Įvadas
Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorija - tai daugiau nei tik sporto kronika. Tai atspindys miesto gyvenimo, bendruomenės susitelkimo ir aistros futbolui. Nuo kuklių pradžių iki reikšmingų pasiekimų, „Banga“ išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tapdama neatsiejama Gargždų identiteto dalimi. Šiame straipsnyje panagrinėsime klubo istoriją nuo ištakų XX amžiaus pradžioje iki dabartinių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius, kurie formavo „Bangos“ kelią.
Futbolo Užgimimas Gargžduose: Tarpukario Pradžia
Informacija apie futbolą Gargžduose XX amžiaus pirmoje pusėje yra fragmentiška. Gargžduose populiari legenda, kad tarpukariu mieste buvo dvi futbolo komandos - „Ąžuolas“ ir „Makabi“, atstovavusios lietuviams ir žydams. Iš dalies tai tiesa, nes tarpukariu Gargžduose futbolo komandos žydai ir lietuviai formavo atskirai. Tačiau tai lėmė ne tik tautiniai skirtumai, bet ir to meto visuomeninių organizacijų (sąjungų, draugijų) įtaka.
Tarpukario futbolo Gargžduose paveikslą reiktų pradėti nuo žydų klubų. 1925 metų liepos 26 dieną Gargždų „Makabi“ II komanda Rietave žaidė draugiškas rungtynes su vietos „Makabi“. Skirtingai nei dabartiniais laikas, to meto pirmąją komandą sudarydavo vienuolika pajėgiausių futbolininkų, o visi kiti futbolininkai jau buvo įvardijami antrąja komanda. Be minėtos žinutės tarpukariu apie Gargždų „Makabi“ galime rasti tik dar kelis pranešimus lietuviškuose laikraščiuose ir žurnaluose. Gali būti, kad toks kuklus informacijos kiekis išliko tik dėl to, kad dažniausiai gargždiškių žydų varžovais būdavo kitų kaimyninių miestelių žydų klubai arba Gargždų lietuvių klubai, o informacijos apie tokias rungtynes paprasčiausiai nebuvo kam pasiųsti (arba siųsdavo žydų kalba leidžiamiems leidiniams). Gargžduose tarpukariu gyvenusių žydų prisiminimai patvirtina šią prielaidą: „Sekmadieniais su nekantrumu laukdavome atvykstančių komandų iš Klaipėdos ar kitų miestų. Tada visi bėgdavome į miesto sodą, kur buvo įrengta futbolo aikštė, ir sodas būdavo pilnas žmonių, jaunų ir senų, ir visi buvo susirūpinę, kad tik neduok dieve, mūsų Gargždų „Makabi“ nepralaimėtų“. Šiuose amžininkų liudijimuose mes randame ne tik „Makabi“ vardą: „Makabi futbolo komanda, o vėliau ir Hapoel buvo gerai žinomos visiems gargždiškiams“. Tą patį patvirtina ir kititarpukario Gargždų gyventojai žydai: „čia buvo labdaros, filantropinės organizacijos … taip pat ir sporto organizacijos, tokios kaip Makabi ir Hapoel“. Tiesa, jokiuose kituose šaltiniuose Gargždų „Hapoel“ vardas ir nėra minimas, tad lieka paslaptimi, ar tikrai buvo ir antras žydų futbolo klubas.
1923 metais žydai sudarė beveik 50 procentų visų Gargždų gyventojų, miestui išaugus 1939 metais - apie 30 procentų (gyventojų apie 3100, iš jų žydų -apie 1000). Teigiama, kad „Makabi“ klubas turėjo 56 narius. Senieji gargždiškiai savo prisiminimuose dažnai mini Gargždų žydų ir lietuvių futbolo komandų akistatas futbolo aikštėje. - Jaunalietuviai ir „Makabi“ tarpusavyje žaisdavo per metus porą kartų tikrai. Šiuos prisiminimus patvirtina ir informacija tarpukario spaudoje. Tiesa, kaip jau ir minėta, tos informacijos yra tik nuotrupos.
