Gimnastikos programa bendrojo lavinimo mokyklose: visapusiškas požiūris į fizinį ugdymą

Šis straipsnis skirtas išnagrinėti gimnastikos programą bendrojo lavinimo mokyklose, apimantį jos tikslus, uždavinius, kompetencijas ir įgyvendinimo ypatumus skirtingose klasėse. Straipsnyje remiamasi naujausiomis švietimo gairėmis ir siekiama pateikti išsamų supratimą apie tai, kaip fizinis ugdymas per gimnastiką prisideda prie visapusiško mokinio vystymosi.

Įvadas

Gimnastikos programa bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbi ugdymo dalis, siekianti ne tik fizinio, bet ir psichologinio bei socialinio mokinio tobulėjimo. Ši programa apima platų spektrą užsiėmimų, pradedant nuo pagrindinių judesių įgūdžių lavinimo ir baigiant sporto vertybinių nuostatų ugdymu.

Pagrindiniai programos aspektai

Fizinio ugdymo programoje išskiriamos trys pagrindinės pasiekimų sritys, kurios padeda užtikrinti visapusišką mokinio fizinį lavinimą:

1. Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas: Ši sritis orientuota į taisyklingų judesių formavimą, judesių įvairovės pažinimą ir judesio kokybės supratimą.

2. Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas: Šioje srityje siekiama lavinti mokinių fizines ypatybes, tokias kaip jėga, ištvermė, lankstumas ir koordinacija, taip pat skatinti sveiką gyvenseną.

   Taip pat skaitykite: Gimnastika 3 metų vaikams

3. Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška: Ši sritis skirta ugdyti mokinių supratimą apie sporto ir sveikatos svarbą, skatinti pagarbą sau ir kitiems bei ugdyti pilietinę poziciją.

Programos įgyvendinimas pagal amžiaus grupes

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir prasmingą fizinį ugdymą, programa konstruojama atsižvelgiant į mokinių raidos ypatumus ir gebėjimus skirtingose klasėse:

• Pradinė mokykla (1-4 klasės): Šiuo etapu siekiama per džiaugsmingas patirtis plėtoti mokinių fizinio aktyvumo motyvaciją, įgalinti judėjimo džiaugsmą per judesių įvairovę ir fizinį aktyvumą darnoje su aplinka, motyvuojančias būti fiziškai aktyviam įvairiuose kontekstuose ir aplinkose.

• Progimnazija (5-8 klasės): Šiuo laikotarpiu mokiniai įgyja savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtoja asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuoja palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius.

• Gimnazija (9-12 klasės): Šiame etape siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti.

  Taip pat skaitykite: Gimnastikos istorija Lietuvoje

Mokinių fizinio pajėgumo rodikliai nėra dalyko pasiekimų vertinimo objektas, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama planuojant mokinio sveikatai optimalų fizinį ugdymą.

Ugdomos kompetencijos

Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo
• Kultūrinė
• Kūrybiškumo
• Pažinimo
• Pilietiškumo
• Skaitmeninė
• Socialinė
• Emocinė ir sveikos gyvensenos

Fizinio ugdymo procese per savistabą, judesio pajautimą, įgyjamus motorinius, kvėpavimo, vykdomosios funkcijos įgūdžius, pagrindinių sportinių judesių ir technikų patirtis, pramankštos ir mankštos pratimų praktikas, išmaniųjų technologijų taikymą fiziniam aktyvumui ir įsivertinimui mokiniai įgalinami pažinti save kaip autentišką bendruomenės ir gamtos dalį.

Gimnastikos įtaka mokinių sveikatai ir gerovei

Fizinio ugdymo pamokose formuojasi mokinio savimonė, ugdomi metabolinio sindromo ir streso prevencijai svarbūs gebėjimai. Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų, rūpinimasis sveikata realizuojamas atsakingu sprendimų priėmimu ir elgesiu, įvertinant pasekmes. Ugdomi mokinių gebėjimai atpažinti fiziologinius streso požymius, taikyti mokslu grįstas streso prevencijos ir įveikos strategijas.

Kūrybiškumo ugdymas per gimnastiką

Fizinio ugdymo pamokose kūrybiškumas plėtojamas organizuojant veiklas pagal universalaus dizaino principą, per jas mokiniai tyrinėja savo fizinius ypatumus, naudodami savistabos ir testavimo strategijas, kuria ir įgyvendina trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo planus, įsivertina ir reflektuoja fizinio aktyvumo poveikį.

Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio: gimnastės piešimas

Socialinis ir pilietinis ugdymas

Fizinio ugdymo pamokose įgyjamas supratimas apie savo ir kitų fizinių ypatumų ir galimybių skirtumus, ugdomi gyvenimui bendruomenėje ir visuomenės kūrimui reikšmingi gebėjimai bei pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Pilietinis tapatumas ir pilietinė galia ugdomi skatinant pažinti mokyklos, regiono, šalies sportininkus ir jų pasiekimus. Valstybingumo stiprinimo tarptautinėje bendruomenėje nuostata ugdoma dalyvaujant pilietinėse akcijose organizuojamose sveikatingumo veiklose. Skatinama atstovauti savo mokyklai, miestui, šaliai sporto rungtyse. Moraliniuose pasirinkimuose mokiniai remiasi olimpinėmis vertybėmis - pagarba sau ir kitiems, draugyste, džiaugsmu įveikiant iššūkius, savęs tobulinimu ir kilnumu.

Kultūrinis ugdymas

Fizinio ugdymo pamokose plėtojama mokinių kultūrinė savimonė, kultūrinė raiška ir sąmoningumas: mokiniai žino rajono ir apskrities sportininkus ir jų pasiekimus, šalies olimpinių, paralimpinių ir neolimpinių sporto šakų sportininkus ir jų pasiekimus. Fizinio ugdymo pamokose komunikavimo kompetencija plėtojama mokiniams tinkamai vartojant fizinio aktyvumo ir sporto terminologiją, fiziologijos sąvokas.

Skaitmeninių technologijų panaudojimas

Fizinio ugdymo procese mokiniai naudoja išmaniuosius įrenginius žaisdami fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus; taiko išmaniąsias skaitmenines technologijas judėjimo technikai tobulinti, mokosi naudoti skaitmenines technologijas fiziniams rodikliams stebėti ir fiziniam pajėgumui į(si)vertinti.

Judėjimo įgūdžių plėtojimas (A sritis)

Šia sritimi siekiama formuoti mokinių taisyklingo judėjimo įgūdžius, plėtoti judesių įvairovės pažinimą bei ugdyti judesio kokybės supratimą. A srities turinyje pateikta nuosekli judesių įvairovės ir kokybės ugdymo seka yra skirta savo kūno galimybių pažinimui ir plėtojimui, atrandant individualiai optimalius judėjimo būdus. Sensomotorikos, kvėpavimo ir vykdomosios funkcijos lavinimo turinyje išskyrimas, išmaniųjų technologijų taikymas savistabai ir įsivertinimui sudaro prielaidas personalizuotam ugdymui pagal mokinio turimus judėjimo įgūdžius, įgalina parinkti mokinio fizinę raidą ir poreikius atliepiančius pratimus bei užduotis, sukuriant tvarų pagrindą mokinio fiziniam ugdymui, ugdymuisi ir sveikatos puoselėjimui.

Lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių lavinimas

Lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių visuma įgalina judėjimo įvairovę, tačiau tik taisyklingi motoriniai (judėjimo) įgūdžiai teikia judėjimo gerovės pojūtį.

1-2 klasių koncentras

• Mokomasi taisyklingo ėjimo, bėgimo, slydimo, ropojimo, riedėjimo, sėlinimo ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas.
• Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius per pokyčius, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad abi kūno pusės dirbtų tolygiai, kad nebūtų stiprinama tik dominuojanti kūno pusė.
• Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius: pritūpimus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, pusiausvyros pratimus keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, kūno svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį, judesio plastiškumą.
• Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius manipuliacinius (su įrankiu) judesius: metimą, gaudymą, lietimą, griebimą.
• Mokomasi taisyklingo bėgimo (pėdų, apatinių ir viršutinių galūnių padėtys), šuoliukų ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas (pavyzdžiui, „Gyvūnų gimnastika“).
• Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius eksperimentuojant, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į optimalią laikyseną, kaklo padėtį, kad abi kūno pusės būtų treniruojamos tolygiai.
• Tyrinėjami manipuliacinių judesių dėsningumai naudojant įvairių svorių (balionas, kamuolys ir pan.), dydžio, formų, kitos paskirties įrankius ir gamtines priemones (akmenukus, kaštonus, riešutus, balionus, plunksnas, įvairius kamuolius, audeklą, šokdynes, lankus ir kt.).

