Krepšinio vadybininkai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant komandų ir žaidėjų sėkmę. Lietuvoje ir pasaulyje yra daug talentingų vadybininkų, kurie pasiekė puikių rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausius krepšinio vadybininkus, jų savybes ir indėlį į krepšinio pasaulį.
Krepšinio agento darbas ir savybės
Krepšinio agentai atlieka svarbų vaidmenį žaidėjų karjeroje. Jie rūpinasi žaidėjų interesais, derasi dėl sutarčių, ieško naujų galimybių ir padeda žaidėjams tobulėti. Geras agentas turi turėti tam tikras savybes, kurios padeda jam sėkmingai atstovauti savo klientams.
Sėkmės istorijos ir vėlesnis atsiskleidimas
Ne visi talentai atsiskleidžia ankstyvame amžiuje. Yra žaidėjų, kurie pralenkė savo bendraamžius vėlesniame amžiuje. Rokas Giedraitis ir Mindaugas Kuzminskas iki 18 metų ne itin išsiskyrė, tačiau dabar yra vieni geriausių savo kartos žaidėjų. Treneriai rekomenduoja tam tikrus vaikus, kiti krepšinio bendruomenės žmonės, kartais juos pamatai visai atsitiktinai.
Darbas su krepšinio mokyklų treneriais
Svarbu informuoti trenerius apie žaidėją, kuris agentui yra įdomus. Niekada nesikreipti tiesiai į vaiką. Tais atvejais, kai trenerio nepažįstamas, bendravimą pradėti nuo krepšinio mokyklos vadovo arba susisiekti su žaidėjo šeima. Stengtis dirbti teisingai tiek mokyklos, tiek žaidėjų atžvilgiu. Treneriui irgi yra geriau, jeigu jo auklėtinis kyla į aukštesnį lygį. Oficialus agento atstovavimas žaidėjo interesams gali prasidėti tik tada, kai krepšininkas sulaukia 18 metų. Su nepilnamečiais žaidėjais bendrauti minimaliai. Bendrauti tenka daugiau tada, kai pasirašinėjama sutartis su profesionaliu klubu ir čia jau tikrai reikalinga specialisto pagalba.
Reikalingos žinios ir patirtis
Agentas turi turėti tam tikrą žinių bagažą ir ne tik pasakyti savo nuomonę, bet ir supažindinti su realia situacija, kuri pagrįsta realiomis patirtimis.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti teniso kamuoliukus
Agentų įtaka krepšiniui
Agentų įtaka krepšiniui nėra pakankamai įvertinta.
Darbo specifika
Tai labai įdomi veikla, kurioje yra labai daug bendravimo. Visos vasaros yra įtemptos, nes šis laikas skirtas mano klientų darbo paieškai. Jeigu turi nemažai klientų ir nori jiems suteikti geras paslaugas, dažnai tenka dirbti „non stop“ režimu.
Lietuvos krepšinio vadybos augimas
Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių dirba NBA organizacijose, o tai rodo, kad Lietuvos krepšinis vadybos prasme tikrai auga. Mūsų krepšinis gerbiamas visame pasaulyje ir kitose šalyse pasitikima lietuvių profesionalumu, nuomone.
Lietuviai NBA
Artūras Karnišovas šiuo metu Čikagos „Bulls“ klube eina krepšinio operacijų viceprezidento pareigas. Daugelis būtent su šio lietuvio atėjimu sieja legendinio NBA klubo atgimimą. Lietuviai gali pasiekti daug ne tik aikštėje, bet ir šalia jos. Artūrui atsisveikinus su Denveriu, Tomas Balčėtis gavo paaukštinimą ir dabar „Nuggets“ klube užima labai solidžias pareigas. Denveryje jau kuris laikas dirba ir Martynas Pocius. Bostono „Celtics“ skautas Benas Matkevičius - vienas labiausiai vertinamų ir gerbiamų tarptautinių skautų visoje NBA lygoje. Dalaso „Mavericks“ klube daug metų sėkmingai darbuojasi Alvydas Pazdrazdis.
