Ledo ritulys - dinamiškas ir azartiškas sportas, kurio istorija Lietuvoje siekia tarpukario laikus. Nors Lietuva tradiciškai labiau žinoma kaip krepšinio šalis, ledo ritulys pastaraisiais metais išgyvena renesansą, pritraukdamas vis daugiau gerbėjų ir jaunų žaidėjų. Šiame straipsnyje apžvelgsime ledo ritulio raidą Lietuvoje nuo pat ištakų iki šių dienų, aptarsime dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Ledo ritulio apibrėžimas ir taisyklės
Ledo ritulys - sportinis žaidimas su ritmušomis ir rituliu. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai; komandoje iš viso būna 23 žaidėjai; žaidėjai keičiami bet kuriuo žaidimo metu) 51-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai. Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min gryno laiko. Tikslas - čiuožiant pačiūžomis ritmušomis įvaryti, įmušti ar įmesti ritulį į varžovų komandos vartus.
Ritmušos (A lazdos) ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 cm. Ritulys - kietos gumos plokščias, juodas, 7,62 cm skersmens, 2,54 cm storio, 156-176 g masės diskas. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ledo ritulio pradžia Lietuvoje (1922-1940)
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje siejamos su 1922 m., kai Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) narys Steponas Darius inicijavo šios sporto šakos populiarinimą. Nemuno uoste įrengtoje čiuožykloje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus) ir skandinaviškasis A, kurių taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo.
Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų, kurias rezultatu 6:0 laimėjo LFLS. 1923-1924 žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo 4 komandos, o nugalėtoja tapo LFLS (A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius).
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Geležinį Vilką“
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. Tais pačiais metais Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2).
1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
1938 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF), o Lietuvos rinktinė (A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius) dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas.
1940 m. Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). 1940 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-40 m. žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas.
Ledo ritulio plėtra iš pradžių rūpinosi Lietuvos sporto lygos Žiemos sporto komitetas (1923-1932, vadovas K. Bulota), vėliau - Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjunga (1933-1940, vadovas A.
Taip pat skaitykite: Klubo „Geležinis Vilkas“ pasiekimai
Ledo ritulys po Antrojo pasaulinio karo (1945-1990)
Po Antrojo pasaulinio karo ledo rituliu Lietuvoje rūpinosi Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2.
1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartakų, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 (turnyras nebaigtas). 1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras.
1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. 1976 m. į Lietuvos ledo ritulio istoriją savo vardą įrašo Elektrėnai, kai lapkričio 7 d. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Ledo ritulys atkūrus nepriklausomybę (1990-šiandien)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958 m.) atkūrus IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 pasaulio D grupės, 2007, 2010 II diviziono B grupės čempionai).
1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas). 1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją).
Taip pat skaitykite: Žvejybos, turizmo ir laisvalaikio prekės
1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL; prezidentai: 2009-2010 B. Nabuurs, nuo 2010 D. Zubrus, nuo 2009 vykdantysis direktorius A. Korneičiukas). Lygoje 2011-2012 žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. 2010 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL; nuo 2010 prezidentas D. Kasparaitis, nuo 2010 vykdantysis direktorius R. Valickas). 2011-2012 lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės.
2011 m. Vilniaus ledo ritulio mokykla Geležinis vilkas (įkurta 2004, vadovas A. Jadkauskas) Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m. 2012 m. Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ledo ritulio klubai: Elektrėnų Energija (įkurtas 1977, vadovas P. Nausėda, vyriausiasis treneris S. Krumkač; nuolatinė atvirų Latvijos ir Lietuvos čempionatų dalyvė) ir Vilniaus HC Baltica (įkurtas 2011, vadovas L. Kovaliovas, vyriausiasis treneris D. Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: NHL rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bernatavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, š. Kuliešius, V. Paražinskas, D. Tarptautinės kategorijos teisėjai: R. Maleckienė, R. Minkevičius, R. Narakas, V. Rudzinskas, D. Kuneikis, G. Kuneikis, A. Simankovas, V. Janušauskas, K. Janušauskas, B. Jakšys, T.
Dirbtinio ledo aikštės 2002 įrengtos Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 - Klaipėdoje, 2007 - Kaune, 2009 - Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje). LLRF prezidentai (pirmininkai): A. Bilevičius (1958-1988), V. Skardžius (1988-1992), V. Gudiškis (1992-1998), G. Zubrus (1998), R. Bučys (1998-2010), P. Nausėda (nuo 2010), generaliniai sekretoriai: V. Skardžius (1971-1980), V. Beniušis (1980-1988), J. Ševeliovas (1988-1990), V. Gudiškis (1990-1992), R. Džiautas (1992-1998), V. Vaidogas (1998-2002), G. Kuneikis (2002-2010), V. Škadauskas (2010-2012), V.
Vilniaus ledo ritulio mokykla "Geležinis vilkas"
Vilniaus ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“ įkurta 2004 m., vadovas - A. Jadkauskas. Mokykla ugdo geriausius ir talentingiausius Lietuvos 14-17 m. ledo ritulininkus.
Kaip praneša Vilniuje įsikūręs klubas, jaunasis ledo ritulininkas treniravosi „Geležinio vilko“ ledo ritulio mokykloje bei šį sezoną žaidė KSM „Starto“ komandoje. „Komandos ir mokyklos draugai visuomet jį prisimins kaip pozityvų, perspektyvų, nuoširdų, siekiantį užsibrėžtų tikslų sporte bei gyvenime, draugą. Ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“ ir visa ledo ritulio bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionio tėvams bei artimiesiems.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje ledo ritulys išgyvena pakilimą. Vis daugiau vaikų ir suaugusių domisi šia sporto šaka, steigiasi naujos ledo ritulio mokyklos ir klubai. Lietuvoje veikia kelios dirbtinio ledo aikštės, kuriose vyksta treniruotės ir varžybos.
