Olimpinės žaidynės, nuo pat Antikos laikų, turėjo didelę reikšmę ne tik sportui, bet ir politikai. Šis straipsnis apžvelgia Pietų Korėjos indėlį į olimpinių žaidynių istoriją, ypač Pjongčango žiemos olimpines žaidynes, aptariant politinius kontekstus, dopingo skandalus ir Korėjos pusiasalio įtampas.
Olimpinės idėjos ir realijos: tarp taikos ir konfliktų
Antikos laikų idealas - olimpinių žaidynių metu laikytis taikos - dažnai būdavo pažeidžiamas. Moderniųjų žaidynių pradininko Pierre'o de Coubertino idėja suvienyti tautas sporto švente taip pat ne visada įgyvendinama. XX amžiuje valstybės neperėmė senovės graikų tradicijos nutraukti karus olimpiadų metu. Priešingai, dėl karų žaidynės dažnai būdavo atšaukiamos, kaip nutiko 1916 m. per Pirmąjį pasaulinį karą.
Karas ir žaidynės: nuo Antverpeno iki Londono
Pirmasis pasaulinis karas turėjo įtakos 1920 m. žaidynėms Antverpene. Tąsyk, olimpiados organizatoriams reikalaujant, Tarptautinis olimpinis komitetas nepakvietė į žaidynes Vokietijos sportininkų. Taip Vokietija buvo nubausta už Pirmojo pasaulinio karo sukurstymą. 1936 m. olimpinės žaidynės Berlyne, nacistinės Vokietijos sostinėje, buvo išnaudojamos kaip propagandos įrankis. Adolfas Hitleris siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti, kiti siūlė jas perkelti kitur. Daugiausia susirūpinimo kėlė faktas, kad valdančiosios Nacionalsocialistų partijos rasistinė ir antisemitinė politika bus pritaikyta ir olimpinėms žaidynėms. Daugybė žymių sportininkų buvo pašalinti dėl antisemitinių pažiūrų. Vienintelė žydų kilmės sportininkė, įtraukta į Vokietijos rinktinę, buvo fechtuotoja Helene Mayer. Dėl Antrojo pasaulinio karo olimpinės žaidynės nevyko 1940 m. ir 1944 m. Tradicija buvo atnaujinta 1948 m. Londone, tačiau Vokietijai ir Japonijai buvo uždrausta dalyvauti.
Šaltojo karo įtaka: boikotai ir varžybos
Šaltojo karo metais olimpinės žaidynės tapo Rytų ir Vakarų galios varžybų arena. 1956 m. vasaros olimpiadą Melburne boikotavo septynios valstybės dėl politinių priežasčių, įskaitant Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją. Šis konfliktas persikėlė ir į sportines varžybas - vykstant vandensvydžio rungtynėms tarp abiejų šalių, sportininkai nesivaržydami liejo savo įtūžį vienas kito atžvilgiu. 1972 m. vasaros žaidynės Miunchene tapo teroristų taikiniu. Taivano pripažinimo klausimas iškilo 1976 m. žaidynėse Monrealyje. Dviejų supervalstybių konfliktas pasireiškė 1980-1984 m., kai JAV ir Sovietų Sąjunga boikotavo viena kitos žaidynes. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
Dopingo skandalai: šešėlis virš olimpinių žaidynių
XXI amžiuje olimpines žaidynes nuolat lydi dopingo skandalai. 2008 m. vasaros olimpiada Pekine tapo rekordine pagal dopingo vartojimo atvejus. 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės Sočyje taip pat buvo apgaubtos dopingo skandalų. Vokiečių televizijos ARD dokumentinė medžiaga atskleidė valstybinio masto dopingo programą Rusijoje. 2016 m. Richardo McLareno ataskaita patvirtino, kad 2011-2015 m. Rusijoje buvo vykdoma dopingo programa. Tai turėjo įtakos 2016 m.
Taip pat skaitykite: LFF II Lygos Pietų zona: „Šilas“
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės: politinis kontekstas ir saugumo iššūkiai
Dopingo skandalas lydėjo ir 2018 m. žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė dalyvauti žaidynėse visai Rusijos delegacijai. Kadangi šių metų olimpinės žaidynės vyko Pietų Korėjoje, šalies įtempti santykiai su Šiaurės Korėja atsidūrė dėmesio centre. Po ilgų derybų nuspręsta, kad Šiaurės Korėjos delegacija vis dėlto atvyks į Pjongčangą. Pietų Korėjos vyriausybė uždraudė 36 tūkst. užsieniečių įvažiuoti į šalį. Imtasi ir papildomų saugumo priemonių, įskaitant pratybas, skirtas pasiruošti įvairiems scenarijams. Visoje šalyje atliekamos pratybos, turinčios paruošti visiems įmanomiems scenarijams - nuo sportininkų paėmimo į nelaisvę iki cheminio ginklo panaudojimo.