Krepšinio mokyklų vaidmuo
Krepšinio mokyklos atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunus talentus. Jos suteikia galimybę tobulėti, įgyti patirties ir siekti profesionalaus krepšininko karjeros.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
Finansinis modelis
Futbole įprasta praktika, kad talentingą žaidėją išauginusi futbolo mokykla gauna tam tikrą procentą, kuomet moksleivis pasirašo sutartį su profesionaliu klubu. Kol kas bet kokios papildomos biudžeto eilutės įvedimas Lietuvos krepšinyje yra labai sudėtingas procesas. Privalome sekti geriausius pavyzdžius, analizuoti, kaip bendradarbiaujama su sporto mokyklomis, akademijomis. Tai normali praktika ir link panašios schemos, anksčiau ar vėliau greičiausiai reikės eiti. Šiuo metu federacija treneriams skiria vienkartines pinigines išmokas, jeigu jų žaidėjas pasiekia profesionalo lygį ir pasirašo sutartį su profesionaliu klubu.
VKM absolventų pavyzdžiai
VKM absolventai Ąžuolas ir Tautvilas Tubeliai išvyko į prestižinį Arizonos universitetą. Studentai su agentais negali turėti jokių sutarčių ar susitarimų. Augustas Marčiulionis jau debiutavo LKL čempionate. Marekas Blaževičius laukia savo šanso Kauno „Žalgiryje“.
Jaunų žaidėjų galimybės
Jauni žaidėjai turi galimybę atskleisti savo talentus ir Kėdainių „Nevėžio“ klube. Klube atsirado administracija, kuri į viską žiūri labai atsakingai ir „Nevėžis“ darosi panašus į klubą, kuris veikia profesionaliai. Smagu, kad atsirado vieta, kurioje vyksta darbas su jaunais žaidėjais ir jiems suteikiama erdvė pasireikšti.
Vasaros lyga Kėdainiuose
Yra planas tęsti Vasaros lygą Kėdainiuose, nes visi, įskaitant žaidėjus, liko labai patenkinti. Galbūt reiktų keisti formatą, tobulinti tam tikrus niuansus.
MKL žaidėjų stebėjimas
Stebėti čempionatą turbūt nebus sunku, nes nemažai rungtynių yra transliuojamos tiesiogiai. Aišku, jaunimą visada mėgstu pamatyti gyvai. Tas pasikeitęs stebėjimo procesas bus kiek keistokas, bet svarbiausia, kad moksleiviai žaistų.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Amžius ir agentų susidomėjimas
Neišskirčiau amžiaus kaip rodiklio, nuo kada krepšininkai tampa įdomūs agentams. Kai moksleiviai pasidaro įdomūs profesionaliems klubams, tuomet agento paslaugų poreikis tikrai atsiranda.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taisyklės
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) tam tikro amžiaus moksleivių čempionatuose yra įvedusi specifines taisykles - žaidimą be užtvarų ir pan. Kol kas bent jau aš apčiuopiamo rezultato nepastebėjau, bet tam tikros logikos šiuose veiksmuose matau.
Rinktinių svarba
Patekimas į rinktinę yra rimtas rodiklis. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) moka identifikuoti talentą. Visada žiūri, kas patenka į moksleivių rinktines ir kas jose dominuoja. Kita vertus, su amžiumi tam tikri dalykai atsisijoja. Tarkime, U18-U20 rinktinėse žaidžia tie, kurie greičiausiai tikrai bus profesionalai. Patirtis sekant U16 rinktines yra tokia, kad tokių komandų sudėtis iki U20 gana ženkliai pasikeičia.
Trenerių rinkos pokyčiai
Šią vasarą Lietuvos trenerių rinkoje laisvų specialistų buvo išties nemažai. Didžiausios permainos įvyko Vilniaus „Ryto“ komandoje. Prie sostinės klubo vairo Rimą Kurtinaitį pakeitė Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis.
Trenerių situacija
Praėjusiame sezone su Vilniaus „Rytu“ antrąją vietą iškovojęs strategas sezoną pasitiko neturėdamas darbo. Sostinės ekipą daugiau kaip pusantrų metų treniravęs 58-erių specialistas dar prieš LKL lemiamas sezono kovas iš žiniasklaidos sužinojo, kad „Ryto“ vadovai sutarties su juo nepratęs.