Gargždų lietuvių ir žydų komandos ne tik rungtyniaudavo viena prieš kitą, bet kartais futbolo aikštėje suvienydavo jėgas. Įdomios futbolo rungtynės Gargžduose vyko 1938 birželio 19 dieną, kai Gargždų rinktinė 3:1 įveikė Naumiesčio rinktinę. Tiesa, lieka neaišku, kokių komandų atstovai sudarė tą rinktinę. Gali būti, kad joje buvo visi pajėgiausi vietos futbolininkai, nes kita išlikusi informacija mums leidžia teigti, jog tokia susijungimo praktika egzistavo. 1939 metų liepos 20 dieną Ž.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Gargžduose
Paskutinį kartą tarpukario Gargždų futbolininkai nepriklausomos Lietuvos spaudoje paminėti 1940 metais. Gargžduose vykusioje sporto sezono atidarymo šventėje dalyvavo „vietos JSO, Šaulio ir Makabi klubai“. Be bėgimo per miestą, kuriame dalyvavo 24 bėgikai, dar buvo žaidžiamos draugiškos krepšinio ir futbolo rungtynės. Įdomu, jog abiem atvejais žaidžiama buvo „tarp JSO ir kombinuotos Šaulio - Makabi komandų“.
Pirmuosius Gargždų futbolo klubus sugriovė sovietų įvykdyta Lietuvos okupacija ir atūžusi Antrojo pasaulinio karo banga. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos su visais jos padaliniais veikla nutraukta 1940 metų birželio 19 dieną 13, Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Makabi“ ir jos skyriai uždaryti nuo 1940 metų liepos 22 dienos. Taip per kiek daugiau nei mėnesį formaliai neliko nei vienos organizacijos, ilgesnį ar trumpesnį laiką turėjusios savo futbolo komandą Gargžduose. Tragiško likimo gargždiškis Antanas Stalmokas, 1946 metais NKVD nuteistas mirties bausme už priklausymą Lietuvos laisvės armijai ir pasipriešinimą okupantams, 1940 metais savo dienoraštyje taip aprašė niūrią Gargždų futbolo padangę: „dabar tik retkarčiais su buvusia komanda Šaulių sporto aikštėje dar pažaisdavome futbolą, nes į Gargždus mažai kas atvažiuodavo, o mes tai niekur neišvykdavom. Juoda diena Gargždų miesto istorijoje tapo 1941 metų birželio 24 diena, kai vokiečių kariniai daliniai atrinko ir sušaudė beveik visus Gargždų miestelio žydus vyrus.
„Banga“: Kelias Į Futbolo Olimpą
Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorija prasidėjo 1966 metais, kai prie tuometinio Gargždų SMK buvo sukurta futbolo komanda. Per kelis dešimtmečius „Banga“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių. Komandai teko žaisti ir aukščiausioje sovietinės Lietuvos futbolo pakopoje (1975, 1976 ir 1977 metais), ir nemažai laiko praleisti žemesnėse - antroje ir trečioje - pakopose. Svarbų vaidmenį „Bangos“ istorijoje suvaidino 1970 m. įsteigta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla, ėmusi ugdyti jaunimą kaip pamainą „Bangos“ komandos žaidėjams. 1960 m. pastačius silikatinių plytų gamyklą kartu prasidėjo ir futbolo atgimimas. 1961 m. įrengta futbolo aikštė ir suburta komanda „Silikatininkas“. Svarbų vaidmenį suvaidino ir 1970 m. įkurta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurioje savo sportininko kelią pradėjo vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas: „Futbolo manija mane užkrėtė kiemo draugai, jei ir nusitempė mane į treniruotes. Prisimenu, kad buvau pirmoje klasėje kai kiemo draugas, toks Kasputis, kartą man sako: „Ei, mažas, važiuojam į stadioną“.
Nepriklausomybės Metai: Išbandymai Ir Sėkmės
Pirmuosius žingsnius nepriklausomos Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje „Banga“ ėmė žengti 1994-1995 m., taip išsiugdydama gerbiamos ir stiprios komandos vardą visoje šalyje. Startas tarp stipriausių Lietuvos futbolo komandų buvo sunkus, tačiau „Banga“ atsilaikė ir pirmąjį sezoną (1994-1995 metais) užėmusi 9-ą vietą tarp 12 ekipų liko Lietuvos futbolo elite. Tačiau visiems Gargždų futbolo aistruoliams ilgiausiai atmintyje, matyt, išliks 1998-1999 metų sezonas, kai „Banga“, tarsi pratęsdama ankstesnio sezono pabaigos sėkmę, pakilo iki tuo metu aukščiausios per savo gyvavimo istoriją vietos - 7. Prieš sėkmingai savo aikštėje žaidusią „Bangą“ neatsilaikė ne tik panašaus pajėgumo klubai, bet ir savo kopimą į Lietuvos futbolo viršūnę pradėjęs „FBK Kaunas“ (2:1). Saulius Drąsutis šiose rungtynėse įmušė vieną įspūdingiausių savo karjeroje įvarčių, kai tik perėjęs vidurio liniją pasiuntė kamuolį į vartus per neapdairiai toli išėjusį kauniečių vartininką.