3-4 klasių koncentras

• Atliekami ėjimo, bėgimo, slydimo, šuoliavimo, riedėjimo, plaukimo ir kiti lokomociniai judesiai, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas.
• Stebimas kūno surikiavimas: stabili stuburo padėtis (išlaikomi fiziologiniai linkiai), stabilus korpusas (dubuo, krūtinė, pečių lankas, mentės), atliekant mobilius judesiu kojomis ir rankomis. Stebima, kad nebūtų kompensacinių judesio mechanizmų, ugdomas gebėjimas pajusti disociacijas judesio atlikimo metu (pavyzdžiui, žvilgsnis ir kaklas, ranka ir petys). Stebima, kad abi kūno pusės būtų treniruojamos simetriškai.
• Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius eksperimentuojant, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis.
• Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius (pritūpimus, įtūpstus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, traukimą, prisitraukimą, lenkimąsi, pasilenkimą, pritūpimą, nuleidimą, pasipurtymą, svyravimą, siūbavimą, lingavimą, stūmimą, atsistūmimą, kėlimą, sukimą, sukimąsi, pasisukimą, pašokimą, supimą, lietimą) keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį, judesio plastiškumą. Siekia judesio tikslumo ir didina amplitudę.
• Mokomasi taisyklingai atlikti manipuliacinius judesius su įvairaus svorio, dydžio ir formų įrankiais taikant krypties (kamuoliuko metimo testas), erdvės (metimas iš vietos, gaudymas neišeinant už ribų, komandiniai žaidimai su kamuoliu) ir kitus suvaržymus.
• Mokomasi taisyklingai atlikti manipuliacinius judesius kartu su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais.
• Mokomasi judėjimo būdų ekstremaliose situacijose (gaisro, sprogimo ir kt.): įveikiant parengtus kliūčių ruožus, lavinami šliuožimo, ropojimo, bėgimo, kopimo ir pan.
• Mokomasi taisyklingai, išlaikant taisyklingą kūno surikiavimą ir judesio disociaciją, atlikti įvairius bazinius lokomocinius judesius, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.).
• Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius įvairiai pasunkintomis sąlygomis, sudarant galimybę mokiniui atrasti individualiai optimalų judesio atlikimo būdą.
• Mokomasi taisyklingai atlikti nelokomocinius judesius laipsniškai sunkinant sąlygas ar taikant suvaržymus (atsisėdimas ir atsistojimas nesiremiant rankomis į grindis, rankose laikant kamuolį, rankas laikant virš galvos ir pan.).

5-6 klasių koncentras

• Funkciniai lokomociniai ir nelokomociniai judesiai lavinami žaidžiant judriuosius žaidimus, įveikiant kliūčių ruožus, atliekant kūrybines užduotis. Manipuliacinių judesių lavinimui naudojami ne sportiniai įrankiai, daiktai.

7-8 klasių koncentras

• Mokomasi analizuoti judesius integruojant fizikos ir biologijos žinias. Analizuojami gebėjimai išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais.

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras

• Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais.

III-IV gimnazijos klasių koncentras

• Aiškinamasi netaisyklingų judėjimo įgūdžių žala sveikatai. Susipažįstama su raumenų-fascijų-sausgyslių disbalanso kompensaciniais mechanizmais. Supažindinama su judesio (funkcijos) subalansavimo pratimais.
• Mokomasi pasirinkti optimalius pratimus judesio (funkcijos) subalansavimui, argumentuotai paaiškinant pratimų veikimo mechanizmą. Identifikuojami individualūs funkcinių judėjimo įgūdžių tobulinimo būdai, optimalūs širdies-kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų sistemos ir centrinės nervų sistemos pajėgumui.

Sportinių ir funkcinių judesių atpažinimas (A2)

5-6 klasių koncentras

• Susipažįstama su įvairių sporto šakų judesiais. Mokomasi taisyklingo sportinio judesio atlikimo.
• Susipažįstama su sporto šakų įvairove. Mokomasi taisyklingo kūno surikiavimo sportiniam judesiui pagal sporto šaką. Mokomasi atpažinti sporto šakų judesių ir funkcinių judesių panašumus bei skirtumus.

