Praėjo 35 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir per šį laikotarpį Lietuvos sportininkai pasiekė daug įsimintinų pergalių, kurios vertė didžiuotis mūsų šalimi. Nuo pirmųjų medalių 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse iki krepšininkų triumfo Europos čempionatuose, nuo Virgilijaus Aleknos dominavimo disko metime iki jo pėdomis sekančio sūnaus Mykolo rekordų, nuo Rūtos Meilutytės fenomeno iki penkiakovininkų laimėjimų. Šiemet minime svarbią sukaktį - 35-erius savo Nepriklausomybės metus. Lietuva per šį laiką nuėjo ilgą ir prasmingą kelią, tapdama valstybe, kuria galime didžiuotis.
Kelias į Nepriklausomybę ir Pirmieji Žingsniai Tarptautinėje Arenoje
Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, kelias tarptautiniuose sporto renginiuose buvo tikrai nelengvas. Jau ko vertos istorijos apie vos spėtus gauti lietuviškus pasus 1992 metų Albervilio žiemos žaidynių dalyviams. Praėjusiais metais miręs biatlonininkas Gintaras Jasinskas buvo pirmasis žmogus, kuris nešė Lietuvos vėliavą žaidynių atidaryme po Nepriklausomybės atkūrimo, bet žiemos sportininkai tą kartą medaliais nepradžiugino, nors tas pats G. Galiausiai Lietuva galėjo kelti aukštai galvą jau per 1992 metų vasaros olimpines žaidynes Barselonoje. Ir šios žaidynės visada išliks Lietuvos istorijoje kaip tos, kuriose buvo iškovotas pirmasis olimpinis aukso medalis po Nepriklausomybės atkūrimo. Tą padarė disko metikas Romas Ubartas.
Romas Ubartas: Pirmasis Olimpinis Čempionas Atgavus Nepriklausomybę
„Žinant, kaip sunkiai išsikovojome tą teisę varžytis olimpinėse žaidynėse, tikrai Rusijos spaudimas buvo didelis. Pirmos vasaros žaidynės ir auksas buvo kažkas tokio nepakartojamo. Aišku, galbūt tiek žmonių nežiūrėjo kaip krepšinį, bet ta žinia plačiai pasklido iš lūpų į lūpas. Pakeitus sporto sistemą tas perėjimas individualių sporto šakų atstovams buvo sunkus. Trūko finansavimo, sportas buvo nustumtas į paraštes, nes pinigų reikėjo kitiems dalykams. Tačiau R. Ubartas pademonstravo fantastinę formą. Tie vaizdai, kai kyla Lietuvos trispalvė ir skamba tautiška giesmė, tai buvo kažkas tokio. Net dabar kalbant eina šiurpas per kūną. Nupasakoti neįmanoma, tą reikėjo pamatyti. Visi apie tai kalbėjome. R. Ubartas liks amžiams kaip pirmasis olimpinis čempionas atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Tai yra įkalta į akmenį“, - konstatavo T.
„Tos emocijos yra nepamirštamos, išliksiančios amžiams. Žodžiais visko nupasakoti neįmanoma - tai reikia pajausti. Pamenu, kad tada aplankė didžiulė euforija ir mintis, kad nenuvyliau savo tėvynės Lietuvos, kad padariau tai, kuo tikėjau. Manau, kad ši euforijos dalis ir buvo pati svarbiausia. Lipimas ant nugalėtojų pakylos, skambantis Lietuvos himnas, kylanti vėliava - visa tai buvo aukščiausia viršūnė, pasaka. Tai viena iš įsimintiniausių ir didžiausių mano gyvenimo akimirkų“, - 1992 metų triumfą prisiminė R.
