuo regbio ir susiformavo Anglijos Futbolo Asociacija, kuri standartizavo žaidimo taisykles.
Futbolas Pietų Amerikoje
Futbolo šaknys Pietų Amerikoje siekia XIX amžiaus pabaigą. 1867 m. britų geležinkeliečiai sužaidė pirmąsias futbolo rungtynes. Pirmieji futbolo klubai ir asociacijos buvo įkurti Argentinoje 1893 m. Susidomėjimas futbolu augo sparčiai, ir 1910 m. buvo sužaistas pirmasis tarptautinis mačas tarp Argentinos ir Urugvajaus rinktinių, skirtas paminėti gegužės revoliucijos šimtmetį. Nors šios rungtynės nebuvo oficialiai pripažintos CONMEBOL (Pietų Amerikos futbolo konfederacijos), jos tapo svarbiu žingsniu link regioninių varžybų organizavimo.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872 m. Glazge, kur susitiko Škotijos ir Anglijos futbolo rinktinės. 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA), kuri ėmėsi organizuoti tarptautinius turnyrus. Futbolas buvo įtrauktas į 1900 m. ir 1904 m. vasaros olimpinių žaidynių programą, o nuo 1908 m. tapo oficialia sporto šaka olimpiadoje.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1909 m. Turine (Italija) surengtas Sero Thomo Liptono taurės turnyras, kuriame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, o savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. 1914 m. FIFA įvardino olimpinį futbolo turnyrą kaip "Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą" ir prisidėjo prie jo organizavimo. Tai padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
„Copa América“ gimimas ir raida
1916 m. Argentinoje įvyko varžybos, kuriose dalyvavo keturios rinktinės - Argentina, Brazilija, Čilė ir Urugvajus. Šis turnyras laikomas „Copa América“ pradžia, nors iš pradžių jis buvo vadinamas Pietų Amerikos čempionatu. Komandos varžėsi tarpusavyje, siekdamos išsiaiškinti stipriausiąją. Iki 1929 m., kai JAV įvyko Volstryto griūtis, turnyras buvo rengiamas kasmet (išskyrus 1918 m., kai Rio de Žaneire išplito gripas, ir 1928 m., kai vyko vasaros Olimpinės žaidynės). Po 1930 m. pasaulio čempionato Argentinos ir Urugvajaus futbolo federacijų santykiai pašlijo, ir turnyras buvo sustabdytas keleriems metams.
Čempionato organizuotumas ir formatas keitėsi kelis kartus. Po Antrojo pasaulinio karo pirmenybės buvo rengiamos kas dvejus, vėliau kas trejus, o galiausiai kas ketverius metus. 1959 m. buvo surengti net du turnyrai Argentinoje ir Ekvadore. Šiuo laikotarpiu ekipos dažnai atsisakydavo dalyvauti turnyre arba siųsdavo silpnesnes sudėtis. Pavyzdžiui, 1959 m. Brazilija delegavo žaisti tik „Pernambuco“ valstijos žaidėjus.
Po aštuonerių metų pertraukos, 1975 m., turnyras sugrįžo ir oficialiai buvo pavadintas „Copa América“ vardu. 1986 m. CONMEBOL nusprendė pakeisti turnyro tvarką ir jį organizuoti kas du metus. Ši tvarka galiojo iki 2001 m., po kurio sekė turnyras 2004 m. Nuo 1993 m. „Copa América“ organizatoriai kviečia dalyvauti ir kitų federacijų komandas. Tarp tokių buvo Kosta Rika, Hondūras, Japonija, Meksika ir JAV.
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje
Įkvėpta sėkmės organizuojant futbolo turnyrus olimpinėse žaidynėse, FIFA nusprendė surengti atskirą tarptautinį turnyrą. 1928 m. Amsterdame buvo nuspręsta surengti FIFA organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas Urugvajus, kuris 1930 m. minėjo savo nepriklausomybės šimtmetį ir buvo dukart iš eilės tapęs stipriausia ekipa pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuomet Prancūzija 4-1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3-0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas Lucien Laurent.
Pirmasis pasaulio čempionatas vyko 1930 m. Jame nedalyvavo Britų salų komandos. Pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo turnyro šeimininkas Urugvajus, finale įveikęs Argentiną.