7-8 klasių koncentras

• Tyrinėjami įvairių sporto šakų judesiai, mokomasi atpažinti judesio sandus (fragmentus). Mokomasi įvairių sporto šakų judesių.

Kūno kultūra kaip asmens ir visuomenės kultūros dalis

Kūno kultūra yra svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūros pamokos teikia daug progų ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sėkminga šiuolaikinės kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius jo darnų funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias atstatyti organizmo darną. Kūno kultūra mokykloje atveria mokiniams galimybę plėtoti savo organizacinius gebėjimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo.

Korekcinė gimnastika

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinė gimnastika, reikalinga koreguoti mokinių fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti mokinių fizinio vystymosi sutrikimus arba bent sušvelninti juos. Korekcinė gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fizinių negalių, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose.

Ugdymo principai kūno kultūros ir sporto pamokose

Ugdymas kūno kultūros bei sporto pamokose grindžiamas:

• Pagarba mokiniui kaip asmenybei, pozityviu požiūriu į kiekvieno mokinio individualią fizinę prigimtį, psichofizinį skirtingumą.
• Nuolatiniu siekimu kūno kultūros pamokose, sporto renginiuose kurti sąlygas, kurios leistų mokiniams patirti džiaugsmą, susijusį su judėjimo poreikių patenkinimu, saviraiškos, savitaigos, kūrybos poreikio realizavimu.
• Kūno kultūros ir sporto užduočių diferencijavimu bei individualizavimu, atsižvelgiant į mokinio fizinę prigimtį, amžių, lytį, interesus, polinkius ir gebėjimus.
• Mokinių savarankiškumo, gebėjimo spręsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybės puoselėjimu.
• Tolydžiu kūno kultūros užduočių sunkinimu atsižvelgiant į klasės bei pavienio mokinio fizinės raidos pažangą.

Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupės, dirbančios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, ištvermės lavinimo ir t.t.). Fiziškai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos.

Vertinimas

Vertinimai diferencijuojami atsižvelgiant į mokinio individualybę. Mokinių mokėjimus ir įgūdžius mokytojas vertina pasirinktinai iš kiekvienos mokomosios medžiagos srities. Mokinių fizinis pajėgumas, susijęs su judėjimo galimybėmis ir sveikata, nustatomas Eurofito testais. Testavimas atliekamas pasirinktinai: du, tris kartus per mokslo metus. Skatinant mokinius fiziškai tobulėti, rezultatai vertinami visų pirma pagal asmeninių laimėjimų gerėjimą.

Pamokos organizavimas

Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra pamoka. Pamokoje mokytojas gali dirbti su visa klase vienu metu, suskaidyti klasę į mažesnes grupes, kai kuriais atvejais - dirbti su pavieniais mokiniais. Patartina skirti namų užduotis ir kontroliuoti jų atlikimą. Mokykloje organizuojami kūno kultūros renginiai turi būti prasmingi konkrečiam mokiniui. Mokykla garantuoja mokinių dalyvavimo papildomojo ugdymo renginiuose savanoriškumą, remia fakultatyvų, būrelių, grupių įvairovę, toleruoja mokinio teisę nepriklausyti jokiam būreliui. Pagal galimybes mokykloms rekomenduotina kurti rekreacines zonas, sporto aikštynus, kuriuose ne tik mokiniai, bet ir jų šeimos nariai galėtų patenkinti fizinio aktyvumo poreikius, patirti judėjimo džiaugsmą. Mokyklų sporto bazės turėtų būti rengiamos ir tvarkomos taip, kad visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų estetinį pasitenkinimą.

Tikslai ir uždaviniai

• Suteikti žinių apie asmens higieną, kūno kultūros higieną, aktyvaus poilsio reikšmę žmogaus organizmui ir sveikatai.
• Ugdytis gebėjimą suvokti mokyklai, vietinei bendruomenei iškylančias kūno kultūros ir sporto problemas bei jų sprendimo įgūdžius, dalyvauti kuriant kūno kultūros ir sporto plėtotei reikalingą aplinką.

