Futbolo dainos ir himnai atlieka svarbų vaidmenį šios sporto šakos kultūroje, vienydami sirgalius ir įkvėpdami komandas. Šiame straipsnyje nagrinėsime futbolo dainų istoriją Lietuvoje ir pasaulyje, apžvelgsime žymiausius kūrinius, jų autorius bei įtaką futbolui.
Futbolas ir muzika: neišskiriami palydovai
Futbolas, populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti milijonus gerbėjų, natūralu, kad įkvepia ir kūrėjus. Daugelis futbolo klubų turi savo himnus, kurie skamba prieš rungtynes ir po jų, taip pat yra daug dainų, skirtų futbolui ir jo gerbėjams. Muzika ir futbolas dažnai susipina, sukurdami unikalią atmosferą stadionuose ir už jų ribų.
Himnas - svarbi futbolo rungtynių dalis
Himnas - svarbi įžangos į futbolo rungtynes dalis. Kauno armėnų bendruomenės atstovai stebėti rungtynių pakvietė tėvynainius iš visų Lietuvos miestų bei kaimyninių šalių.
Marijonas Mikutavičius - sporto himnų kūrėjas
Marijonas Mikutavičius - genialus muzikantas, laidų vedėjas, populiaraus muzikinio projekto „X faktorius“ komisijos narys ir tiesiog kūrybingas žmogus. Iš kitos pusės - paprastas ir žemiškas žmogus, su kuriuo tapatintis gali daugelis lietuvių, o jo nuomonė įvairiais gyvenimo klausimais - visuomet įdomi. M. Mikutavičius neįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto ir atidžiai seka prie kulminacijos priartėjusį pasaulio futbolo čempionatą Katare.
M. Mikutavičius yra sukūręs ne vieną sporto tematikos dainą, kurios įėjo į istoriją. Tai „Trys milijonai“, „Nebetyli sirgaliai“, „Ryto“ himnas. Tačiau pirmoji daina buvo apie futbolą - „Bliamba juk aš tave myliu“ buvo labiau meilės daina atsispiriant nuo futbolo.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
"Trys milijonai" - Lietuvos sporto himnas
Lygiai prieš 20 metų Sidnėjuje vyko vienos sėkmingiausių Lietuvos istorijoje vasaros olimpinės žaidynės. Ir būtent prieš 20 metų buvo sukurta daina, iki šiol visuose pasaulio kampeliuose lydinti mūsų šalies sportininkus - Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“. Kiek daugiau nei prieš mėnesį iki žaidynių Australijoje gimęs kūrinys labai greitai tapo Lietuvos sporto himnu, nors M. Mikutavičius prisipažįsta tikrai nemanęs, kad jo daina bus tokia populiari. Bet netrukus jis pajuto, kad gimė neeilinis kūrinys.
„Pirmą kartą „Tris milijonus“ gyvai dainavau per olimpiečių sutiktuves. Išgirdau, kad žmonės moka žodžius mintinai ir dainuoja kartu su manimi. Tada ir supratau, ką iš tiesų padarėme. Nuėjo elektra per kūną, nes kiekvieno dainininko pasitenkinimo viršūnė, kai jis girdi, kad publika dainuoja jo dainą. Tuo metu apskritai buvo sporto pakilimas ir žmonės kur kas audringiau reagavo į įvykius nei dabar. Minios žmonių, visi pamišę dėl medalių, vėliavos plaikstosi. Tuo metu tai atrodė labai galingai. Paskui atėjo tas etapas, kai nuo šios dainos pavargau."
Pirmąsyk nuskambėję 2000 m. rugpjūtį, „Trys milijonai“ jau 20 metų griaudžia visur, kur tik nukeliauja Lietuvos sportininkai. Šią dainą kartu su Marijonu traukia ne tik sirgaliai, bet ir patys atletai. Ne vienas yra prisipažinęs, kad pakilūs akordai bei patriotiški žodžiai išspaudė ir ašarą. Dažniausiai - džiaugsmo. Nors kartais ir apmaudo - tada, kai, anot priedainio „tik per klaidą netapom mes čempionais“.