Trenerių pasirinkimai
Buvo keli pasiūlymai iš Europos, tačiau aš pats jų net nesvarsčiau - man jie nebuvo įdomūs. Suprantu, kad laikas bėga ir komandos jau formuoja sudėtis, tuoj pradės pasirengimus sezonui. Svarbiausia, kad kol kas nesulaukiau to pasiūlymo, kuris mane sudomintų. Norisi eiti į komandą, kurios sudėtį galėtum formuoti pats, o ne gauti ją palikimu iš kito trenerio ar komandos vadovų. Aš esu realistas - Eurolyga yra uždara struktūra, klubų nėra daug, tad treneriams į stratego kėdę labai sunku patekti. Žinote, mane net labai džiugintų ir toks variantas, kad vadovaučiau Europos taurės ekipai, su kuria būtų galima siekti kelialapio į Eurolygą.
Kiti treneriai
Algirdas Brazys tikrai dar galvoja apie treniravimą. Ieškojo darbo, buvo derybos su keliais klubais iš Kinijos, bet konkretus pasiūlymas taip ir neatsirado. Trenerio karjeros tikrai nebaigė, dar nori tą daryti ir ieško variantų toliau. Jeigu būtų pasiūlymas iš kurios nors LKL komandos, tikrai svarstytų tokią galimybę. Ramūnas Butautas praėjusiais metais viduryje sezono perėmė Panevėžio „Lietkabelio“ komandos vairą iš latvio Artūro Štalbergo. Tačiau ilgai Panevėžio komandoje pats R.Būtautas neužsibuvo. Po sezono jį trenerio pareigose pakeitė Gintaras Kadžiulis. Rimantas Grigas ieškausi variantų po truputį. Konkretesnių pasiūlymų šiai dienai kol kas neturiu, bet galimybės dirbti LKL neatsisakyčiau, nes treniruoti dar norėčiau. Linas Šalkus daug metų dirbo moterų krepšinyje. Dabar nepuolu stačia galva ieškotis darbo ir po tiek atidirbtų metų norisi kažkiek pailsėti. Turiu užsiėmimą susijusį su krepšiniu, galima sakyti, kad aktyviai ilsiuosi. Mindaugas Lukošius taip pat turi sukaupęs nemažą patirtį LKL pirmenybėse.
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ veikla
Asociacija „Lietuvos krepšinis“ pradeda tinklalaidę „Lietuvos krepšinio pulsas“. Pirmojo epizodo pašnekovu tapo asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
Asociacijos tikslai
Mūsų pagrindinė misija, kad krepšinio pasiekimai lietuviams teiktų pasididžiavimu ir laimės jausmą. Medalius iškovojo studentai, 3×3 rinktinės. Tai rodo, kad krepšinio administravimas buvo sėkmingas.
Finansiniai aspektai
Kad krepšinis toliau augtų ir tinkamai reprezentuotų valstybę, reikia toliau dėti pamatus ateičiai. Kalendoriniais 2025 m. asociacijos išlaidos perkops apie 6 milijonus eurų. Mes 2,5 mln. gauname iš valstybės, o likusią sumą mums reikia užsidirbti, nes visiems projektams ir jų įgyvendinimui reikalingos nemažos lėšos. Asociacijos pajamos vejasi išlaidas ir šiandien galiu užtikrintai pasakyti, kad iki finansinių metų pabaigos visas išlaidas sugebėsime pasidengti.
Sportiniai tikslai
Pats puikiai atsimenu, kai Lietuvos jaunimas pasauliniame FIBA reitinge buvo antras, vyrų rinktinė - penketuke, o moterų rinktinė - dešimtuke. Tai ir yra mūsų standartas, į kurį mes turime vėl orientuotis.
NBA įtaka Europai
NBA lygos kuriamas produktas nuo 2027-2028 m. turėtų perbraižyti Europos klubinį krepšinio žemėlapį. „FIBA Europe“ dalyvavimas šiame projekte bus gana ženklus. Tas krepšinio žemėlapio perbraižymas pasitarnaus krepšinio naudai. Ateina tokia struktūra ir tokia sistema, kuri krepšinį, kaip minimum, padarys rentabilų. Mes ilgus dešimtmečius kovojame dėl to, kad krepšinis taptų komerciškai atsipirkančia sporto šaka. Tikiu, kad po futbolo tai Europoje bus antra sporto šaka, kuri atsipirks. Tai bus didžiulis postūmis visiems. Krepšinį pasieks ženkli pinigų suma. Dabar NBA, net nebūdama Europoje, kasmet čia generuoja beveik milijardą eurų, o būdama čia fiziškai, kurdama Europoje savo produktą, šias lėšas gali padvigubinti arba patrigubinti. Labai laukiu šio momento.