1999 metais Lietuvos futbolo federacija nusprendė grįžti prie ankstesnės sezono formulės (pavasaris - ruduo), todėl tuomet įvyko vienas trumpiausių Lietuvos futbolo čempionatų. Sezonas startavo liepos 5 dieną, o baigėsi lapkričio 14 dieną atkrintamosiomis varžybomis. Reguliariajame sezone „Banga“ užėmė 8 vietą, todėl turėjo žaisti atkrintamąsias rungtynes prieš 3-ią vietą I lygoje užėmusį Tauragės „Taurą“. Deja, 2000 metų sezonas buvo paskutinis sėkmingojo 1994-2000 metų periodo „Bangos“ sezonas aukščiausioje Lietuvos futbolo pakopoje.
Taip pat skaitykite: Sveikatingumo klubas „Divina Femina“
Nuosmukis Ir Atsigavimas (2001-2009)
2001-2005 metai ne patys linksmiausi Gargždų futbolo istorijoje. 2001 metų sezone „Banga“, tik prieš metus žaidusi aukščiausioje pakopoje, nesugebėjo išlikti I lygoje ir po ilgos pertraukos nukrito net į trečiąją Lietuvos futbolo pakopą. Tiesa, jau 2002 metais Gargždų futbolininkai laimėjo II lygos Vakarų zonos pirmenybes ir sugrįžo į I lygą, tačiau 2003 metų sezonas susiklosto nesėkmingai ir „Banga“ vėl krenta į II lygą. 2004 metais „Banga“ liko tik 3-ia II lygos Vakarų zonoje. 2005 metais II lygos Vakarų zonoje žaidė net dvi Gargždų komandos - „Banga“ ir „GMT-83“. Tai buvo pats nesėkmingiausias Gargždų futbolo sezonas per keliolika pastarųjų metų - užimtos 5-a („Banga“) ir 6-a („GMT-83“) vietos.
Gargždų futbolo aistruoliai susivienijo 2005 metų pabaigoje ir 2006 metais pradėjo aktyvią veiklą, siekdami grąžinti buvusią Gargždų futbolo šlovę bei atgaivinti futbolo tradicijas. Sėkmingai įveikusi licencijavimo kliūtis “Banga” 2006 metų sezoną pradėjo I lygoje. Sunkiai įsibėgėję gargždiškiai galiausiai finišavo 12-toje vietoje (iš 18 komandų). 2007 metų sezoną “Banga” pasitiko su pirmuoju užsieniečiu Gargždų futbolo klubo vyriausiojo trenerio poste. Italo Fabio Lopez vadovaujama komanda pasižymėjo įspūdinga gynyba (praleido 15 įvarčių per 27 rungtynes) ir užėmė I lygoje 6-tąją vietą (iš 12 komandų). F.Lopez vadovavo “Bangai” iki 2008 metų vidurio, kai persikėlė į A lygoje rungtyniavusius “Šiaulius”.
2009 metais dėl kai kurių A lygos klubų demaršo Lietuvos futbole kilo sumaištis ir dalis I lygos klubų buvo pakviesti prisijungti prie A lygos. Kvietimu pasinaudojo “Banga”, Kauno “LKKA ir Teledema” ir Pakruojo “Kruoja”.
Naujas Etapas: Narbekovo Era Ir Dalyvavimas Europoje (2009-2014)
2009 metų pabaigoje “Bangos” vyriausiuoju treneriu tapo į gimtąjį miestą sugrįžęs Arminas Narbekovas. Jam talkinti pakviestas kitas gargždiškis - Vaidas Žutautas. A.Narbekovo vadovaujama komanda dar du kartus užėmė šeštąsias vietas A lygoje bei atvertė naują puslapį klubo istorijoje. 2010-2011 metų Taurės turnyre iki finalo nužygiavusi “Banga” (ten po pratęsimo ir teisėjų klaidų 2:4 nusileido Panevėžio “Ekranui”) įgijo teisę dalyvauti Europos lygos kvalifikacijoje.