Net santūrusis krepšinio strategas Jonas Kazlauskas, 2000 m. atvedęs Lietuvos rinktinę ant olimpinių žaidynių garbės pakylos, prisipažino: „Tada įsiminė nuolat skambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ - kai tik ji suskamba, aš visuomet iškart prisimenu Sidnėjų.“
Kaip kilo mintis kurti dainą „Trys milijonai“? - LTOK.lt paklausė M. Mikutavičiaus.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
„Tuo metu su „Tangomanijos“ kolektyvu rengėmės per Lietuvos televiziją nušviesti Sidnėjaus olimpines žaidynes. Ir mūsų laidos prodiuseris Aurelijus Silkinis be mano žinios pažadėjo LRT vadovams, kad aš sukursiu sporto himną. Taip aš buvau pastatytas prieš faktą ir turėjau kurti."
„Tada, kai tekste atsirado žodis „čempionai“. Nes tiesiog gerai rimavosi. Man tuo metu atrodė, kad būtent toks skaičius apibrėžia mūsų valstybę. Priedainį sukūriau pakankamai greitai. Visa kita užtruko kiek ilgiau.“
Žodžius kūrėte vienas, o muzikos bendraautorių yra daugiau. Kaip vyko jos kūryba?
„Dainą pirmą kartą įgrojau tėvų namuose buvusiu senu mano pianinu. Tuo metu mūsų įrašų studijoje dirbo ir „Happyendless“ chebra - Andrius Kauklys, Marius Narbutis, Darius Vaičiulis: novatoriškos šokių muzikos apologetai. Jiems nunešiau tą įrašą ir paprašiau sukurti aranžuotę. Tada ir pats tiksliai nežinojau, kaip daina turi skambėti. Melodija, aišku, ta pati, bet pačios aranžuotės norėjosi labiau roko stiliaus. O „Happyendless“ eksperimentavo su šokių muzika. Bet palikau vaikinus darbuotis. Atėjau po kažkurio laiko ir, kai paleido dainą, man buvo nedidelis šokas, nes ją įsivaizdavau kitaip. Sakau: „Ei, chebra, čia kažkas biški ne taip.“ Bet Darius atšovė: „Seni, kalbi nesąmones. Visas šitas reikalas tikrai kabins“. Ir kai muziką sujungėme su mano vokalu, pajutau, kad viskas stojo į savo vietas. Kuo toliau, tuo labiau man pradėjo patikti. Be to - net nepamenu, kieno idėja buvo - pamanėme, jog reikėtų pasitelkti operos dainininkus. Kad truputį pakylėtų, pridėtų muzikai didingumo jausmo. Mes pasikvietėme Deividą Staponkų, Audrių Rubežių ir Astą Krikščiūnaitę. Jie sudainavo, suvedėme viską, paklausiau. Mano reakcija buvo - vau, čia yra gerai.“
Ar iš karto supratote, kad gimė ilgametis Lietuvos sporto himnas?
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
„Jokiu būdu. Kai įrašinėji dainą, negali žinoti, kas bus su ja. Juolab tai buvo užsakymas. Svarbiausia, kad pačiam nebūtų gėda. Mums, atrodo, viskas gerai pavyko. Kiek žinau, LRT tuo metu lygiagrečiai buvo dar ir kitiems kompozitoriams davusi kurti sporto himną. Matyt, nelabai pasitikėdami mūsų tuometine šutve ir manimi. Net kažkas iš rimtų kompozitorių bandė kurti. Bet tiko mūsų variantas. Bet tikrai nebuvo taip, kad visiems iškart atvipo žiaunos ir staiga visi vienu balsu nutarė, kad čia yra genijaus kūryba ir įeis į muzikos metraščius. Buvo ir kritiškų balsų. Kai kurie pažįstami sakė: „Marka, šitos dainos niekas nedainuos, nes niekas negali atsiminti šitiek žodžių.“ Jos net nenorėjo groti kai kurios radijo stotys, nes joms atrodė, kad kūrinyje perdėtas ir pernelyg saldus patriotizmo tvaikas. Ar kurdami „Tris milijonus“ klausėtės kitų šalių sporto himnų, nebandėte įsiklausyti į jų struktūrą?