Šiaurės Korėjos dėmesys: karinis paradas ir dalyvavimas žaidynėse
Šiaurės Korėja surengė įspūdingą karinį paradą, skirtą 70-osioms valstybės kariuomenės įkūrimo metinėms. Paradas buvo atkeltas į dieną prieš olimpines žaidynes. Nors pastaruoju metu įtampa padidėjusi, žaidynėse dalyvavo 22 Šiaurės Korėjos sportininkai, įskaitant bendrą Korėjos moterų ledo ritulio komandą.
Pjongčango pasirinkimas: trečias kartas nemelavo
Pjongčango olimpinės žaidynės vyko vasario 9-25 dienomis. Apie tai, kad sportininkai šiemet rinksis Pietų Korėjoje, pranešta 2011-ųjų liepos 6-ąją Pietų Afrikos Respublikoje. Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Tai buvo trečias kartas, kai Pjongčangas kandidatavo tapti olimpinių žaidynių sostine. Anksčiau miestas pralaimėjo Vankuveriui (2010 m.) ir Sočiui (2014 m.). Pietų korėjiečiams trečiasis kartas nemelavo.
Žiemos olimpiados geografija ir sporto šakos
Žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje nebuvo vykusios. Šios šalies sostinėje Seule 1988-aisiais surengta vasaros olimpiada. Žiemos sporto šventė Aziją aplankė po dviejų dešimtmečių. 1998-aisiais atletus priėmė Japonijos miestas Naganas. Nuspręsta atskirti vasaros ir žiemos žaidynes. Daugiausia kartų žiemos olimpinės žaidynės vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Pjongčango olimpinių žaidynių programą įtraukta 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis. Seniausias olimpinių žaidynių dalyvis - dailusis čiuožimas. Jis 1908 bei 1920 metais rengtas vasaros olimpiadose. Pastarojoje buvo žaidžiamas ir ledo ritulys. Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota 1928-aisiais Sankt Morice. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas 2002-aisiais Solt Leik Sityje. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Geriausiai sekėsi jau Sočyje sublizgėjusiam Tomui Kaukėnui. Lietuvos biatlonininkas įrodė, kad priklauso olimpiniam elitui. 10 km sprinte jis užėmė 17-ąją vietą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse - 13-ąją. Būtent T. Kaukėnas nešė Lietuvos vėliavą atdarymo iškilmėse. Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Taip pat skaitykite: Ultrų Raida
Korėjos pusiasalis: tarp susitaikymo ir atsiskyrimo
Olimpinės žaidynės Korėjos pusiasalyje vyksta neramumų laikotarpiu, kai dvi Korėjos, nepaisant paliaubų, vis dar oficialiai kariauja. Prieš Šiaurės Korėjai paskelbiant savo sutikimą dalyvauti Pjongčango žaidynėse, daugelis visiškai pagrįstai nuogąstavo, ar nepasikartos 1988-ųjų scenarijus ir ar Šiaurės Korėjos lyderis nenuspręs, kad tai jam būtų puiki proga pademonstruoti savo karinę galią. Šiaurės Korėjos sutikimas dalyvauti Pjongčango žaidynėse suteikė vilties, kad tai gali būti proga sumažinti įtampą. Abi šalys žygiavo kartu atidarymo ceremonijoje ir subūrė bendrą moterų ledo ritulio komandą. Tačiau, anot Javiero Solanos, Kimo režimo motyvus dera vertinti kritiškai. Ankstesni Šiaurės Korėjos draugiškumo gestai nenulėmė nei reikšmingų kompromisų, nei pažangos siekiant taikos.
Seulas 1988: XXIV vasaros olimpinės žaidynės ir Šiaurės Korėjos teroro aktas
1988 m. XXIV vasaros olimpinės žaidynės buvo surengtos Pietų Korėjos (Korėjos Respublikos) sostinėje Seule. Šią olimpiadą boikotavo komunistinė Šiaurės Korėja, jos artimiausia sąjungininkė Kinija, taip pat Kuba, Etiopija ir Nikaragva. Tai buvo vienas iš daugelio atvejų, kai politiniai nesutarimai paveikė olimpinių žaidynių dalyvius.
1987 metų lapkričio 29-ąją virš Andamanų jūros sprogo „Boeing 707-3B5C“, priklausantis „Korean Air“. Viena iš teroro išpuolio vykdytojų buvo 25-erių Kim Hyon Hui iš Šiaurės Korėjos. Kim Hyon-hui liepta lėktuve paslėpti bombą. Šnipė tai padarė ir saugiai išlipo, kai orlaivis trumpai buvo nutūpęs. Tiesa, agentė greitai buvo sugauta ir sulaikyta. „Šiaurės Korėjoje aš buvau Kim Il-sungo robotas, Pietų Korėjoje gavau galimybę susikurti gyvenimą iš naujo“, - apie dabartinio Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno senelio režimą prakalbo Kim Hyon-hui.
Taip pat skaitykite: Pietų Korėjos pasiekimai krepšinyje