Krepšinio Bronza Barselonoje: Sugrįžimas į Pasaulio Elitą
Tos pačios 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės lietuviams buvo įsimintinos ir ne tik dėl R. Ubarto iškovoto aukso medalio. Visos šalies pasididžiavimu laikyta vyrų krepšinio rinktinė pagaliau tarptautinėse varžybose vėl žaidė su Lietuvos apranga. Mažajame finale 82:78 buvo įveikta principinė varžovė - NVS komanda. Tokiu būdu Valdemaras Chomičius, Alvydas Pazdrazdis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Artūras Karnišovas, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Einikis ir Sergejus Jovaiša užsikabino bronzos medalius. Verta pabrėžti, kad krepšininkai ant apdovanojimų pakylos žengė su legendiniais tapusiais marškinėliais.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti teniso kamuoliukus
„Tai buvo pačios pirmosios olimpinės žaidynės, kur dalyvavo Lietuvos rinktinė. Barselona, fantastiški prisiminimai, pasididžiavimas. Tai buvo kažkas tokio, ko neįmanoma nupasakoti žodžiais. Kas nors kiek domėjosi sportu, tai visiems persidavė viskas stebint Barselonos olimpines žaidynes. Krepšinis yra komandinis sportas, tai nėra tik vienas pasirodymas kaip individualiose sporto šakose. Tiksliai neatsimenu, bet kai žaisdavo rinktinė, tai gatvėse nesutikdavai jokių žmonių. Stengdavaisi net šunį išvesti prieš rungtynes. Taip buvo stebimos visos rungtynės. Gaila tik, kad tas pralaimėjimas NVS rinktinei suvedė pusfinalyje su JAV komanda. Prieš ją laimėti tuo metu nebuvo įmanoma. Vienas iš tokių įsimintiniausių epizodų ir gavosi, kaip A. Karnišovas sėdi ant grindų ir fotografuoja rungtynes. Bet net ir iš tos dvikovos prisimeni, kaip A. Sabonis du kartus iš eilės blokuoja Davidą Robinsoną. Kažkas tokio įspūdingo buvo, visa Lietuva sulaikiusi kvapą žiūrėjo“, - apie krepšininkų triumfą 1992 metais Barselonoje kalbėjo T.
„Reikia išskirti Barseloną, pirmosios žaidynės, suvažiavo visos žvaigždės, nepaisant neramumų. Tikrai buvo kažkas tokio, niekas nekalbėjo apie sunkumus, traumas, Š. Marčiulionis žaidė su vaistais, visi žinojome. Atlanta išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelis Lietuvos delegacijos pelnytas medalis. Sidnėjus pasižymėjo tuo, kad šiaip buvo labai sėkmingos žaidynės lietuviams su dviem aukso medaliais. Na, dar aišku, kad prisimins Sidnėjus tuo pralaimėtu pusfinaliu JAV krepšininkams.
Moterų Krepšinio Triumfas ir Vyrų Rinktinės Aukso Amžius
Lietuvos krepšinio istorijoje po Nepriklausomybės atgavimo 1997 ir 2003 metai yra itin reikšmingi. Pirmosios iškovotu Europos čempionių titulu galėjo pasigirti moterys.
„Reikia prisiminti, kad 1995 metais iš vyrukų buvo laukiama aukso medalių Europos čempionate, bet buvo pralaimėta skandalingai finale Jugoslavijai. Ten ir apie teisėjavimą buvo kalbėta. Tad tas 1997 metų moterų triumfas Europos čempionate buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Visi pasvajodavo apie medalius, nes tada ir Jurgita Štreimikytė buvo geros formos, turbūt pačiame pike savo karjeros. Šalia buvo kitos geros krepšininkės, kurios žaisdavo geriausiuose klubuose. Tačiau mažai kas tikėjosi, kad jos užlips ant aukščiausio laiptelio ir tas finalas, besilaistantis šampanas, lūžusios kojos gerbėjų. Bet kad tą laikotarpį geriau būtų galima apibūdinti ir jaunesni galėtų įsivaizduoti, tai jos į Europos čempionatą važiavo autobusu. Laimėjus jau buvo didžiausi svarstymai, ką čia daryti, kad joms nereikėtų atgal taip pat važiuoti. Netgi jau pačio premjero nurodymu buvo skirtas lėktuvas, užsakomasis skrydis ir moterų rinktinė taip grįžo iš Europos čempionato su aukso medaliais“, - daugiau detalių apie čempionišką moterų rinktinės kelionę namo atskleidė T.