Ateities planai
Nežinau, kaip atrodo iš šono, bet aš labai džiaugiuosi, kad krepšinis yra toks svarbus socialinis reiškinys. Žmonės krepšiniu domisi, jo viešoje erdvėje yra labai daug, žiniasklaidos priemonės turi daug skirtingų nuomonių ir tai yra mūsų pasiekimas. Nuomonių įvairovė yra žmonių pasirinkimo teisė ir jei kažkam dėl savo nuomonių pavyksta komercializuoti savo veiklą, aš dėl to jokių problemų neturiu. Yra objektyvūs skaičiai, kurie labai aiškiai pasako, kaip mums sekasi. Tai - sportiniai pasiekimai, finansiniai pasiekimai, socialinio reikšmingumo plotis, bendruomenės ir visuomenės nuotaikos. Atsižvelgus į visa tai, mes esame labai neblogoje formoje.
Rinktinių iššūkiai
Jeigu Lietuvos moterų rinktinė, kaip viena iš 2027 m. Europos čempionato šeimininkių, jau turi kelialapį į Senojo žemyno pirmenybes, Lietuvos vyrų rinktinės kelias į 2027 m. Pasaulio taurę Katare bus pažymėtas iššūkiais. Moterų rinktinei atrankoje svarbu pasiekti kuo daugiau pergalių, nes tai lems pajėgumo krepšelių išsidėstymą. Lietuvės žais namie ir po dviejų pralaimėtų rungtynių neturėti galimybių patekti į ketvirtfinalį būtų labai blogai. Galiu atskleisti, kad kartu su kitomis šalimis organizatorėmis - Suomija, Švedija, Belgija - kreipėmės į FIBA ir teikiame siūlymus, kurie šiek tiek pakeistų čempionato sistemą ir trečiąją vietą užėmusiai grupės komandai suteiktų galimybę toliau tęsti kovą antrajame etape. Jeigu moterys turi garantuotą kelialapį, tai vyrų kelias nusimato nelengvas. Pradžioje laukia Italija, Islandija, Didžioji Britanija, vėliau - Turkija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina. Bet jeigu sieki būti tarp geriausių, lengvų kelių nebūna. Turime puikų trenerių štabą, esu tikras, kad bus rasti geriausi sprendimai. Tikiu, kad kitą vasarą Lietuvos rinktinėje išvysime naujų ir jaunų veidų, sėkmingai praeisime atranką ir sirgaliai galės mėgautis Lietuvos rinktinės žaidimu Pasaulio taurėje Katare.
Alternatyvūs keliai krepšinyje
Deja, profesionaliais krepšininkais, iš tūkstančių bendraamžių, tampa vos kelios dešimtys. Supratę, kad aukšto lygio krepšininkais netaps, dažnai vaikinai visai pamiršta krepšinį, o norintys išlikti šiame pasaulyje renkasi teisėjo arba trenerio kelią.
Krepšinio teisėjai
Apsispręsti būti teisėju reikia gana anksti, nes gauti tarptautinę kategoriją ir galimybę dirbti aukščiausiu lygiu galima tik iki 35-erių metų. Prieš tai dar būtina keletą metų teisėjauti aukščiausioje savo šalies lygoje. Lietuvoje yra milžiniška konkurencija, todėl prasimušti į LKL reikia daug laiko. Jei iki 20-ies metų nepradėjai teisėjauti, apie FIBA kategoriją gali nesvajoti. Be to, net ir geriausi šalies teisėjai turi papildomus darbus. Tad nusprendę siekti krepšinio teisėjo karjeros, iš anksto nusiteikite, kad laukia daug sunkaus darbo, didžiulė konkurencija, ir šis darbas nebus jūsų pragyvenimo šaltinis. Na, o jei vis dėlto norite žengti šiuo keliu, kreipkitės į LKF teisėjų asociaciją ir jums bus paaiškinta, kaip ir kur savo mieste galėtumėte pradėti teisėjauti. Teisėjavimas - vienintelė veiklos sritis, kur svajoti apie aukščiausią lygį pradedant karjerą vyresniame amžiuje, yra per vėlu. Visose kitose su krepšiniu susijusiose srityse durys yra atviros visų amžiaus grupių asmenims.