„Struktūros nežiūrėjau, bet buvau labai įkvėptas futbolo himnų. Tuo metu jų buvo pririnkęs Linas Kunigėlis - gal 15 ar 20 ir senesnių, ir modernesnių dainų. Man tai buvo labai įdomus žanras. Gal būtent todėl „Trijuose milijonuose“ atsirado ir publikos garsai pradžioje, pragrojimuose, minios ošimas ir panašūs dalykai. Nes futbolo himnuose, ypač britų, labai dažnai būdavo naudojami interaktyvūs garsai, komentatorių balsai. Todėl, be jokios abejonės, turėjau tam tikrą pagrindą ir įsivaizdavau, kaip turi skambėti sporto himnas. Man atrodė, kad jis turi būti galingas ir dainuojama visa jėga. Tokį ir bandžiau padaryti.“
Gal esate kalbėjęs su sportininkais, ką jiems reiškia ši daina?
„Daug kartų. Buvome jauni, puikiai susibendravome su sportininkais, ypač kai jie grįžo iš Sidnėjaus. Su kai kuriais labai stipriai susidraugavome. Tai sakė ir krepšininkai, ir Ramūnas Vyšniauskas, ir Virgilijus Alekna, kad „Trys milijonai“ nuolat skambėjo Sidnėjuje. Bet tikrai nemanau, kad tai buvo kažkaip juos paveikiantis dopingas. Nors man malonu girdėti, kad jie klausė tą dainą. Nes kažkuria prasme taip prisiliečiau prie jų kasdienybės.“
Keliomis kalbomis esate dainavęs „Tris milijonus“?
„Dar esu dainavęs lenkiškai ir vokiškai. Turiu galvoje, lenkai ir vokiečiai gal nelabai būtų supratę žodžių, bet dainavau įsivaizduodamas, kad dainuoju lenkų ir vokiečių kalbomis.“
Iki šiol gatvėje vaikai šaukia pavymui: „Ei, Trys milijonai“?
„Būna. O kartą ėjau per gatvę ir staiga vienas bičas išlipa iš mašinos, palieka ją vidury gatvės ir priėjęs angliškai sako: „Kodėl tu dainuoji trys milijonai, kai jūsų yra daugiau?“ Nes Lietuvoje tuo metu buvo daugiau nei trys milijonai gyventojų. Atsakiau, kad dainuoju tik apie gerus žmones. Nusijuokė ir grįžo į mašiną.“
Ar daina „Trys milijonai“ padarė didelę įtaką jūsų karjerai?
„Žinoma. Aišku, tuo metu jau buvau žinomas, nes dirbau televizijoje. O tais laikais laidų vedėjai būdavo tikrai populiarūs. Tačiau kai parašai tokią dainą, kažkuria prasme įsirašai į istoriją, net jei ji ne visiems atrodo šedevras. Bet kuriuo atveju savo socialiniu poveikiu ji buvo viena kertinių dainų. Tikrai jaučiau, kad mano statusas kažkiek pasikeitė.“
2011 m. Lietuvos vykusiam Europos krepšinio čempionatui kartu su Andriumi Borisevičiumi sukūrėte šio turnyro himną „Nebetyli sirgaliai“, dainavote ir „Lietuvos ryto“ komandos himną „Laikas būti pirmiems“. Gal planuojate sukurti ir dar vieną visos Lietuvos sporto himną?