Galiausiai, 2003 metais vyrų rinktinė padarė tai, ko nepavyko 1995 metais. „Pamenu, kad buvo amerikietiški kalneliai. Po Sidnėjaus žaidynių 2001 metais Europos čempionate viskas susiklostė tragiškai. Tuometis treneris Jonas Kazlauskas sakė, kad kai kurių žaidėjų neatpažino. Buvo visiškas fiasko, treneris turėjo pasitraukti. Tada 2003 metais į Europos čempionatą važiavo jau naujas strategas Antanas Sireika. Ten buvo fantastinė rinktinė. Žaidimas buvo įspūdingas ir jis čempionato metu vis gerėjo. Atsimenu finalą, vietų gauti kur nors žiūrėti bare Lietuvoje buvo neįmanoma. Patekome kaip žurnalistai filmuoti sirgalių emocijas.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
„Žalgirio“ Eurolygos Triumfas ir „Lietuvos Ryto“ Sėkmė Europos Taurėje
„Žalgiris“ ryškiai sužibo artėjant prie 21 amžiaus pradžios. 1998 metais Jono Kazlausko treniruojami žalgiriečiai iškovojo Europos taurę ir įgijo teisę pirmą kartą žaisti Eurolygoje. „Reikia prisiminti, kad ten buvo kilę skandalų Kauno sporto halėje, kai mestas butelis kainavo kelialapį į Eurolygą ir anksčiau. Visi laukė „Žalgirio“ sugrįžimo tarp stipriausių Europos komandų. Laukti teko ganėtinai ilgai. O kitais metais buvo visiška pelenės istorija. Atsimenu, pirmas rungtynes pralaimėjo, bet gyvai buvo galima išvysti tokias žvaigždes, kurios iki tol matytos tik per televizoriaus ekranus. Bet vėliau „Žalgiris“ Eurolygoje kaip ėjo, taip ir nuėjo. Matėsi, kad sezono pradžioje patys krepšininkai netikėdavo, kad gali laimėti, bet pasipylus pergalėms atsirado pasitikėjimas. Kai pateko „Žalgiris“ į finalo ketvertą vėl buvo kalbama, kad dabar tikrai sudaužys visi juos. O jei reikėtų išskirti, kada Lietuvoje po pergalės vyko daugiausia visko, tai išskirčiau šią „Žalgirio“ pergalę Eurolygoje“, - įžvalgomis apie žalgiriečių pasaką dalinosi T. Savo ruožtu „Lietuvos rytas“ siautėjo Europos taurėje nuo 2004 iki 2009 metų.
Dviratininkių Aukso Amžius
Buvo laikotarpis, kai dviračių sporte į Lietuvą buvo vežami aukso medaliai iš pasaulio čempionatų kone kasmet. Prisiminus šį laikotarpį jį vadinti kitaip nei aukso amžiumi neišeina. 1998 metais pasaulio čempionate plente nugalėtoja tapo D. Žiliūtė, po metų ant pirmosios pakylos vietos ją pakeitė E. Pučinskaitė, galiausiai 2001-aisiais jau triumfavo R. Polikevičiūtė. Dar pridėkime ir 2000 metais Sidnėjuje iškovotą D. Vėliau jau treke žibėjo S. Krupeckaitė, kuri pasaulio čempione tapo 2009 ir 2010 metais.
„Tikrai aukso amžius dviračių sporte. Fantastika. Netgi prisiminus, kai D. Žiliūtė laimėjo olimpinį bronzos medalį buvo šios toks nusivylimas. Pamenu, kai ji pati po finišo interviu sakė, kad Lietuvoje tikriausiai visi nusivylę. Lietuva tada turėjo tokią komandą, kuri pasaulyje dominavo. Tikrai geriausias pavadinimas šiam laikotarpiui yra aukso amžius. Gal net mes per mažai esame įvertinę dviratininkių pasiekimus, nes daugiau matome krepšinį, bet kai supranti, kad didžiausios naujienų agentūros duoda medžiagą apie laiminčias lietuves, tai kažkas tokio.