Trenerio karjera
Didžiausias perspektyvas, be abejo, atveria trenerio specialybė. Kaip kiekvienas jaunas krepšininkas svajoja apie NBA, taip kiekvienas pradedantysis treneris gali svajoti apie darbą Eurolygos ir tos pačios NBA klubuose. Konkurencija, savaime suprantama, yra labai didelė, tačiau trenerių rinka yra akylai stebima ir visi talentingi ir savo darbui atsidavę asmenys anksčiau ar vėliau būna pastebėti bei sulaukia galimybės žengti aukštyn. „Krepšinio treneris - viena prestižiškiausių specialybių Lietuvoje“, - įsitikinęs LKF generalinis sekretorius ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) kancleris Mindaugas Balčiūnas. - Lietuvoje turime puikią krepšinio piramidę, suteikiančią galimybę įgyti daug patirties ir žengti karjeros laiptais aukštyn. Krepšinio trenerio specialybės galima mokytis LSU ir tai yra viena vertingiausių specialybių šalyje. Manau, kiekvienas norintis tapti krepšinio treneriu turėtų regėti savo ateitį užsienyje, stipriame klube, tačiau ir Lietuvoje iš to galima valgyti skanią duoną. Treneriai, kurie daug metų dirba šį darbą, turi aukštesnę kategoriją, net ir rajone gali uždirbti 3-4 tūkstančius litų. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus į save investuoja, kiek skiria laiko darbui ir savęs tobulinimui, kad taptų geru specialistu“. Trenerio karjerą galima pradėti kad ir mėgėjų lygose, dirbant su laisvalaikiu krepšinį žaidžiančiais žmonėmis. Tačiau siekiant pereiti į aukštesnį lygį ar galimybės dirbti su vaikais, jau reikia specifinių žinių, kurių galima įgyti aukštosiose mokyklose. „Mūsų LSU siūloma studijų programa yra išskirtinė, panašiai krepšinio trenerius rengia nebent serbai, beje šiuo metu programą kopijuoja anglai. Krypstama į specializuotą atskirų sporto šakų trenerių rengimą, nes dabar daugiausia ruošiami tiesiog bendro profilio treneriai - kūno kultūros mokytojai. Tai žmonėms didesnių perspektyvų iš karto neatveria, nes pačiam reikia skirti labai daug dėmesio savęs tobulinimui. LSU studentai įgyja fiziologijos, psichologijos, pedagogikos žinių, visa tai iš karto suteikia pranašumų ieškant darbo. Aišku, tai nereiškia, kad baigęs LSU iš karto gausi darbo pasiūlymą. Būtina pereiti visą piramidę nuo pat vaikų krepšinio, 6-8 metus kloti pagrindus savo karjerai, o tada jau galima tikėtis didesnių galimybių. Svarbu yra iš anksto susitaikyti, kad trenerio darbas nėra rožėmis klotas. Nėra taip, kad vaikai būriuojasi prie durų, o tau reikia tik ateiti per rungtynes ir pasėdėti ant suolelio. Teks ir vaikų grupes rinkti, ir juos sudominti, juos motyvuoti ir t.t. Tačiau perspektyvos šiame darbe, kaip jau minėjau, yra didžiulės“. Lietuva krepšinio srityje vis labiau plečia bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, todėl atsiveria vis daugiau galimybių specialistams išvykti į kitas šalis ir gauti labai gerai apmokamą darbą. „Mes krepšinio žiniomis ir kitomis savybėmis konkuruodami tarpusavyje aplenkėme daugelį šalių. Jei moki užsienio kalbas - anglų, rusų - ir sugebėjai pasižymėti Lietuvos vaikų krepšinyje, tave tikrai pastebės ir suteiks galimybę. Jei ne Lietuvoje, tai užsienyje. Vien ko vertas Rusijoje vaikus labai sėkmingai treniruojančio Rolando Radvilos pavyzdys. LKF netrukus pasirašys bendradarbiavimo sutartis su Bahreino ir Kazachstano krepšinio federacijomis dėl mūsų sporto šakos vystymo šiose šalyse. Vis didesnis gerai parengtų krepšinio trenerių poreikis jaučiamas tokiose rinkose kaip Rusija, Kinija, Ukraina, kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Galime neabejodami tvirtinti, kad ryžtingam ir savo lavinimui daug dėmesio skiriančiam Lietuvos krepšinio treneriui - atviri visi keliai“.