1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais.
Pasaulio čempionatai iki Antrojo pasaulinio karo
1934 m. pasaulio čempionatas vyko Italijoje, o 1938 m. - Prancūzijoje. Abu šiuos čempionatus laimėjo Italijos rinktinė. Dėl Antrojo pasaulinio karo 1942 m. ir 1946 m. čempionatai buvo atšaukti.
FIFA 1930 m. Urugvajui patikėjo rengti pirmąjį pasaulio čempionatą ne atsitiktinai. 1924 ir 1928 m. . Tikriausiai nieko keisto, jog pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo ne kas kitas, o turnyro šeimininkas Urugvajus. Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau jame titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Atsakydami tuo pačiu, Urugvajaus futbolininkai pasididžiavo ir atsisakė garbės apginti titulą. Taigi, 1934 m. vykęs turnyras vėl sėkmę atnešė šeimininkams. Savo sudėtį pajėgiais žaidėjas sustiprinę italai „minuso“ sistema vykusiame čempionate nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją (po 11 m.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Dar po ketverių metų FIFA nusprendė planetos pirmenybes suorganizuoti Prancūzijoje. Tąkart nuo šeimininkų sėkmė nusigręžė, o ir vėl čempionais tapo italai, kurie apgynė titulą. Italija dar kartą „minuso“ sistema vykusiame turnyre iškovojo 4 pergales ir nugalėjo tokias komandas kaip Norvegija (po pratęsimo 2-1), Prancūzija (3-1), Brazilija 2-1 bei Vengrija 4-2. Tiesa, 1938 m. vykusiame turnyre vėl nedalyvavo Urugvajus, o prie jo prisijungė Argentina. Šios rinktinės į Prancūziją nevyko dėl principo, mat neliko patenkintos FIFA sprendimu antrą turnyrą iš eilės rengti Senajame žemyne.
Kadangi jau po metų pasaulyje įsivyravo antrasis pasaulinis karas, FIFA organizacija nerengė turnyrų iki pat 1950 m. Atsižvelgdama į Urugvajaus principus, FIFA čempionatą surengė Brazilijoje, tačiau tokiu sprendimu organizacija neįtiko Argentinai, Ekvadorui ir Peru. Ne itin glaudūs santykiai su brazilų futbolo konfederacija leido pirmenybėse dalyvauti Čilei, Bolivijai ir Paragvajui. Į futbolo elitą sugrįžę urugvajiečiai dar kartą įrodė, kad jie pasaulio futbolo žemėlapyje išliko galingi net ir po 12 metų pertraukos. Prie grupių etapo grįžusi čempionato sistema Urugvajaus rinktinei buvo palanki, kadangi pagrindiniame etape surinkusi penkis taškus jis iškovojo aukso apdovanojimus. Iš viso 1950 m. vykusiame turnyre Urugvajus iškovojo tris pergales ir kartą sužaidė lygiosiomis. Šis čempionatas buvo vienintelis be tikro finalo. Finaliniame mače brazilams užteko ir lygiųjų prieš Urugvajų, kadangi brazilai 7-1 ir 6-1 atitinkamai sutriuškino švedus bei ispanus, o Urugvajus sužaidė lygiosiomis su Ispanija ir vieno įvarčio dėka 3-2 įveikė Švedijos rinktinę. Brazilai pralaimėjo ir Pasaulio čempionais tapo urugvajiečiai.
Pasaulio čempionatai po Antrojo pasaulinio karo
Pirmasis čempionatas po karo buvo surengtas 1950 m. Brazilijoje. Tai buvo pirmosios pirmenybės, kuriose dalyvavo Britanijos salyno rinktinės. Britų ekipos pasitraukė iš FIFA organizacijos 1920 m., tačiau 1946 m. grįžo. Į turnyrą sugrįžo Urugvajaus futbolininkai, kurie boikotavo antrąsias ir trečiąsias pirmenybes. Grįžę į čempionatą Urugvajaus futbolininkai dar kartą tapo nugalėtojais viename iš įspūdingiausių Pasaulio futbolo čempionatų finalų nugalėdami šeimininkę Braziliją.