Aleknų Dinastija: Tėvas ir Sūnus Disko Metimo Viršūnėje
Tėtis Virgilijus ir sūnūs Mykolas bei Martynas Aleknos - trys Lietuvos olimpiečiai. Du iš jų - Virgilijus ir Mykolas - olimpinių žaidynių prizininkai. Turbūt būtų sunku rasti konkurentų jiems kovoje dėl sportiškiausios Lietuvos šeimos titulo. Pats V. Alekna ilgus metus buvo šviesulys Lietuvos sporto padangėje. Jo titulų sąraše - 2000 ir 2004 metų olimpiniai aukso medaliai, 2008 metų olimpinė bronza. Dar du kartus jis triumfavo pasaulio čempionatuose, sykį buvo nepralenkiamas Europoje.
„Čia yra tos akimirkos, žinote, dėl kurių verta sportuoti, dirbti ir išlaukti. Olimpinių žaidynių nugalėtojų pakyla, visas stadionas atsistojęs, skambantis himnas ir visa kita… Tai tos akimirkos, tiek iš Sidnėjaus, tiek vėliau iš Atėnų, kurios manyje išlikusios kaip pačios maloniausios gyvenimo akimirkos“, - išskirtiniame LRT.lt interviu sporto žurnalistui Matui Bagamolovui apie savo pergales yra pasakojęs V. Nuo tėčio neatsilieka ir Mykolas.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
„Be galo stipriai tėtis mane motyvavo. Jis yra puikus pavyzdys. Tėtis gimė ir užaugo kaime, labai paprastoje šeimoje. Gyvendamas tokiomis sąlygomis, jis sugebėjo pasiekti tiek neįtikėtinai daug. Žinoma, visą vaikystę tėčio pasiekimai man atrodė kažkokie nerealūs, nepasiekiami. Eidamas į profesionalų sportą ir jau rimčiau užsiimdamas disko metimu, apie kažką tokio pats niekada negalvojau. Aišku, turėjau tuos tikslus, bet tai buvo labiau kaip svajonės. Visada mėčiau todėl, kad man tai patiko. Man patiko sportuoti, patiko varžytis ir kartu su tuo galiausiai atėjo rezultatai.
Paralimpiečių Pasiekimai: Įkvepiantis Pavyzdys
Per visą 35 metų atgautos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos paralimpiečiai yra iškovoję 37 paralimpinių žaidynių medalius. Auksą iškovoti pavyko šešis kartus. Vienintelį paralimpinį aukso medalį ne lengvojoje atletikoje yra iškovoję Lietuvos golbolininkai. Šalies golbolo rinktinė medaliais džiuginti pradėjo dar 2000 metais, kai buvo iškovotas pirmasis sidabras.
„Reikia pabrėžti, kad sovietmečiu mes neturėjome nieko. Neturėjome žmonių su negalia, jie tarsi neegzistavo. Viskas buvo gražu ir komunizmas „klestėjo“. Po to, kai tapome nepriklausomi, nebuvo jokių tradicijų paralimpiniame sporte. Skamba žiauriai, bet jie buvo tarsi nurašyti. Golbolo rinktinės pergalės parodė Lietuvai, kad galima įtraukti žmones su negalia į sportą, ne tik į gyvenimą, bet kad jie gali sportuoti. Tai didžiausias nuopelnas. Žmonės su negalia yra lygiaverčiai ir gali viską daryti kartu“, - pagarbos paralimpiečiams neslėpė T.
Penkiakovės Legendos: Krungolco Pasiaukojimas ir Zadneprovskio Triumfas
Per visą Lietuvos istoriją nuo Nepriklausomybės atkūrimo yra tik kartą nutikęs toks atvejis, kai olimpinėse žaidynėse toje pačioje rungtyje mūsų šalies sportininkai iškovojo du medalius ir į viršų buvo keliamos dvi trispalvės. Būtent šiuolaikinės penkiakovės legendos Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis pasidabino sidabro ir bronzos medeliais. Visai šiai istorijai svorio prideda ir tai, kad būtent E. Krungolcas prieš ketverius metus Atėnuose buvo paaukojęs savo asmeninius rezultatas tam, kad padėtų A.
