Šis straipsnis skirtas apžvelgti Augustavo kanalo istoriją ir atskleisti Gardino miesto reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystei (LDK). Nagrinėsime, kaip šie du objektai yra susiję su Lietuvos istorija ir kultūra, taip pat aptarsime turistines galimybes, susijusias su šių vietų lankymu.
Augustavo kanalo istorija ir reikšmė
Augustavo kanalas - unikalus XIX a. istorinis-kultūrinis objektas, jungiantis Vyslos ir Nemuno upių baseinus. Kanalo ilgis siekia 101,2 km, iš kurių 23 km yra Baltarusijos teritorijoje ir yra saugomi UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Šis kanalas - tai ne tik inžinerinis stebuklas, bet ir svarbus istorinis paminklas, liudijantis praeities epochų technologinius pasiekimus ir politinius sumanymus.
Kanalo statybos ir paskirtis
Augustavo kanalas buvo iškastas 1824-1839 metais. Kanalo tikslas buvo apeiti Prūsijos įvestus prekybos apribojimus, kurie trukdė Lenkijos Karalystės (tuo metu valdomos Rusijos imperijos) prekybai Baltijos jūra. Kanalas turėjo sujungti Lenkiją su Juodąja jūra per Nemuną, tačiau šis planas nebuvo visiškai įgyvendintas. Nepaisant to, kanalas tapo svarbiu transporto keliu ir reikšmingu inžineriniu projektu.
Augustavo kanalas šiandien
Šiandien Augustavo kanalas yra populiari turistinė vieta. Turistai gali mėgautis plaukimu laiveliu kanalu, grožėtis gamta ir apžiūrėti istorinius šliuzus. Aplankomi šliuzai „Dambrovka“ ir „Nemnovo“. Plaukimas garlaiviu Augustavo kanalu yra viena iš populiariausių pramogų.
Gardinas - miestas su turtinga istorija
Gardinas - vienas seniausių Baltarusijos miestų, turintis turtingą ir įvairią istoriją. LDK laikais tai buvo vienas svarbiausių valstybės miestų, kuriame savo rezidencijas turėjo Vytautas Didysis ir Steponas Batoras. Miestas garsėja savo architektūra, kultūra ir istorinėmis vietomis.
Taip pat skaitykite: Viešbučių atsiliepimai Gardine
Gardino pilys
Gardine galima aplankyti dvi pilis: Senąją ir Naująją. Senoji pilis, perstatyta Vytauto Didžiojo ir vėliau Stepono Batoro iniciatyva, yra buvusi didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos kunigaikščio Stefano Batoro rezidencija. Šalia įsikūrusi ir Naujoji pilis - karaliaus Augusto III rezidencija. Naujojoje pilyje kadaise posėdžiaudavo LDK Ponų Taryba, rinkdavosi LDK ir Abiejų Tautų Respublikos Seimai, veikė LDK Iždo Komisija, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas. 1793 m. Karališkojoje pilyje posėdžiavęs Abiejų Tautų Respublikos Nebylusis Seimas patvirtino Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą.
Kiti svarbūs Gardino objektai
Be pilių, Gardine galima aplankyti ir kitus svarbius istorinius objektus:
- Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (Koloža): XII a. unikalus bizantinės architektūros pastatas ant Nemuno upės kranto. Ši cerkvė yra vienas seniausių ir vertingiausių architektūros paminklų Baltarusijoje.
- Gaisrinės bokštas: XIX a. pastatytas bokštas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į miestą. Kiekvieną dieną 12:00 val. trimituoja trimitininkas.
- Šv. Kryžiaus bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas: Katalikų sakralinės architektūros kompleksas.
- Šv. Ksaverijaus Katedra: Čia yra seniausias rytų Europoje laikrodis.
- Antano Tyzenhauzo rūmai: LDK didiko Antano Tyzenhauzo rezidencija, liudijanti apie XVIII a. miesto klestėjimą.
Gardinas ir Lietuvos istorija
Gardinas vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Miestas buvo vienas iš LDK politinių ir kultūrinių centrų. Čia rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai, vyko svarbūs politiniai įvykiai. Gardinas simbolizuoja senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pabaigą, ir senosios Lietuvos ženklų Baltarusijos teritorijoje apstu. Atradome vietą, kur Vytautas stebėjo savo kariuomenės kėlimąsi per Nemuno brastą, cerkvę, kurioje Vytautas buvo apgyvendinęs iš Naugardo paimtus belaisvius.
Turizmas Gardine ir Augustavo kanale
Kelionė į Gardiną ir Augustavo kanalą - puiki galimybė susipažinti su Lietuvos istorija ir kultūra. Šios vietos siūlo daug įdomių lankytinų objektų ir pramogų.