2012 metais “Bangos” vairą perėmė Vaidas Žutautas. Sunkiai sezoną pradėjusi “Banga” tiesiog siautėjo aikštėje antroje sezono pusėje ir ketvirtą kartą iš eilės finišavo 6-toje vietoje. 2013 metų sezono pradžioje (po penktojo turo) V.Žutautas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto ir “Bangai” vadovauti buvo pakviestas Mindaugas Čepas (V.Žutautas tapo jo asistentu). Su naujuoju treneriu “Bangai” pavyko įveikti nesėkmių ruožą ir penktą kartą finišuoti 6-toje vietoje.
Taip pat skaitykite: Policijos sporto salės renginiai
Deja, 2014 metų sezonas “Bangai” buvo vienas liūdniausių per atgimimo laikotarpį. Nors komanda vėl nukeliavo iki Taurės finalo (pralaimėjo 1:2 Vilniaus “Žalgiriui”) bei antrą kartą dalyvavo Europos lygos kvalifikacijoje (sužaidė 0:0 ir 0:4 su airių Sligo “Rovers”), į klubą pakviesti “investuotojai” iš Rusijos įvėlė “Bangą” į gausybę problemų (įtarimai sutartomis rungtynėmis, nemokami atlyginimai futbolininkams, neišvykimas į rungtynes Vilniuje). Pastarojo dešimtmečio pakilimą „Banga“ išgyveno nuo 2007 m., vėl sėkmingai grįžusi į aukščiausiąją šalies lygą. Šiuo metu komanda žaidžia I lygoje, į kurią nusileido pernai, po visą Lietuvą sudominusio neskaidrių investuotojų skandalo.
Tolesnis Dalyvavimas I Lygoje Ir Merginų Komandos Debitas (2015-2017)
2015 metais V.Žutauto vadovaujama “Banga” trečią kartą klubo istorijoje pasidabino I lygos bronzos medaliais. Tiesa, 2016 metais tokios sėkmės pakartoti nepavyko - finišuota šeštoje vietoje. Tačiau visus nustebino moterų A lygoje debiutavusi “Bangos” merginų komanda. 2017 metais pagrindinė komanda buvo patikėta gargždiškiui Tomui Tamošauskui.
Jubiliejus Ir Ateities Vizijos
2016-aisiais Gargždų futbolo bendruomenė ruošėsi švęsti - futbolo klubui „Banga“ sukako 50 metų. Dėmesio vertas jubiliejus skatino diskusijas, kaip paminėti šią datą. Praėjusią savaitę į pirmąjį pasitarimą susirinkę entuziastai siūlė minčių lietų - galbūt miestą galėtų papuošti dar viena skulptūra, nuotraukų galerija, stendas ar net būtų išleista laisvalaikio drabužių linija su „Bangos“ klubo atributika.
Nepaisant nuosmukio, klubo dalininkai ir miesto patriotai nusiteikę jubiliejinę sukaktį paversti įsimintinu įvykiu. Juolab kad pagrindinė komanda vėl žaidžia perspektyviai, o į aukščiausią lygį jau taikosi ir „Bangos“ merginų komanda. VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas priminė, kad viešoji įstaiga kitąmet taip pat minės sukaktį - ji įkurta prieš 10 metų. Į pirmąjį organizacinį pasitarimą susirinkę entuziastai pasidalijo savo jubiliejinėmis idėjomis. Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius svarstė, galbūt kitąmet būtų galima surengti šventinę, bet netradicinę fotografijų parodą, atspindinčią „Bangos“ klubo virsmą. Dėmesio galbūt vertos ir firminės „Bangos“ sirgalių skanduotės, tad kodėl nesuradus vietos, kur mieste jas išrašyti amžiams. Į idėjininkų gretas mielai įsitraukė menininkė ir fotografė Aušra Petrikaitė, siūliusi proginių marškinėlių, bokalų, kitos atributikos idėją. Jeigu atsirastų norinčiųjų, pavasarį mieste net vyktų menininkų pleneras. Visus, kurie turi originalių idėjų, kaip įprasminti futbolo Gargžduose jubiliejų, klubo atstovai kvietė prisijungti.
