Futbolas, arba europietiškasis futbolas, yra sportinis žaidimas, kuriame dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Ši sporto šaka turi gilias šaknis Lietuvoje, o Gedimino Paberžio futbolo klubas (toliau - GPFK) yra svarbus jos istorijos segmentas. Šiame straipsnyje panagrinėsime futbolo istoriją Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į GPFK indėlį.
Futbolo ištakos ir raida Lietuvoje
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė 1909 m., kai į Lietuvą grįžo Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais Kauno komanda žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais išvykoje ir namuose. 1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurias 4:2 laimėjo LSS.
1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LSL), kurioje 1923 m. lapkričio 25 d. įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga (LFL), buvo priimta į FIFA (narystė 1946 m. suspenduota). Pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“.
1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės, kuriose LFLS 2:1 nugalėjo Kovą. Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“, tapo Lietuvos čempionu. Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, kur Šveicarijai pralaimėjo 0:9. 1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS), o 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija. 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris. Tuo metu veikė 80 futbolo klubų, kuriuose buvo 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus 3 metų futbolo plėtros planas.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, o 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko „Žaibo“ turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Taip pat skaitykite: Pirkinių vietos Vilniuje
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės su vokiečių karių komandomis „Luftvaffe“, „Reichsbahn“, „Vermacht“. 1942 ir 1943 m. vyko apygardų čempionatai, kurių laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo arba baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“), sudaryta laikinoji futbolo sekcija, o nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. „Tiesos taurės“) futbolo varžybas.
1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras. 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą, pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).
1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus. 1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai.
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos.
Taip pat skaitykite: Sporto ir sveikatinimo gimnazija
Vaikų ir jaunimo futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas. 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės, kuriose Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“.
Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. Tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“. 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 m. - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą).
1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą). 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).
Taip pat skaitykite: Sportland Gedimino pr. analizė
1962 m. 2 vietą 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai. 1969 m. gerai žaidęs „Žalgiris“ SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 m. I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 m. čia rungtyniavo ir Klaipėdos „Atlantas“).
1977 m. „Žalgiris“ grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 m. Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 m. Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 m. „Odinio kamuolio“ varžybose Kauno „Vilija“ užėmė 2 vietą, Klaipėdos „Granitas“ laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno „Kelininkas“ buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą, o 1983 m. čia pelnė 3 prizus.
SSRS rinktinėse žaidė daug Lietuvos futbolininkų. Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų.
Gediminas Stasys Paberžis: Legenda ir įtaka
Gediminas Stasys Paberžis yra legenda, garsinusi Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą. Jo indėlis į Lietuvos futbolą yra neįkainojamas. Futbolui jis pašventė kelias dešimtis metų, o sporto šaka jam buvo genuose: futbolą Šiauliuose žaidė jo senelis, o tėtis Stanislovas buvo viena iškiliausių asmenybių sporto šakos istorijoje, 1937-1949 metais atstovavo Lietuvos rinktinei, įkūrė Vilniaus vaikų futbolo mokyklą ir buvo jos pirmasis treneris.
G.S. Paberžys lankė Vilniaus futbolo mokyklą, atkreipdamas Lietuvos vaikų, jaunių rinktinių trenerių dėmesį. Didžiausia jo svajonė buvo patekti į „Spartako“, „Žalgirio“ komandas. Jis prisimena, kaip su draugais peršokdavo per tvorą ir atsidurdavo ten, kur reikėdavo.
Panevėžyje treniruodavosi du-tris kartus per dieną ir pasiekė fantastinių įvarčių. Per SSRS jaunių pirmenybių zonines klubų varžybas Baranovičiuose (Baltarusija), kuriose dalyvavo SSRS čempionate žaidžiančių komandų pamaina, jis atstovavo „Žalgiriui“ ir užėmė antrą vietą, priekin praleidęs tik Jerevano „Araratą“. Tais pačiais metais, būdamas 16-metis, buvo kviečiamas kandidatu į SSRS jaunių rinktinę.
1967-aisiais G.S. Paberžys pradėjo žaisti dublerių komandoje, kuriai vadovavo Algirdas Kulikauskas. Meistrų komandai su pertraukomis atstovavo 11 metų (1968, 1971, 1974-1981). Taip pat atstovavo ir Lvovo SKA komandai (1972-1973 m.), kurioje žaidė 85 rungtynes ir pasiekė 13 įvarčių, 1979 metais žaidė septynerias rungtynes Lietuvos rinktinėje, atstovavo ir Vilniaus „Pažangos“ (1982) bei SRT (1983-1985) komandoms.
Vertinant savo futbolininko karjerą, G.S. Paberžys teigia, kad buvo laimingas. Džiaugėsi, jog pateko į reprezentacinį „Žalgirį“, Lietuvos rinktinę. Išskiria 1977-uosius, kai patekome į SSRS pirmenybių pirmąją lygą, ir 1979-uosius, kai atstovavo Lietuvos rinktinei ir per SSRS tautų spartakiadą užėmėme šeštą vietą, įvykdėme sporto meistrų normas.
Baigęs futbolininko karjerą, G.S. Paberžys pradėjo trenerio karjerą: dirbo Vilniaus futbolo mokykloje, treniravo „Makabi“, „Šviesą“, „Vėtrą“, 1992-1997 m. dirbo „Žalgirio“ komandos trenerių štabe. Jam teko treniruoti visą plejadą garsių futbolininkų: Donatą Vencevičių, Edgarą Jankauską, Virginijų Baltušniką, Andrių Skerlą, Deividą Šemberą, Mantą Tamulionį, dvynius Artūrą ir Igorį Steško, kitus.
A komanda-Margiris
A komanda-Margiris, kurioje žaidė ir G.S. Paberžys, yra dvikartiniai III lygos čempionai. Komandos sudėtyje įvyko permainos vadovybėje, tačiau didelių revoliucijų nesurengė. Paskutiniu metu prie komandos prisijungė buvęs Lietuvos rinktinės narys Vytautas Lukša. Margiryje liko ir Arūnas Klimavičius.
A komanda-Margiris yra aiškus šio sezono favoritas tiek III lygoje, tiek taurėje.
Kiti futbolo klubai ir komandos
AFK
Futbolo žiemos metu pasikeitimų AFK sudėtyje įvyko nemažai. Naujokų ar sugrįžėlių AFK kolektyve daugiau, nei statistinis III lygos komandų transferų vidurkis. Pirmiausiai į akis krenta buvusio profesionalaus futbolininko Edvino Baniulio pavardė. Iširus „Paneriui“, į AFK pasuko Erlandas Juška, iš „Margirio“ atėjo Vilmantas Bingelis ir Rokas Simanavičius, iš „Pietų-IV“ - Dominykas Pauliukevičius.
AFK kelia tikslą užimti aukštesnę nei pernai 7 vietą ir pasidairyti į medalius.
FK Aktas
FK Aktas savo veiklą vykdo trimis kryptimis - salės futbolo, veteranų/senjorų ir didžiojo lauko futbolo. Klubo senbuviai paseno, todėl atsisukome į jaunimą. Naujokus kvietėme principu „draugo draugas“.
Aktas sau kelia tikslą įsitvirtinti tarp vidutiniokų.
BFA-B
BFA-B komandos branduolį sudarys U-16 komanda, pernai tapusi Elitinės jaunučių lygos čempione. Komandos tikslas - integruoti jaunimą į vyrų futbolą, suteikti jiems praktikos, kad būtų pasirengę žaisti I lygoje.