„Beje, „Nebetyli sirgaliai“ irgi buvo užsakymas, o „Laikas būti pirmiems“ kūriau ne aš, tačiau tuo metu dirbau „Lietuvos ryto“ redakcijoje, tai vyriausiasis redaktorius man pasiūlė atlikti šią dainą ir negalėjau atsisakyti. Taip, prašymų vėl kurti sporto himną buvo. Bet aš bijau lįsti į šį reikalą, nes, man atrodo, slidoka bandyti kartoti tą patį, kadangi greičiausiai taip nebepavyks. Nelabai ir noro turiu. Esu rašęs tekstus „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų dainai. Andrius Borisevičius kūrė muziką. Būna įvairių pabandymų, ar bent jau prisidedu prie jų. Bet negali tuo piktnaudžiauti, nes nežinai, ar tau pavyks. Man pagal užsakymus sudėtinga kurti. Jei turi kažkokią melodiją, gal ir gali bandyti, o jei neturi, tai nesiimi, nes nenori kankintis. Šiaip yra buvę ir daugiau labai keistų paklausimų. Nes kartais žmonės labai naiviai įsivaizduoja, kad jei jau pavyko viena daina, tai gali rašyti himnus apie bet ką ir tai bus žiauriai stipru. Atsimenu, buvau susitikime su vieno pieno produkto savininkais. Jie norėjo, kad parašyčiau dainą kažkokiam sūriui. Himną. Bandžiau klausti, kaip jūs tai įsivaizduojate? Sakė: „Na, kad dainuotų visi, kaip „Tris milijonus“. Ilgai bandžiau jiems aiškinti, kad, ko gero, apie sūrį to padaryti nepavyks. Sūris gali būti žiauriai geras, bet neįmanoma, kad visi apie jį dainuotų. Jie ilgai nesuprato, galvojo, kad aš laužausi ir maivausi. Kiti prašė sukurti dainą apie vandenį. Neva, ką tau reiškia. Bet ne apie visus dalykus gali kurti himnus. Sunku suvienyti tautą su sūriu.“
Labai mėgstate žvejoti. Tai gal galėtumėte sukurti žvejų himną?
„Aš esu parašęs dainą apie žvejybą - „Išėjom žuvaut“. Ji, žinoma, ne toks didelis hitas ir ne himnas. Tiesą sakant, sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų mobilizuoti žvejus - „nenuleidžiam galvos, jeigu nepagauni lydekos devynis kartus iš eilės“ ar panašiai? Himnai turi būti skirti kertiniams, visiems svarbiems dalykams. Šaliai, patriotizmui. Gali būti daina, nukreipta prieš kažką. Bet reikia labai stipraus postūmio. Nes kasdieniai dalykai neverti himnų.“
"Bliamba juk aš tave myliu" - meilės daina su futbolo prieskoniu
M. Mikutavičius prisimena, kad „Bliamba juk aš tave myliu“ buvo labiau meilės daina atsispiriant nuo futbolo. Tai buvo laikmetis, kai jis su draugais labai žiūrėdavo futbolą ir kartais juokdavosi, kad jeigu mergina trukdo žiūrėti futbolą, tai reikia mesti merginą. Tačiau gyvenimas parodė, kad futbolą kai kuriems mesti lengviau nei merginą. Tai buvo daina su „humorėliu“, kai vaikinas dingsta žiūrėti futbolo rungtynių. Jis prisiekinėja, kad labai myli merginą, tiesiog jam kartais reikia su draugais išeiti pažiūrėti futbolą ir pabūti vyriškoje kompanijoje. Daina sukurta laikmečiu, kai Lietuvos futbolas buvo savotiškame pakilime - turėjome tokių žaidėjų kaip Edgaras Jankauskas, Tomas Danilevičius, Marius Stankevičius, sužaisdavome lygiosiomis su Ispanija, Vokietija, Italija. Tada buvo daugiau tikėjimo, kad galime patekti į tokias futbolo šventes, kaip dabar Katare vykstanti Pasaulio taurė.