Vėlesni čempionatai
1954 m. pasaulio čempionatas vyko Šveicarijoje, jį laimėjo Vakarų Vokietija. 1958 m. čempionate Švedijoje sužibo brazilų talentas Pele, o Brazilija pirmą kartą tapo pasaulio čempione. 1962 m. čempionate Čilėje Brazilija apgynė titulą. 1966 m. čempionatas vyko Anglijoje, o šeimininkai pirmą kartą tapo pasaulio čempionais.
1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje Brazilija trečią kartą tapo pasaulio čempione, o Pele įsitvirtino kaip viena didžiausių futbolo žvaigždžių. 1974 m. čempionate Vakarų Vokietija antrą kartą tapo pasaulio čempione.
1978 m. pasaulio čempionatas vyko Argentinoje, o šeimininkai pirmą kartą tapo pasaulio čempionais.
1982 m. pasaulio čempionatas vyko Ispanijoje, o Italija trečią kartą tapo pasaulio čempione. 1986 m. pasaulio čempionate Meksikoje triumfavo Diego Maradonos vedama Argentinos rinktinė.
1990 m. pasaulio čempionate Italijoje Vakarų Vokietija trečią kartą tapo pasaulio čempione.
Pasaulio čempionatai nuo 1994 m.
1994 m. pasaulio čempionatas vyko JAV, o Brazilija ketvirtą kartą tapo pasaulio čempione. 1998 m. pasaulio čempionate Prancūzijoje šeimininkai pirmą kartą tapo pasaulio čempionais. 2002 m. pasaulio čempionatas vyko Pietų Korėjoje ir Japonijoje, o Brazilija penktą kartą tapo pasaulio čempione.
2006 m. pasaulio čempionatas vyko Vokietijoje, o Italija ketvirtą kartą tapo pasaulio čempione. 2010 m. pasaulio čempionatas vyko Pietų Afrikoje, o Ispanija pirmą kartą tapo pasaulio čempione.
2014 m. pasaulio čempionatas vyko Brazilijoje, o Vokietija ketvirtą kartą tapo pasaulio čempione. Argentina laimėjo visas šešerias šio čempionato rungtynes. Vokiečiai sužaidė lygiosiomis su Gana. Miroslavas Klose yra vienintelis žaidėjas, kuriam tai bus antrasis Pasaulio futbolo čempionato finalas. Finalas vyko Rio de Žaneiro „Maracana“ stadione. Tai buvo antrasis Pasaulio futbolo čempionato finalas šiame stadione - čia vyko 1950 metų finalas. Nugalėtojų komanda šalia galimybes vadintis geriausiais pasaulyje ir pasaulio čempionato trofėjaus gavo ir 35 mln. eurų prizą, antrosios vietos laimėtojams atiteko 25 mln. Tai buvo trečias kartas, kai Vokietija ir Argentina susitiko Pasaulio čempionato finale. Vokiečiai čempionais yra tapę tris kartus - 1954, 1974 ir 1990 metais. Argentina į finalą pateko penktą kartą (1978 ir 1986 metais laimėjo, 1930 ir 1990 metais pralaimėjo). Jeigu čempionais taptų vokiečiai, jie būtų tretieji, kuriems pavyko nugalėti keturis kartus ar daugiau. Pasaulio čempionato dar nėra laimėjusi rinktinė su užsieniečiu treneriu. Auksinio batelio rinkimuose pirmavo šešis įvarčius įmušęs kolumbietis Jamesas Rodriguezas, penkis yra įmušęs vokietis Thomasas Muelleris.
2011 metų „Copa América“ turnyras
2011 m. „Copa América“ turnyre triumfavo Urugvajaus rinktinė. Po persikėlimo į „Liverpool“ ekipą pakilo Luiso Suarezo žvaigždė. Jis turnyre pelnė keturis įvarčius, du iš jų - laimėtame pusfinalio mače su Peru, o taip pat vieną pridėjo ir finalo varžybose, kur buvo sutriuškintas Paragvajus 3:0.
