Ledo ritulys, sportinis žaidimas su ritmušomis ir rituliu, Lietuvoje turi turtingą ir įdomią istoriją. Nors ši sporto šaka niekada nebuvo pati populiariausia, ji visada turėjo savo gerbėjų ir entuziastų. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio raidą Lietuvoje nuo pat pirmųjų žingsnių iki šių dienų.
Ledo ritulio apibrėžimas ir pagrindinės taisyklės
Ledo ritulys - tai sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja dvi komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai). Komandoje iš viso būna 23 žaidėjai, kurie keičiami bet kuriuo žaidimo metu. Žaidžiama 51-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai. Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min gryno laiko. Tikslas - čiuožiant pačiūžomis ritmušomis įvaryti ritulį į varžovų komandos vartus. Ritmušos ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 cm. Ritulys - kietos gumos plokščias, juodas, 7,62 cm skersmens, 2,54 cm storio, 156-176 g masės diskas. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis ir dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ledo ritulio ištakos pasaulyje
Ledo ritulys atsirado XIX a. 6 dešimtmetyje Kanadoje. 1855 m. Kingstone žaistos pirmosios ledo ritulio varžybos. 1877 m. Montréalio universiteto studentai susistemino ledo ritulio taisykles, o Kanadoje pradėjo kurtis ledo ritulio klubai. Nuo 1892 m. Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose reguliariai rengiamos profesionalų ledo ritulio Stenlio taurės varžybos. 1914 m. įkurta pirmoji ledo ritulio lyga. Europoje ledo ritulys paplito XX a. pradžioje. 1908 m. įkurta mėgėjų Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF).
Ledo ritulio atsiradimas Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Kaune Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A, kurio taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmos rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1923-1924 m. žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2).
Pirmasis Lietuvos čempionatas
1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo 4 komandos. Nugalėjo LFLS, kurioje žaidė A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius. 1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Kanadietiško ledo ritulio plitimas
1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. 1932 m. Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
Lietuvos priėmimas į IIHF ir dalyvavimas pasaulio čempionate
1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas. 1940 m. Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). 1940 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-40 m. žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas.
Ledo ritulio plėtra po Antrojo pasaulinio karo
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2. 1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartaką, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 (turnyras nebaigtas). 1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras.
Elektrėnai - Lietuvos ledo ritulio centras
1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru. 1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose.
Ledo ritulys atkūrus nepriklausomybę
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958 m.) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 m. pasaulio D grupės, 2007, 2010 m. II diviziono B grupės čempionai). 1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas). 1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją). 1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Dabartinė ledo ritulio situacija Lietuvoje
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL). Lygoje 2011-2012 m. žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. 2010 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL). 2011-2012 m. lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės. 2011 m. Vilniaus ledo ritulio mokykla Geležinis vilkas Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m. 2012 m. Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ledo ritulio klubai: Elektrėnų Energija ir Vilniaus HC Baltica.
Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai ir teisėjai
Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: NHL rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 m. žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bernatavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, š. Kuliešius, V. Paražinskas, D. Tarptautinės kategorijos teisėjai: R. Maleckienė, R. Minkevičius, R. Narakas, V. Rudzinskas, D. Kuneikis, G. Kuneikis, A. Simankovas, V. Janušauskas, K. Janušauskas, B. Jakšys, T.
Ledo ritulio infrastruktūra Lietuvoje
Dirbtinio ledo aikštės 2002 m. įrengtos Vilniuje, 2007 m. - Klaipėdoje, 2007 m. - Kaune, 2009 m. - Šiauliuose.
Lietuvos ledo ritulio federacijos vadovai
LLRF prezidentai (pirmininkai): A. Bilevičius (1958-1988), V. Skardžius (1988-1992), V. Gudiškis (1992-1998), G. Zubrus (1998), R. Bučys (1998-2010), P. Nausėda (nuo 2010), generaliniai sekretoriai: V. Skardžius (1971-1980), V. Beniušis (1980-1988), J. Ševeliovas (1988-1990), V. Gudiškis (1990-1992), R. Džiautas (1992-1998), V. Vaidogas (1998-2002), G. Kuneikis (2002-2010), V. Škadauskas (2010-2012), V.