„Po to epizodo 2004 metais Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija netgi sprendė, ką daryti. Vėliau, berods, netgi buvo uždraustos tokios pagalbos. E. Krungolcas pasiaukojo dėl komandos draugo. Tada, kai jie kartu užlipo ant prizininkų pakylos 2008 metais, tai buvo žiaurus pasididžiavimas. Buvo dvi trispalvės, gerai, kad organizatoriai jas turėjo. E.
Rūtos Meilutytės Fenomenas: Staigus Šuolis į Olimpines Aukštumas
Įsimintina akimirka, tikrai. Buvo vau. Manau, kad visa Lietuva stebėjo. Tai, kas nutiko 2012 metais Londone, greičiausiai, žino kone kiekvienas lietuvis. Tada gimė Rūtos Meilutytės žvaigždė. Nors ji į Londoną atvyko jau spėjusi sporto pasaulį supažindinti su savo pavarde, kai tapo jaunimo vasaros festivalio čempione, tačiau niekas nesitikėjo, kad būdama vos 15-os R.
„Tada, kai ji laimėjo, tiesioginė reakcija buvo tokia, kad aš net neprisimenu pirmų 10 minučių. Turiu nuotrauką, kurioje mano rankos yra ore - vienas mano draugas ją padarė iš kitos tribūnų pusės, bet aš neprisimenu, kaip tuomet reagavau. Manau, kad aš tiesiog klajojau 10 minučių ir buvau šiek tiek apsvaigęs“, - prisiminė buvęs R. R. Meilutytės žvaigždė spindėjo ir vėliau, o po metų nuo Londono žaidynių pradėjo kristi ir pasaulio rekordai. Deja, bet dėmesys ir spaudimas sportininkei padarė meškos paslaugą. Laimei, R.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: Penkiakovės Karalienė ir Lietuvos Vilties Simbolis
Du olimpiniai medaliai, vienas iš jų aukso, daugybė iškovotų titulų pasaulio ir Europos čempionatuose, keturis kartus išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė 2012 metais Londone tapo olimpine čempione, o 2020-ųjų žaidynėse Tokijuje išgelbėjo Lietuvos delegaciją nuo istorinio antirekordo.
„2012 metais pamenu, kad tai buvo pati paskutinė žaidynių rungtis. Ko gero, tada penkiakovės varžybos galėjo surinkti daugiausia žiūrovų per savo istoriją. Londonas tada tikrai pasistengė. Visi tikėjomės jos medalio, bet tikrai buvo tas įspūdingas momentas, kai paskutinėje kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje finišuoja kirsdama finišo liniją su užrašu Lietuva ant marškinėlių. Manau, kad visiems ilgai išliks atmintyje. Taip, iškovotas jos aukso medalis tada kažkiek nublanko prieš R. Meilutytės laimėjimą. O ir šiaip, kiek gi mes turime tų olimpinių čempionų? Kalbant, apie Tokiją, tai penkiakovė vėl buvo pabaigoje. Iš tų Lietuvos rinktinės vilčių ji paskutinė ir startavo. Tikrai tos žaidynės nebuvo sėkmingos, o L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė su savo medaliu išgelbėjo Lietuvos prestižą. Tada jos pasakyta citata po finišo netgi buvo išrinkta metų sporto citata sporto žurnalistų federacijos apdovanojimuose. Tai buvo labai reikšmingas medalis, nes vaikus į sportą pritraukti būtų dar sunkiau. Iš viso Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo turėjo penkis olimpinius čempionus.
