Įvadas
Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio identiteto dalis. Krepšinis Lietuvoje yra populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir didelį pasiekimų sąrašą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, žaidėjus ir trenerius, kurie prisidėjo prie Lietuvos krepšinio šlovės.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje (1920-1936)
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu. 1922 m. surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais.
1934 m. Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai, kurie tapo svarbiu krepšinio centru. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA, o tai atvėrė galimybes dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Svarbų postūmį Lietuvos krepšiniui įvyko 1935 metais, kai į Pasaulio lietuvių kongresą Kaune atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas ir B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Steponas Darius - vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje
Steponas Darius, legendinis lakūnas, labiausiai žinomas dėl skrydžio per Atlantą su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“, taip pat buvo vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Jis aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, lengvąja atletika ir kitomis sporto šakomis. S. Darius buvo treneriu, teisėjavo varžybose, Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku ir dalyvavo tarptautinėse varžybose. Jis išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. S. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Aukso Amžius (1937-1939)
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Tai buvo didelis pasiekimas, kuris suteikė Lietuvai teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune.
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno. Rinktinėje žaidė Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė.
1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Tais pačiais metais Kaune Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione, finale įveikusi Latviją. Ši pergalė įtvirtino Lietuvą kaip krepšinio šalį.
Pirmasis Europos čempionatas (1937 m.)
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Antrasis Europos čempionatas (1939 m.)
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990)
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. Tačiau Lietuvos krepšininkai toliau žaidė SSRS rinktinėse ir pasiekė nemažai pergalių.
Nauja krepšininkų karta - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno „Žalgirio“ (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos „Žalgirio“ (1954), Vilniaus „Spartako“ (1961) ir „Plastiko“ (1964), „Statybos“ (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno „Žalgirio“ (1950-59), „Politechnikos“ (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir „Bangos“ (1984-85), Vilniaus „Kibirkšties“ (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą).
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Kauno „Žalgiris“ dominavimas
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu ir Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio ir Algimanto Pavilonio, jie iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Nepriklausomybės Laikotarpis (1990-Dabar)
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, krepšinis tapo svarbia tautinio atgimimo dalimi. 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958 m.) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Olimpiniai medaliai ir Europos čempionatas
- 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Aukso medaliai.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Bronzos medaliai.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Sidabro medaliai.
- 2015 m. Europos čempionatas: Sidabro medaliai.
Treneriai
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021).
"Karnio prakeiksmas"
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
Žymūs Lietuvos Krepšininkai
Lietuva išugdė daugybę talentingų krepšininkų, kurie garsino šalies vardą visame pasaulyje. Tarp jų:
- Arvydas Sabonis: Vienas geriausių visų laikų Europos krepšininkų, olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas.
- Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas, pirmasis lietuvis, žaidęs NBA.
- Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas.
- Rimas Kurtinaitis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas.
- Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Žydrūnas Ilgauskas: Vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų NBA lygoje.
- Šarūnas Jasikevičius: Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje, keturis kartus tapęs jos čempionu.
- Linas Kleiza: 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas, vienas rezultatyviausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.
- Jonas Valančiūnas: Ilgametis Lietuvos rinktinės narys, žaidžiantis NBA.