"Golden Age" ir Europos merginų futbolo čempionato himnas
Daina „Our Stories“ („Mūsų istorijos“ - liet.) sukurta kaip himnas specialiai Europos merginų (iki 17 metų) futbolo čempionatui, kuris nuo gegužės 9-osios vyks Alytuje, Šiauliuose ir Marijampolėje. Toks moterų futbolo renginys mūsų šalyje vyks pirmą kartą, istoriniam debiutui jame ruošiasi ir Lietuvos komanda. Todėl neatsitiktinai dainos pagrindiniais motyvais tapo skatinimas moterims ir merginoms tikėti savo jėgomis. Dainą kūrė Stanislavas Savickis-Stano, o atliko ryškus klaipediečių merginų grupė „Golden Age“.
„Jautėme didelę atsakomybę, į dainą stengemės sudėti pozityvą ir energiją, paskatinti kovoti ir išreikšti palaikymą - mes esame su Jumis ir Jūs galite! Tikimės, kad merginoms padėsime“, - kalbėjo grupės narė Gabrielė Urbonaitė. „Stengėmės merginoms įkvėpti tos energijos ir jėgos, kad jos gali ir joms pavyks. Tikimės, kad tai atspindėjome šioje dainoje, ir kad jos tai pajaus“, - pridūrė Evelina Meidutė.
Neseniai muzikinę karjerą pradėjusios dainininkės turi nemažai bendro su jaunosiomis futbolininkėmis. Šios taip pat yra sportinio kelio pradžioje, bet jau greitai žengdamos į aikštę žaisti su geriausiomis komandomis išpildys savo svajones. „Golden Age“ atlikėja Evelina tikino, jog stovėti scenoje buvo didžiausia jos svajonė nuo pat mažumės, o svajodama nuoširdžiai tuo tikėjo: „Reikia tikėti savo svajonėmis, neužtenka tiesiog pasvajoti. Reikia jomis gyventi ir apie jas galvoti. Laukia darbas, bet pradžioje yra mintys. Jos materializuojasi.“
„Darykite dirbkite svajokite ir niekada nepasiduokite. Niekada nežinote kada Jūs galite iššauti. Galbūt tą akimirką, kai galvosite, kad norite sustoti, ir įvyks tas lūžio taškas“, - siekiančias svajonių moteris ir merginas drąsino Gabrielė.
"Thundertale" ir Lietuvos himnas
Tai bus antras kartas, kai „Thundertale“ atliks Lietuvos himną. „Kaip atlikėjams mums yra garbė, kad Lietuvos futbolo federacija pakvietė į šias rungtynes.
Futbolo himnų įtaka ir reikšmė
Futbolo himnai atlieka svarbų vaidmenį kuriant komandos identitetą ir vienijant sirgalius. Jie dažnai yra giedami prieš rungtynes, per pertraukas ir po jų, sukuriant ypatingą atmosferą stadione. Himnai taip pat gali būti naudojami siekiant įkvėpti komandą ir pakelti jos moralę.
Himnai kaip patriotinės išraiškos forma
Himnai gali būti patriotinės išraiškos forma, ypač kai jie yra giedami per tarptautines rungtynes. Jie gali padėti sustiprinti nacionalinį identitetą ir pasididžiavimą savo šalimi.
Mindaugas Černiauskas, kurio knyga „Europos tautų nacionaliniai himnai” ką tik pasirodė knygynuose, teigia, kad šis jo darbas - savotiškas šnipinėjimas. „Labai norėjosi sužinoti, ką kiekviena tauta gieda savo himnuose. Savo knygoje pateikęs Europos tautų himnų natas, himnus originalo kalba ir visus išvertęs, autorius padarė įdomių išvadų ir atradimų. Pasak autoriaus, himnai - į tautos smegenis įaugusios giesmės - kaip niekas kitas turi stiprų emocinį užtaisą.