Lietuvos ledo ritulio čempionate besivaržančios komandos sužaidė po dar du mačus, tad iš viso jos jau sužaidė po 4 iš 18 reguliaraus sezono rungtynių. Lietuvos čempionė Elektrėnų „Energija“ šalies čempionate ir toliau neklumpa. Rungtynėse namuose su „Geležinio Vilko“ ekipa ji jau per pirmąjį kėlinį išsprendė visus klausimus dėl rungtynių baigties, pelnydama penkis įvarčius be atsako.
Per dviejų mačų ciklą du taškus iškovojusi „Hockey Punks“ su penkiais taškais žengia antroje Lietuvos čempionato vietoje. Pirmasis. Rungtynėse Vilniuje tarp „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ ekipų Lietuvos čempionato gerbėjai pirmą kartą išvydo pratęsimą. Daugiau nei dvigubai. Nors Lietuvos pirmenybėse komandos sužaidė vos po keturis mačus, jau dabar „Energija“ atitrūko nuo savo konkurentų. Stabilumas. „Energijos“ gynėjas Artūras Katulis, „Hockey Punks“ narys Laisvydas Kudrevičius ir „Geležinio Vilko“ puolėjas Dominykas Bisturys šiame čempionate išliko vieninteliai, kurie dar nebaigė rungtynių be įvarčio. Skirtingi pasirodymai. Per pastaruosius du mačus „Hockey Punks“ vartininkui Simui Baltrūnui teko išgyventi visiškai skirtingas emocijas. Progos varžovams. „Kaunas Hockey“ ekipa rungtynėse Vilniuje pažeisdami taisykles savo varžovams suteikė galybę progų turėti daugumą. Iš viso kauniečiai susilaukė net 40 baudos minučių, iš kurių dvi - drausminės 10 minučių nuobaudos, ir į savo vartus užsidirbo baudinį. Puolėjams iššūkį metantis gynėjas. Keturis įvarčius šį sezoną pelnęs ir penkis rezultatyvius perdavimus atlikęs A. Katulis nuo rezultatyviausių čempionato žaidėjų Edgaro Rybakovo ir D. Bisturio atsilieka vos tašku, o veterano įgauta forma rodo, kad jis yra pasiruošęs mesti iššūkį ir šiems žaidėjams. Per pirmuosius du turus surinkęs du taškus prieš „Geležinį Vilką“ jis gerokai pagerino savo rezultatyvumą, o paskutiniame mače „Energijos“ lyderis tiesiogiai prisidėjo net prie penkių įvarčių (įvartis ir 4 rezultatyvūs perdavimai). Nepakeičiamas „vilkų“ lyderis. Rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas D. Bisturys šį sezoną tiesiogiai prisidėjo prie 10 savo ekipos įvarčių (5 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai), o likusi komanda be jo pasižymėti sugebėjo vos keturis kartus. R. Guogos amžiaus pasirodymas. „Kaunas Hockey“ puolėjas Remigijus Guoga spalio 6 dienos rungtynes su „Hockey Punks“ turėtų prisiminti visą gyvenimą. Trys ledo ritulininko įvarčiai ir pasiektas „hat-trickas“ galbūt skamba ne taip įspūdingai, tačiau sąlygos, kuriomis žaidėjas pasižymėjo yra tikrai išskirtinės. Visus tris kartus kaunietis varžovus baudė rungtyniaujant mažumoje, o visą tai pasiekti jam pavyko vos per 6 minučių ir 18 sekundžių atkarpą. Tokių pasirodymų ledo ritulio pasaulyje beveik nebūna, o visą tai geriausiai atspindi stipriausios planetos ledo ritulio lygos - NHL statistika. Platus žaidėjų pasirinkimas negarantuoja pergalių. Šį sezoną „Geležinio Vilko“ komandoje ant ledo jau pasirodė 22 aikštės žaidėjai, o pagal šį rodiklį jie kartu su čempionato lydere „Energija“ pirmauja visoje lygoje. Visgi, jei elektrėniškiai dar nepatyrė nesėkmių, tai Vilniaus ekipai net ir su tokiu plačiu žaidėjų pasirinkimu šiuo metu tenka būti paskutinėje pozicijoje, į priekį praleidžiant kur kas mažiau ledo ritulininkų savo dispozicijoje turinčias ekipas.
Tačiau ledo arenų trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, trukdančių ledo ritulio plėtrai Lietuvoje. Aklavietėje atsidūręs Elektrėnų ledo ritulys išgyveno itin nemalonią situaciją dėl Elektrėnų „Energijos“ pasitraukimo iš Lietuvos ledo ritulio čempionato. Elektrėniškiai jautriai reaguoja, kad Elektrėnuose nyksta viskas, kas asocijuojasi su energija, todėl informacijos apie įvykius ieško laikraštyje, o neradę - priekaištauja redakcijai. Elektrėnų ledo ritulio klubo „Energija“ skandalas gal nebūtų įsisiūbavęs, jei meras Kęstutis Vaitukaitis būtų numatęs konflikto sudėtingumą.
Ateities perspektyvos
Ledo ritulio ateitis Lietuvoje atrodo daug žadanti. Vis daugiau vaikų ir suaugusių domisi šia sporto šaka, steigiasi naujos ledo ritulio mokyklos ir klubai. Tikimasi, kad ateityje Lietuvoje bus pastatyta daugiau ledo arenų, o Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasieks dar geresnių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Dainius Zubrus, tapęs asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu, siekia savo palikimą palikti ne tik ant ledo, tačiau ir už jo ribų.