Futbolo Viltys ir Vilniaus „Žalgirio“ Pasiekimai
Niekas turbūt nesiginčys, kad futbolas yra populiariausias sportas pasaulyje, o jame konkurencija - milžiniška. Nieko keisto, kad būtent futbole būna labai greitai apnuogintos mūsų viso sporto sisteminės bėdos. Tačiau net ir futbole galime pasidžiaugti pasiekimais per 35-erius atgautos Nepriklausomybės metus. Būtent 2022 metais Vilniaus „Žalgiriui“, tituluočiausiam šalies klubui, pavyko padaryti tai, ko Liet…
Sporto Vadybos Apdovanojimai: Įvertinimas ir Motyvacija
Artėjančios Olimpiados ir praūžusio Europos krepšinio čempionato proga vykusiuose Sporto vadybos apdovanojimuose „Penki olimpiniai žiedai" buvo pagerbtos ryškiausios sporto pasaulio asmenybės, geriausios iniciatyvos ir renginiai, taip pat išrinktas metų sporto miestas, teigiama pranešime spaudai. Šie apdovanojimai atspindi 2011-ųjų metų lūžius Lietuvos sporto gyvenime. Krepšinio čempionatas, naujos arenos, spalvingos bėgimo, dviračių, ralio varžybos šiemet džiugino kur kas didesniu dalyvių ir sirgalių skaičiumi nei kada nors Lietuvos sporto istorijoje.
„Šie metai yra lūžio metai, nes sportas krepšinio čempionato ir proveržio daugelyje sporto sričių dėka tapo gražinančia mūsų miestus, gerinančia laisvalaikį ir teikiančia puikias pramogas jėga, - sako Sporto vadybos asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Karpavičius. Apdovanojimų nominacijos apibendrino svarbiausius metų sporto pasiekimus: krepšinio čempionatą sporto infrastuktūros pažangą, ryškiausias sporto asmenybes, iniciatyvas ir savivaldybių indėlį. Simboliška, kad penkios apdovanojimų kategorijos susišaukė su penkių olimpinių žiedų simboliu. Iškilmingoje ceremonijoje apdovanojimus nominantai atsiėmė iš garsiausių šalies sportininkų Arvydo Sabonio, Andrėjaus Zadneprovskio, Sergėjaus Jovaišos ir kitų olimpiečių rankų. Greta jų, nominantus sveikino ir metų sporto miestą Alytų apdovanojo kitais metais olimpiadą rengiančios Jungtinės karalystės ambasadorius Davidas Huntas. Apdovanojimus vedė jaunatviška ir energinga pora, nestokojanti humoro jausmo - Aistė Paškevičiūtė ir Mindaugas Rainys. Penkių olimpinių žiedų apdovanojimų scenoje žiūrovai išvydo Marijoną Mikutavičių, Mią, SKAMP, HAPPY ENDLESS, G&G Sindikatą ir kitas scenos žvaigždes. Specialiai šiam renginiui buvo sukurti ypatingi pasirodymai, kuriuose žymūs Lietuvos atlikėjai kartu su „Showmakers“ šokėjais iliustravo įvairias sporto šakas: žolės riedulį, fechtavimąsi, gimnastiką. Scenoje sužibėjo „Žalgirio“ šokėjų gyvos figūros.
Sporto vadybos asociacija jau antrus metus rengia Sporto vadybos apdovanojimus, kuriais siekiama motyvuoti talentus ir skatinti naujų idėjų sklaidą, įvertinti geriausius sporto vadybos pavyzdžius, supažindinti su jais visuomenę ir taip prisidėti prie sporto vystymo Lietuvoje. Nominantus išrinko ir įvertino specialus sporto vadybos apdovanojimų komitetas, sudarytas iš sporto, verslo ir žiniasklaidos autoritetų. Apdovanojimų kategorijos: „Eurobasket 2011“, Metų sporto miestas, Metų sporto infrastruktūra, Metų sporto asmenybė, Metų sporto pasiekimai. Nominacijos: I. Geriausias renginys - „Varom už Lietuvą" II. Metų sporto miestas - Alytus III. Metų sporto infrastruktūros objektas - Kauno „Žalgirio" arena IV. Metų sporto asmenybė - Romas Vitkauskas - Pasaulio karate organizacijos (WKO) prezidiumo narys, Europos karate organizacijos (EKO) viceprezidentas, Lietuvos kyokushin karate federacijos (LKKF) garbės prezidentas V. Metų sporto iniciatyva - Lietuvos buriuotojų ir S/Y LTU1000 “Ambersail" proveržis tarptautinėse regatose Specialus apdovanojimas įteiktas Vladui Garastui už nuopelnus sporte.
tags: #geriausi #sporto #laimejimai