Kaip pastebėjo knygos autorius, himnai buvo sukurti seniai ir giedami jau daugelį metų, tad ne visi posmai šiandien yra priimtini. „Beje, po Hitlerio laikų Vokietija dar ilgai svarstė, ar apskritai sukurti naują himną, ar turėti šį, bet giedoti ne visą”, - pasakojo M.Černiauskas. Lietuvos himnas ta prasme yra universalus. „Nėra prie ko prikibti, - sako knygos autorius. - Nebent tik dėl to, kad jame neminimas Dievas (dar tarpukaryje apie tai buvo diskutuota). Pats seniausias, autoriaus teigimu, yra karališkasis Nyderlandų himnas „Wilhelmus”, jo žodžiai parašyti dar XVI a. „Eilės yra skirtos nacionaliniam Olandijos didvyriui Wilhelmui iš Nasau, kovojusiam prieš Filipo II valdomos Ispanijos priespaudą. Eiles Wilhelmui sukūrė jo draugas, - pasakojo Mindaugas.
Pasak knygos autoriaus, kai kurios tautos himnuose labai aiškiai kviečia prie ginklų. „Pavyzdžiui, portugalai ragina: „Prie ginklų! Prie ginklų! Krante ir jūroje!” - pasakojo jis. - Arba prancūzų „Marselietės” priedainis: „Prie ginklo, piliečiai! Formuokime būrius!” Gal kai kam gali pasirodyti, kad tai skatina agresyvumą, karingumą, tačiau visa tai labai reliatyvu. Pasak knygos autoriaus, karinga melodija pasižymi ir italų himnas, sukurtas 1847 metais kovojant prieš Austrijos imperiją, siekiant Italijos suvienijimo ir laisvės. Pasak knygos autoriaus, Škotijos himnas oficialaus statuso neturi, bet 1997 metais Škotijos futbolo asociacijos buvo pripažintas kaip kūrinys, kuris turi būti atliekamas prieš tarptautines Škotijos rinktinės rungtynes. Ispanų himnas yra vienas iš nedaugelio valstybinių himnų, kurie turi tik melodiją. Jis XVIII a. atsirado iš kariško maršo. Pasak knygos autoriaus, liūdniausiu ir sentimentaliausiu himnu laikomas Čekijos himnas „Kur mano namai”.
Istorinės akimirkos ir himnai
Nors 1990-ųjų pavasario pradžioje Vilniaus „Žalgiris“ pradėjo naująjį SSRS aukščiausios lygos čempionatą kovo 9-osios išvyka į Odesą, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę komanda akimirksniu pasitraukė iš SSRS pirmenybių. Didžiausią įspūdį paliko ne tūkstančiai sirgalių stadione, o trispalvės vėliavos pakėlimas ir aidintis Lietuvos himnas.
Sutarta, kad pirmasis mačas tarp šeimininkų ir svečių iš Vilniaus bus rinktinių - Sakartvelo ir Lietuvos - akistata. Tad gegužės 27-oji - istorinė diena abiejų šalių futbolui: tą vakarą Tbilisio „Dinamo“ stadione prieš jau iš SSRS išsivadavusius lietuvius pirmą kartą jėgas išmėgino Sakartvelo rinktinė, sudaryta Tbilisio „Dinamo“ ekipos pagrindu. Šis mačas Sakartvelui apskritai pirmasis tarptautinis, draugiškas susitikimas šalies futbolo istorijoje, lietuviams - pirmasis po išsivadavimo iš Tarybų Sąjungos gniaužtų. Nors komanda žaidė su „Žalgirio“ marškinėliais, tačiau prieš mačą stadione nuaidėję abiejų šalių himnai bei iškeltos valstybių vėliavos išdavė, jog tai neeilinė Tbilisio „Dinamo“ ir „Žalgirio“ akistata.