1938 m. Lietuvos rinktinės debiutas pasaulio čempionate Prahoje
1938 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Europos bei pasaulio ledo ritulio pirmenybėse tuometinėje Čekoslovakijoje. Pirmose rungtynėse Lietuvos rinktinė „iškrėtė šposą“ ir tapo pirmąja pirmenybių sensacija, iškovodama istorinę pergalę 1:0 įveikdama Rumuniją. Įvartį pelnė Vytautas Ilgūnas. Tačiau kitos rungtynės Lietuvai buvo juodos. Lietuva pralaimėjo Lenkijai 1:8. Per šias rungtynes vėl aiškiai buvo matyti lietuvių gynimo klaidos. Taip pat nesisekė lietuviams šaudyti. Nelaimingai sužeidžiamas Ilgūnas. Sulaužomas jo kairiojo peties raktakaulis. Ilgūno sužeidimas lietuvių komandai yra didelis nuostolis. Tolimesni du lietuvių susitikimai pogrupyje, mūsų priešininkams jau didesnių keblumų nesudarė. Vengrija - Lietuva 10:1. Nuo stipriausios pogrupio komandos, kaip ir reikėjo tikėtis, gavome daugiausiai ir sausai. Šveicarija - Lietuva 15:0.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Lietuvos pagerbimas Čekoslovakijoje
1938 metais Lietuvos respublika iškilmingai minėjo Nepriklausomybės akto 20-metį. Ta proga pirmenybių šeimininkai suorganizavo oficialų Lietuvos delegacijos, Lietuvos rinktinės ir visos Lietuvos pagerbimą. Vasario 16 d., 20:00 val. vakare, vyko labai svarbios Čekoslovakijos ir JAV ketvirtfinalio rungtynės. Nors čekams tai buvo ypač svarbus mačas, tačiau jie nepagailėjo dėmesio ir parodė išskirtinę pagarbą mūsų šaliai, prieš pat rungtynių pradžią. Štvanico žiemos stadione tada buvo apie 10-12 tūkst. žiūrovų. Žiūrovams per garsiakalbius buvo pranešta, kad Lietuvos respublika šiandien švenčia savo 20-metį, ir ta proga ji bus iškilmingai pagerbta. Grojant specialiam maršui mūsų „geltoniukai“, kaip juos tada pavadino spauda, su trispalve iškilmingai įčiuožė, priekyje lydimi trijų Čekoslovakijos ledo ritulininkų su savo vėliava, ir visi apčiuožę garbės ratą išsirikiavo priešais tribūną, kurioje tarpe kitų aukštų svečių buvo ir Lietuvos Respublikos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotasis ministeris Čekoslovakijai Edvardas Turauskas. Čekoslovakijos ledo ritulio federacijos pirmininkas p. R. Kraffer pasakė iškilmingą sveikinimo kalbą prancūzų, o po to čekų kalba, ir draugiškumo ženklan Lietuvos komandos kapitonui Jurgiui Grigalauskui įteikė Čekoslovakijos vėliavą ir krištolinę vazą. Sugrojo abiejų tautų himnai.
Kęstučio Bulotos indėlis į ledo ritulio vystymąsi
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame mūsų regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
Ledo ritulio populiarumas Kretingoje
Kretingoje sportas, įskaitant ledo ritulį, buvo populiarus nuo seno. 1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas žaidė ledo ritulį su lazdomis ir kamuoliuku. XX a.
Sportas kariuomenėje
Tarpukario Lietuvoje kariuomenė buvo viena labiausiai organizuotų institucijų, todėl jai teko svarbus vaidmuo organizuojant sportą, įskaitant ledo ritulį. Kariuomenės sporto draugija rūpinosi sporto literatūros sklaida, sporto instruktorių ruošimu ir varžybų rengimu. 1927 m. buvo organizuotos visos Lietuvos kariuomenės futbolo pirmenybės, o ledo ritulys taip pat buvo populiarus tarp karių.
Elektrėnai - Lietuvos ledo ritulio kalvė
1976 m. į Lietuvos ledo ritulio istoriją savo vardą įrašo Elektrėnai, kai lapkričio 7 d. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla ir vyko pirmosios ledo ritulio varžybos. Susitiko dvi energetikų komandos, kurioms buvo garbė pirmosioms žaisti savo statytuose rūmuose. Pirmasis Elektrėnų ledo ritulio treneris Rimantas Sidaravičius, žemaitis iš Telšių, pirmuosius įgūdžius įgavęs ant užšalusio Masčio ežero, vėliau baigė Kauno kūno kultūros institute ledo ritulio trenerio specialybę.
„Auksinis ritulys“
Sportinis gyvenimas anuometinėje Lietuvoje buvo gan aktyvus, vyko vaikų ledo ritulio turnyras, pavadintas gražiu vardu, „Auksinis ritulys“. Turnyre dalyvavo trijų amžiaus grupių vaikai. Taip pat vykdavo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionatas, kas 4 metus vyko spartakiados, vyrų ledo ritulio čempionatas. 1984 m. turnyras vyko Almetjevske, Elektrėnų komanda tapo prizininkė. Vėliau elektrėniškiai daugiau nei 15 kartų tapo „Auksinio ritulio“ čempionais.
Ledo ritulio rinktinė
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos sportininkai įsijungė į Europos sportinį gyvenimą. Unikalus reiškinys tai, kad Elektrėnų, nedidelio miestelio, komanda, treniruojama vieno trenerio, tapo visos Lietuvos rinktinė ir kovojo Pasaulio ledo ritulio čempionatuose. Žaidė su Slovėnijos, Lenkijos, Danijos, Austrijos, Japonijos, Latvijos, Kroatijos rinktinėmis.