Paroda Muziejuje: Istorijos Įamžinimas
Gargždų krašto muziejuje pristatyta paroda „Gargždai. Futbolas. Banga“. Paroda, dedikuota 772-ajam Gargždų miesto gimtadieniui, sulaukė futbolo žaidėjų, trenerių, sirgalių ir besidominčių miesto gyventojų dėmesio. Susirinkusiuosius miesto šventės ir parodos atidarymo proga sveikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir vicemerė Violeta Riaukienė. Paroda muziejuje veikė iki liepos 30 dienos. Parodos svečiai - futbolo legendos. Parodos atidarymas tapo išskirtine proga susitikti su garsiausiais Gargždų futbolininkais. Juos pakvietė ir pristatė VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas, pasidalijęs įžvalgomis ir ateities planais apie futbolą Gargžduose.
Savo kelią sporte prisiminė Arminas Narbekovas - olimpinis ir universiados čempionas, Austrijos Bundeslygos nugalėtojas, tituluotas geriausias Lietuvos futbolininkas. Jis pasakojo, kaip vaikystėje pirmą kartą draugų buvo pakviestas į stadioną ir kaip tai pakeitė jo gyvenimą. Buvęs rinktinės narys Tomas Tamošauskas pabrėžė senelio paskatinimą pradėti žaisti futbolą, o garsusis Vaidas Žutautas, buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas, 2005 m. laimėjęs Baltijos taurę ir šiuo metu dirbantis treneriu, pasakojo, kad ir šiomis dienomis malonu sutikti jį ugdžiusį trenerį Kazimierą Repšį. Ne vieną futbolo talentą išugdęs K. Repšys, pakviestas pasidalyti savo prisiminimais, pasakojo, kad nuo antros klasės svajojo žaisti futbolą. Apie pirmuosius žingsnius futbole dalijosi atidaryme dalyvavęs buvęs nacionalinės rinktinės narys Darius Žutautas ir ilgametis sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas. Kalbinti legendiniai futbolo žaidėjai ir treneriai jaunajai kartai linkėjo tikėjimo savimi, užsispyrimo ir ryžto siekti pergalių. Dalyvavęs jaunimas ne tik rinko futbolo legendų, trenerių, šiuo metu žaidžiančių futbolininkų autografus, bet ir rašė linkėjimus, fotografavosi, improvizuotoje atrakcijoje galėjo išbandyti savo taiklumą spyriu į vartus.
Ekspozicijoje - 100 veiklos metų. Parodą „Gargždai. Futbolas. Banga“ sudaro informaciniai stendai ir specialiai parodai atrinkti eksponatai. Čia pateikiama daugiau nei 100 metų istorija apie pirmąsias futbolo komandas, aikštes Gargžduose, pasiekimų raidą ir garsiausius futbolininkus, kilusius iš Gargždų. Dalyje stendų pateikiami ir futbolo klubo „Banga“ pasiekimai, komandos simbolikos reikšmės, sirgalių veikla. Paroda parengta pagal Remigijaus Riekašiaus knygą „GARGŽDAI. FUTBOLAS. BANGA“, kurioje sukaupta istorinė medžaga, nuotraukos bei interviu atspindi spalvingą futbolo raidą Gargžduose.
Paroda muziejuje veikė iki liepos 30 dienos, - tai viena paskutinių galimybių apžiūrėti ir nusifotografuoti šalia FPRO LFF taurės, Gargždų „Bangos“ klubo iškovotos 2024 metais. „Dėkojame visiems, kas atsiliepė į muziejaus kvietimą pasidalyti turimais eksponatais, juos atnešti ir skolinti eksponavimui. Esame dėkingi ir apsilankiusiems svečiams, kurie ne tik dalijosi prisiminimais, bet ir pažadėjo papildyti parodą savo turimais eksponatais. Pakankamai jaunam muziejui tai pirmas bandymas pristatyti sporto istoriją parodoje. Susirinkusiuosius miesto šventės ir parodos atidarymo proga sveikino Klaipėdos rajono meras B. Markauskas ir vicemerė V. Riaukienė. Parodą „Gargždai. Futbolas. Banga“ sudaro informaciniai stendai ir specialiai parodai atrinkti eksponatai. Tarp jų - ir buvusio „Bangos“ vyr. trenerio T. Tamošausko šeimos sukauptas archyvas apie rungtynes, pasiekimus.