Fizinio rengimo specialistai
Dar prieš dešimtmetį apie krepšinio klubuose dirbančius fizinio rengimo specialistus mažai kas buvo girdėjęs. Atrodė, kad vienintelis šios srities specialistas yra legendinis Kauno „Žalgirio“ treneris Aleksandras Kosauskas. Dabar visi puikiai žino, kad viename geriausių pasaulio krepšinio klubų - Maskvos CSKA - dirba buvęs Lietuvos rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkus treniruoja E. Kandratavičių nacionalinėje komandoje pakeitęs Sigitas Kavaliauskas. Užsienio klubuose darbuojasi ir daugiau mūsų šalies fizinio rengimo specialistų, tačiau jie galbūt nėra taip gerai žinomi Lietuvoje. Beje, dabar ne visi mūsų klubai turi fizinio rengimo trenerius, todėl šiuo keliu pasukusiam žmogui, rasti darbą neturėtų būti labai sunku. Jau minėti E. Kandratavičiaus ir S. Kavaliausko pavyzdžiai puikiai parodo, ką gali pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai. „Anksčiau fiziniu žaidėjų rengimu užsiimdavo krepšinio komandų vyriausieji treneriai, tačiau krepšinis vystosi, fizinio rengimo metodikos vis keičiasi, tobulėja, ir treneriai nespėja su naujovėmis. Dėl šios priežasties vyksta pasidalijimas funkcijomis - dauguma klubų stengiasi turėti atskirą fizinio rengimo trenerį“, - dėstė M. Balčiūnas. - Tai dar gana naujas reiškinys krepšinyje, bet specialūs fizinio rengimo treneriai jau tapo neatsiejama komandų dalimi, dėl šios priežasties, didėja ir šių specialistų paklausa“. Krepšinio trenerio specialybės studentai dažniausiai stengiasi siekti karjeros būtent šioje srityje, o fizinio rengimo trenerių vietas krepšinio ekipose dažniausiai užima lengvaatlečiai. E. Kandratavičius ir S. Kavaliauskas į krepšinį taip pat atėjo iš lengvosios atletikos. Istorijoje pasitaikė ir kuriozinių situacijų: kai krepšininkų fizinio rengimo klausimais konsultuodavo kultūristai - žaidėjai užsiaugindavo per daug raumenų, o lengvaatlečiai kartais per daug dėmesio skirdavo tik tam tikroms savybėms - greičiui, ištvermei ir pan. Tokios treniruotės krepšininkams pakenkdavo daugiau nei padėdavo. Tačiau atsakingai į savo darbą žiūrintis ir naujovėmis besidomintis fizinio rengimo treneris krepšinyje yra aukso vertės. „Fizinio rengimo treneriai užsiima ne tik žaidėjų treniruotėmis prieš sezoną ar pramankštos vedimu prieš rungtynes. Jie yra ir savotiškas viduriukas tarp trenerių ir gydytojų. Fizinio rengimo treneriai atsakingi už krepšininkų reabilitaciją, traumų prevenciją. Krepšinis vis greitėja, atakos laikas trumpėja, žaidėjams reikia vis daugiau ištvermės, todėl šių specialistų reikšmė nuolat auga. Galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai šioje srityje taip pat yra labai stiprūs, mūsų specialistai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje. Susidomėjusiems šia specializacija, LSU jau siūlo atletinio rengimo trenerių studijas. Mūsų parengti specialistai bus plačios specializacijos, jie yra orientuojami ne vien į krepšinį, bet į visus komandinius žaidimus, yra mokomi įvairių sporto šakų specifikos. Fizinio rengimo treneriai yra dar viena niša, kurioje tikrai yra erdvės veiklai. Čia, kaip ir bet kur kitur, būtina investuoti į save, įdėti kruopštumo, daug pastangų, bet reikia pažymėti, kad tarp fizinio rengimo specialistų konkurencija yra mažesnė nei tarp krepšinio trenerių, o poreikis - didesnis“.