Kelionės organizavimas
Kelionę į Gardiną galima organizuoti savarankiškai arba pasinaudoti kelionių agentūrų paslaugomis. Kelionių agentūros dažnai siūlo organizuotas ekskursijas autobusu, į kurias įtraukiami svarbiausi Gardino ir Augustavo kanalo objektai. Kelionė autobusu prasideda anksti ryte išvykstant iš Lietuvos. Atvykstama į Gardiną. Apžvalginės ekskursijos po miestą metu aplankysime LDK kunigaikščio Vytauto nurodymu perstatytą Senąją pilį, rokoko stiliaus Naująją pilį, kurioje buvo karaliaus Stanislovo Poniatovskio inicijuota ir patvirtinta pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje Konstitucija. Apsilankysime Francisko Ksaverijaus katalikų bažnyčioje, turinčioje mažosios bazilikos statusą bei turinčioje aukščiausią altorių Europoje. Aplankysime ir seniausią katalikų bažnyčią mieste - Šventojo Kryžiaus atradimo bei seniausius ortodoksų maldos namus - Kaložskają cerkvę, liuteronų bei žydų maldos namus… Išgirsime daugybę idomių istorijų apie Gardino seniūną Antonijų Tyzenhauzą, kuris XVIII a. Po pietų mūsų lauks plaukimas laiveliu* Augustavo kanalu. Šis kanalas - unikalus technikos paminklas, iškastas 1824 - 1839 metais Baltrusijos ir Lenkijos teritorijoje, jungiantis Nemuno ir Vyslos baseinus. Pagal galimybes, pakeliui sustosime aplankyti Gardino fortų arba iš Vygrių (Lenkijoje) atvykusių vienuolių kameldulių XVII a. pastatytą Svecką - Gurskich vienuolyną. Matysime vienuolių įkurtą parką ir tvenkinius, kuriuose jie augino žuvis, sodybą, kurią perstatė Josefas Gurskis, nusipirkęs vienuolyną XIXa. pradžioje bei krakmolo fabrikėlį ir ledainę, kuriuos pastatė paskutinis Gurskių palikuonis - Petras. Pietūs (pagal meniu): ~11-17 BYN/asm.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Praktiniai patarimai keliautojams
Vykstant į Gardiną ir Augustavo kanalą, svarbu atsižvelgti į keletą praktinių patarimų:
- Dokumentai: Vykstant į šią kelionę, reikalingas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, galiojantis ne trumpiau kaip 3 mėn. Vykstantiems į Gardiną, forminamas bevizis leidimas ir sveikatos draudimas (~8 Eur), kuris yra privalomas.
- Valiuta: Baltarusijos valiuta yra Baltarusijos rublis (BYN). Baltarusijos rublių galėsite įsigyti pasienyje.
- Sienos kirtimas: Baltarusijos sienos kirtimas gali užtrukti kelias valandas. Išvykstant iš Baltarusijos yra ribojamas išvežamų prekių kiekis vienam asmeniui: 40 vnt.
- Draudimas: Vykstantiems į kelionę PRIVALOMA turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinosios medicinos pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Rekomenduojama apsidrausti neįvykusios kelionės draudimu.
Apgyvendinimas ir maitinimas
Viešbutis įsikūręs netoli istorinio Gardino centro. Jame yra restoranas, 129 kambariai. Dėl aplinkybių, kurių neįmanoma numatyti iš anksto, kelionės metu viešbučiai ir jų kontaktinė informacija gali keistis. Pateiktos viešbučių kambarių nuotraukos yra pavyzdinės, konkretaus Jūsų kambario įrengimas gali būti kitoks nei nuotraukoje. Pietūs (pagal meniu): ~11-17 BYN/asm.
Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą
Daugiau nei savaitę Nemunu keliaujantys „Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą“ dalyviai pasiekė Druskininkus. Dešimties žmonių įgula tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines žemes: nuo aukštupio Baltarusijoje iki pat Kauno. Ekspedicijos dalyviai įveikė daugiau nei 500 km. Kelionės tikslas buvo atrasti Nemuno ištakas. Pati vieta, iš kur Nemunas atiteka, nėra labai įspūdinga, bet vėliau tas įspūdis pasikeičia ir tampa labai didelis.
Ekspedicijos metu buvo ieškoma išskirtinių dalykų, tokių, kokių nėra žemėlapiuose. Atradome potencialią senąją Lietuvos sieną, atradome Laurušavą, ko, kaip suprantu, iki šiol nelabai kas ieškojo. Tai - didžiausi mūsų atradimai. Tačiau man labiau rūpi ne konkretūs dalykai, o regionai. Baltarusiškoje teritorijoje ieškojome kelių „lietuvų“ - Mindaugo Lietuva, Radvilų Lietuva, Adomo Mickevičiaus Lietuva, Lenino Lietuva, perplaukėme ir Stalino Lietuvos ribas. Tokiu būdu pamatėme „lietuvų“ skirtybę. Taip pat sužinojome, kad baltarusiai ketina statyti paminklą Mindaugui, beje, atrodantį gana impozantiškai - karalius bus vaizduojamas ant žirgo.
Žolės riedulio istorija ir dabartis
Šiaulių žolės riedulio legenda Ona Pakolkienė žolės rieduliui atidavė net 40 metų. Šiaulietė 22-ejus metus (1978-2000 m.) žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo ilgametė Šiaulių „Tauro“ (vėliau - „Šiaulių“) žaidėja. Sovietų Sąjungos čempionato bronzinė prizininkė (1985 m.) ir dukart taurės laimėtoja (1985 ir 1987 m.), 22 kartus Lietuvos čempionė (1979-2004 m.), 1987-aisiais, atstovaudama SSRS rinktinei, per Europos čempionatą iškovojo bronzos medalį. 1995-aisiais su „Šiaulių“ komanda Utrechte (Olandija) tapo Europos šalių čempionų taurės turnyro bronzine prizininke.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
O. Pakolkienė - tarptautinės kategorijos teisėja (2007 m.), 2005 m. teisėjavo Europos čempionate Dubline, yra nacionalinės kategorijos trenerė (2003 m.), o nuo 2003 m. - Šiaulių moterų veteranių klubo „Tauras“ pirmininkė.
Alfredo Bumblausko kontroversijos
Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais. Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“: prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su modernybe, nei su miestu (esą senojoje Lietuvoje modernybę kūrę vien žydai).
A. Bumblauskas baisisi „lietuviais kaimiečiais baudžiauninkais“, iš kurių esą niekad Lietuvai naudos nebus. Save istoriku vadinantis asmuo turėtų nutuokti, kad vienas asmuo retai kada gali pakeisti esminius etnoso bruožus. Lietuvybę sukūrė ne koks pavienis kalbininkas J. Jablonskis ir net ne galingasis J. Stalinas.