Dabartis Ir Ateitis: Nauji Iššūkiai Ir Tikslai
Nuo 2009 m. iki 2012 m. A. Narbekovas buvo vyriausiasis Gargždų „Bangos“ treneris, atvedęs klubą iki Lietuvos futbolo A lygos, taip pat 2010-2011 m. Du dešimtmečius futbolo klubas išgyveno pakylėjimą. Nuo 1990 m. išaugo nauja futbolininkų karta: Raimondas ir Vaidotas Žutautai, Tomas Tamošauskas, Giedrius ir Darius Žutautai, Andrius Jokšas ir kt. Visi jie vilkėjo ir Lietuvos rinktinės marškinėlius. 2006 m. futbolo klubui „Banga“ žymi atsinaujino pradžią, kuri atvedė klubą į naujus pasiekimus. Futbolo klubas oficialiai pasivadina Gargždų „Banga“, pradedamas profesionalus ir aktyvus futbolininkų ugdymas, 2012 m. įkuriama merginų futbolo komanda „Banga“. Ypatinga pergalė iškovota 2024 m., kuomet Gargždų futbolo klubas „Banga“ tapo FPRO LFF čempionais. Įspūdingą pergalę pasiekti pavyko dėka stiprios komandos, vyriausiojo trenerio Davido Afonso bei ištikimų klubo sirgalių, miesto bendruomenės palaikymo. Šią įspūdingą LFF taurę bei kitus viešai dar nematytus futbolo trofėjus galėsite išvysti parodoje muziejuje.
„Per pastaruosius 10 metų „Bangos“ futbolo komanda yra virtusi socialiniu ir kultūriniu reiškiniu. Mažai šalyje miestų, kuriuose toks didelis gyventojų procentas eina į stadioną žiūrėti varžybų, o futbolo treniruotes lanko apie 400 vaikų. Be to, turime puikią šiam sportui sukurtą infrastruktūrą, o fanai komandą lydi bet kur, kur vyksta varžybos. Ne daugelis turi ir tokį vakarietišką valdymo modelį, paremtą vieša ir privačia partneryste. Daug kam „Banga“ yra miesto simbolis. Jaunajai kartai parodos atidarymas tapo išskirtine proga susitikti su garsiausiais Gargždų futbolininkais, kuriuos kalbino muziejaus direktorė S.
Viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” 2025-2027 metų “Jaunųjų futbolininkų ugdymo” programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. Nr. Viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” 2022-2024 metų “Jaunųjų futbolininkų ugdymo” programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 metų sausio 27 d. Nr. Viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” 2019-2021 metų “Jaunųjų futbolininkų ugdymo” programos (patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 metų vasario 28 d. Nr. T11-53) pakeitimas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 metų balandžio 16 d. Nr. Viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” 2019-2021 metų “Jaunųjų futbolininkų ugdymo” programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 metų vasario 28 d. Nr. Viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” 2018 metų “Jaunųjų futbolininkų ugdymo” programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 metų vasario 8 d. Nr. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos Viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. Mažos vertės pirkimų aprašas, patvirtintas Viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 30 d. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2024 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2023 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2022 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2021 m. sausio-gruodžio mėn. *VšĮ „Gargždų futbolas“ 2020 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2019 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2018 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2018 m. sausio-gruodžio mėn. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2017 m. sausio-gruodžio mėn.
Valdymas Ir Struktūra
2024 m. balandžio 25 dieną dalininkų susirinkime išrinkti valdybos nariai Rinaldis Bendikas, Virginijus Simutis, Dainius Šatkus ir Arturas Uosis. Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba 2023 m. gegužės 30 d. Dalininkai. Nuo 2025 gruodžio 17 dienos viešosios įstaigos “Gargždų futbolas” dalininkais yra 31 fizinis ir juridinis asmuo. 34 procentus balsų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimuose turi Klaipėdos rajono savivaldybė, 36,7 procento - labdaros ir paramos fondas „Gargždų rėmėjas“. Kontaktai: VšĮ “Gargždų futbolas” Kvietinių g.