Krepšinio treneriai-skautai
Pastaraisiais metais vis daugiau girdime apie krepšinio trenerius-skautus. Tai yra žmonės, analizuojantys savo ir varžovų žaidimą bei patariantys vyriausiajam treneriui. Didžioji šio darbo dalis yra atliekama sėdint prie kompiuterio, tačiau išmanančių darbą su specialiomis, tam skirtomis programomis vis dar tėra vienetai. Buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris-skautas Mantas Šernius „Mūsų krepšinui“ yra sakęs, kad šio amato gali išmokti kiekvienas, tereikia atsisiųsti kokią nors nemokamą vaizdo redagavimo programą, domėtis krepšiniu ir jau galima pradėti mokytis komandų žaidimo analizės. Pats M. Šernius į krepšinį atėjo iš futbolo ir šį sezoną buvo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ treneris-skautas. Ne vienas krepšinio specialistas tvirtino, kad sezono pabaigoje pagerėjęs Pasvalio komandos žaidimas didele dalimi buvo būtent M. Šerniaus nuopelnas. Pavyzdžių, ko gali pasiekti geras treneris-skautas, toli ieškoti taip pat nereikia. Kartu su E. Kandratavičiumi CSKA ekipoje dirba naujas Lietuvos rinktinės treneris-skautas Benas Matkevičius. „Šią sritį vadinčiau ne savarankiška specialybe, o labiau krepšinio trenerių specializacijos šaka. Komandos trenerius ir skautus skiria vienas žingsnis, bet kuris vyriausiasis treneris gali tapti skautu, o bet kuris skautas - vyriausiuoju treneriu“, - analizavo M. Balčiūnas. Būtent taip yra nutikę tam pačiam M. Šerniui. Iš pradžių jis dirbo skautu, o vėliau išbandė ir Kauno „VIČI-Aisčių“ merginų komandos vyriausiojo trenerio pareigas. Pirmasis išgarsėjęs Lietuvos krepšinio skautas Donaldas Kairys vyriausiuoju treneriu jau sėkmingai dirbo Latvijoje ir Ukrainoje. „Skautai yra neatsiejama profesionalių komandų dalis, visos rimtos komandos juos turi, kai kurios - ne vieną. LSU studentai mokomi dirbti su skautų programomis, tačiau, kaip jau minėjau, skautai yra labiau trenerių specializacijos sritis, o ne atskira specialybė. Iš esmės, krepšinio analize gali užsiimti bet kuris entuziastas, tam tereikia domėtis krepšiniu ir naujausiomis technologijomis“, - tvirtino vienas LKF vadovų.
Sporto medicina
Dar viena sritis, kurioje poreikis yra milžiniškas, o pasiūla beveik nulinė, yra sporto medicina. Sporto medicinoje besispecializuojančius žmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų - tai yra su vyrų rinktine besidarbuojantys Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas. Prie jų dar galima priskirti nebent moterų rinktinės gydytoją Gediminą Tankevičių. Tai yra visas sąrašas, nors sporto medicinos profesionalai reikalingi visiems aukščiausio lygio ir bet kurios sporto šakos klubams ar rinktinėms. Jei krepšininkai patiria rimtas traumas, galima sakyti, kad visi keliai juos veda į R. Gudo ir V. Trumpicko rankas. Šiems specialistams tenka milžiniškas krūvis, o naujų kolegų kol kas nematyti. Pasak R. Gudo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto institute, sporto medikų specializaciją yra pasirinkę vos du studentai, tačiau jau dabar yra aišku, kad jų keliai tikriausiai pasuks į užsienį. Jei ketinate studijuoti mediciną ir domitės krepšiniu, būtinai pagalvokite apie sporto mediciną, tokia studijų kryptis atvertų galimybes būti aukščiausio lygio krepšinio įvykių sūkuryje. „Tiesa, kad net aukščiausio lygio komandos susiduria su sunkumais, kai reikia rasti gerų sporto medicinos specialistų. Ši sritis yra labai perspektyvi ne tik Lietuvoje ar krepšinyje, bet ir visame pasaulyje ir visose sporto šakose“, - sutiko su dar vienos neužpildytos nišos apibūdinimu M. Balčiūnas.
#
tags: #geriausi #krepsinio #menedzeriai