Per mokslo metus vertėtų taikyti kelis fizinio ugdymo rezultatų tikrinimo metodus (žodinius, praktinius). Pažangumas vertintinas pažymiais ar kitu žymeniu (įskaityta). Formalų ar neformalų vertinimo būdą pasirenka dalyko mokytojas, o jį aprobuoja mokyklos pedagogų taryba. Kūno kultūros pamokose taikoma ideografinė, kriterinė ir norminė pažangumo ir fizinio pajėgumo vertinimo sistemos bei parengiamasis, sisteminis ir suvestinis žinių ir gebėjimų tikrinimas. Žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokytojas vertina iš kiekvienos išsilavinimo standartų srities (moksleiviui suteikiama teisė pasirinkti). Fizinis moksleivio pajėgumas, susijęs su judėjimo galimybėmis ir sveikata, nustatomas Eurofito ar kitais testais 2 kartus per mokslo metus. Skatinant moksleivius fiziškai tobulėti, testų rezultatai įvertinami neformaliai, ne tik pagal asmeninių pasiekimų gerėjimą (ideografinė vertinimo sistema), bet ir naudojant norminį bei kriterinį vertinimą. Kiekvienais mokslo metais moksleiviai privalo pasitikrinti sveikatą ir pristatyti pažymą į mokyklą. Pagal sveikatos būklę moksleiviai skirstomi į pagrindinę, parengiamąją ir specialiąją medicininę fizinio pajėgumo grupes. Dėl rimtų sveikatos sutrikimų, ligų moksleiviai gydytojų komisijos gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Tais atvejais vertinimo skiltyje rekomenduojama įrašyti - atleistas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės moksleiviai pažymiais nevertinami, tik pažymima - įskaityta, arba - neįskaityta.

Mokymo metodai ir vertinimas

Mokytojas yra išklausęs 60 val. - technologinių priemonių naudojimas: naudojami video įrašai mokymuisi ar savarankiškai praktikai, programėlės, padedančios mokytis žingsnių (pvz. Mokymo/si metodai: įtraukianti pamoka (vizualinių ir praktinių pavyzdžių, gestų, video naudojimas), praktinių judesių demonstravimas, daugkartinis kartojimas, muzikos tempo ir ritmų pritaikymas.

Mokinių ugdymo pažangai (įsi)vertinti taikomi vertinimo metodai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis. Pasiekimų ir pažangos rezultatai fiksuojami dešimtbalėje skalėje: 10 (puikiai), 9 (labai gerai), 8 (gerai), 7 (pakankamai gerai), 6 (patenkinamai), 5 (pakankamai patenkinamai), 4 (silpnai), 3 (blogai), 2 (labai blogai), 1 (nieko neatsakė, neatliko užduoties).

Taikomi metodai: įtraukianti pamoka, darbas grupėse, individualus darbas, darbas dviese, „minčių lietus“, stebėjimas, demonstravimas, refleksija. Teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu.

Papildomos ugdymo formos

Programa, atsižvelgiant į turimas lėšas ir kitas mokyklos galimybes, gali būti įgyvendinama ir kūrybinių stovyklų, projektų, konkursų, pažintinių-edukacijų veiklų ir pan. Asmeniui, išklausiusiam pagrindinio ugdymo programos dalį, išduodama Mokyklos mokslo pasiekimų pažyma pagal Mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimų ir mokslo pasiekimų pažymų išdavimo tvarką. Baigus visą programą, išduodamas pradinio choreografijos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pažymėjimas.

Aerobika kaip kūno kultūros dalis

Lietuvos aerobikos federacija (LAF) yra visuomeninė organizacija, propaguojanti, koordinuojanti bendrąją aerobiką ir aerobinę gimnastiką respublikoje. Lietuvos aerobikos federacija savo veikla prisideda vykdant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto vystymo programą. Aerobikos atsiradimą galima laikyti septintąjį praėjusiojo amžiaus dešimtmetį, kai žymus amerikiečių medicinos specialistas gydytojas Kennet Kuper (Kenneth H. Cooper) Teksaso valstijos oro pajėgų ligoninėje pritaikė fizinių pratimų sistemą ir įrodė jos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniam pajėgumui bei prevencijai sergant tokio pobūdžio ligomis.

#

tags: #gimnastika #bendrosiose #mokyklose