„Copa América“ rekordai ir statistika
Daugiausiai titulų iškovojo:
- Urugvajus (15)
- Argentina (14)
- Brazilija (9)
- Paragvajus (2)
- Peru (2)
- Kolumbija (1)
- Bolivija (1)
Daugiausiai pergalių iškovojo:
- Argentina - 114 pergalės
- Urugvajus - 106 pergalės
- Brazilija - 98 pergalės
- Paragvajus - 61 pergalė
- Čilė - 54 pergalės
- Peru - 46 pergalės
- Kolumbija - 36 pergalės
- Bolivija - 19 pergalių
- Meksika - 17 pergalių
Rezultatyviausi „Copa América“ žaidėjai:
- Norberto Méndezas (Argentina) - 17 įvarčių
- Zizinho (Brazilija) - 17 įvarčių
- Teodoro Fernándezas (Peru) - 15 įvarčių
- Severino Varela (Urugvajus) - 15 įvarčių
Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai:
- Sergio Livingstone'as (Čilė) - 34 rungtynės
- Zizinho (Brazilija) - 33 rungtynės
- Víctoras Augustinas Ugarte (Bolivija) - 30 rungtynių
Rezultatyviausios turnyro rungtynės:
- Argentina 12 - 0 Ekvadoras (1942)
- Argentina 11 - 0 Venesuela (1975)
- Brazilija 10 - 1 Bolivija (1949)
- Urugvajus 9 - 0 Bolivija (1927)
- Brazilija 9 - 0 Kolumbija (1957)
Įdomūs faktai apie „Copa América“
- Iš viso turnyre per 771 mačą buvo mušama vidutiniškai 3.09 įvarčio per rungtynes.
- Turnyre iš viso buvo įmuštas 2393 įvarčiai.
- 1927 metų turnyre Peru buvo užfiksuotas didžiausias įvarčių bumas - vidutiniškai per mačą krito 6.17 įvarčio (37 įvarčiai per 6 mačus).
- Mažiausiai įvarčių buvo užfiksuota 1922 metais Brazilijoje - vidutiniškai 2 per rungtynes (22 įvarčiai per 11 mačų).
- Iki šių metų turnyro, jame pasirodė 15 rinktinių. Čempionate žaidė 10 komandų, kurios priklauso CONMEBOL federacijai, taip pat prie jų prisidėjo Meksika, JAV, Kosta Rika, Hondūras ir Japonija.
- Septynioms akistatoms prireikė papildomų rungtynių tam, jog būtų išaiškintas nugalėtojas.
- Jauniausias įvarčio autorius - kolumbietis Johannieras Montaño. Jis 1999 metų turnyre prieš Argentiną įmušė turėdamas 16 metų ir 172 dienų.
- Ilgiausiai nepralaimėtų rungtynių serija priklauso Urugvajaus rinktinei.
Atrankos turnyrai
Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo 1934 m. pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose FIFA kontinentinėse zonose (Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių, Pietų Amerikos, Okeanijos ir Europos) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą FIFA nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui.
Pasaulio čempionato šeimininkai
Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami FIFA rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Nuo 1958 m. Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, FIFA sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik Europos ir Amerikos žemynų šalys.
Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka FIFA vykdomasis komitetas.
Pasaulio čempionato trofėjus
Nuo 1930 m. iki 1970 m. Pasaulio čempionato nugalėtojams buvo įteikiamas Jules Rimet trofėjus. 1970 m. Brazilija trečią kartą laimėjo trofėjų ir įgijo teisę pasilikti jį visiems laikams.
Naujasis trofėjus, žinomas kaip FIFA Pasaulio taurė, buvo sukurtas 1970 m. FIFA Pasaulio taurės nugalėtojai nepasilieka visiems laikams.
Įdomūs faktai apie pasaulio futbolo čempionatus
- 1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais.
- Indija atsisakė dalyvauti 1950 m. pasaulio čempionate, nes FIFA neleido žaisti basomis.
- 1994 m. pasaulio čempionate JAV buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai.
- Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos.
- 2001 m. Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinė pralaimėjo Australijai 31:0, pasiekdama didžiausio pralaimėjimo rekordą tarptautiniame futbole.
- 2011 m. Amerikos Samoa užfiksavo pirmąją FIFA pripažintą pergalę, 2:1 įveikdama Tongą.
- Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate.
- Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę.
- Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus rinkos vertė buvo 508 mln. eurų.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 metais. 1922 metais įvyko pirmosios futbolo pirmenybės. 1923 metais Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją.
tags: #futbolo #pasaulio #cempionatu #pagrindiniai #faktai #istorija