Europos futbolo čempionatas, vykstantis nuo 1960 m., kiekvienam futbolo aistruoliui palieka įspūdingų atsiminimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime įsimintiniausius momentus ir Graikijos rinktinės pasiekimus šiame prestižiniame turnyre.
Ankstyvieji metai ir pirmasis dalyvavimas (1960-1980)
Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas įvyko 1960 metais. Jame varžėsi septyniolika komandų. Laimėtojais tapo Sovietų Sąjunga, finale įveikusi Jugoslaviją rezultatu 2-1. Ispanija atsisakė žaisti su Sovietų Sąjunga ketvirtfinalyje dėl politinių protestų.
Graikijai ilgą laiką nepavyko prasimušti į finalinį Europos čempionato turnyrą. Iki šiol graikams tik vieną kartą yra pavykę prasimušti į finalinį Europos čempionato turnyrą. 1980-iais metais graikai pasirodė Italijoje ir nesugebėjo išeiti iš grupės fazės. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos su Olandijos rinktine. Ir panašiai kaip čekai praėjusiame Europos čempionate, jie kaip lygūs kovojo su „oranžiniais“. Vienintelis faktorius, kuris apsprendė Olandijos rinktinės pranašumą Neapolio stadione, buvo 11 metrų baudinys, kurį antrajame kėlinyje į graikų vartus paskyrė teisėjas iš VDR. Kitas rungtynes graikai jau žaidė Romos „Stadio Olimpico“, ir čia Čekoslovakijos rinktinės pranašumas buvo kur kas įtikinamesnis. Nors Anastopulas sugebėjo išlyginti rezultatą po Panenkos įvarčio, Vižeko ir Nechodos rezultatyvios atakos atnešė sėkmę čekoslovakams. Pralaimėję dvejas rungtynes, trečiosiose graikai nebegalėjo nieko pakeisti. Bet Turine, „Stadio Comunale“ vykusios rungtynės nieko nebelėmė ir vokiečiams. Galbūt dėl to graikai ir sugebėjo pasiekti nulines lygiąsias su VFR, bet reikia paminėti, kad vokiečiai (būsimieji turnyro čempionai) niekada nemėgo atiduoti taškų be kovos.
Pasaulio čempionatas JAV (1994)
Ne ką geriau graikams sekėsi ir jų vieninteliame Pasaulio čempionate 1994-iais. Ten jie taip pat nesugebėjo įveikti grupės barjero. Maža to, pralaimėję argentiniečiams, rumunams ir nigeriečiams bendru rezultatu 0:10, jie tapo blogiausia turnyro komanda. Apibendrinant - du atsitiktiniai dalyvavimai tarptautiniuose turnyruose, kurie, žinoma, niekuo įspūdingu nesibaigė.
Sensacingas triumfas EURO 2004
Prieš 2004 metų Europos čempionato pradžią Graikijos šansai laimėti pirmenybes buvo vertinami santykiu 80/1. Tačiau prognozės lieka prognozėmis. Graikija pakeliui į Europos čempionato titulą ketvirtfinalyje išmetė Prancūziją, pusfinalyje - Čekiją, o finale savo žiūrovų akivaizdoje Lisabonoje - Portugaliją. Prieš tai graikai tik du kartus žaidė rimtuose futbolo turnyrų finaliniuose etapuose - 1980 metais Europos futbolo čempionate ir 1994 metais pasaulio futbolo pirmenybėse. Iš šių turnyrų Graikija grįždavo neiškovojusi anei vieno taškelio.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti Lietuva-Graikija krepšinį?
Kvalifikacija į finalinį Europos čempionato turnyrą šiemet - tai neginčijama Graikijos rinktinės sėkmė. Kelialapius į Portugaliją graikams pavyko iškovoti pakankamai lengvai: įtikinamas pasirodymas atrankinėse varžybose leido komandai išvengti atkrintamųjų varžybų. Graikai užėmė pirmąją vietą šeštoje kvalifikacinio turnyro atrankos grupėje. Jie aštuoniose rungtynėse iškovojo šešias pergales ir patyrė du pralaimėjimus. Antroji Ispanijos vieta šioje grupėje tapo sensacija, o Graikijos rinktinė tapo atrankinio turnyro atradimu. Kas galėjo tikėtis tokios pabaigos 2002-ųjų metų spalį, po dviejų pralaimėtų rungtynių? Taip, tenka pasakyti, kad atrankinio ciklo startas jiems nepavyko - pirmuosius du susitikimus graikai pralaimėjo - iš pradžių nesėkmė namuose 0:2 rungtynėse su ispanais, o po to Ukrainoje patirtas pralaimėjimas tokiu pat rezultatu. Bet po to graikai tartum pratrūko, ir jie laimėjo visas likusias rungtynes. Jų tarpe ir viena įspūdingiausių Graikijos futbolo pergalių Saragosoje prieš Ispaniją - 1:0. Tądien graikų vartininkas Antonios Nikopolidis sužaidė vienas geriausių savo karjeros rungtynių. Graikija sugebėjo atlaikyti ispanų spaudimą ir atkeršijo jiems už pralaimėjimą namuose 2002-ųjų metų rugsėjį. Pergalė prieš ispanus tapo tik viena grandimi pergalingoje serijoje prieš Šiaurės Airiją, Armėniją ir Ukrainą, kurios dėka Graikiją pateko į "Euro 2004" finalinę dalį.
Pagrindinis šių pergalių kalvis - vokiečių specialistas Otto Rehhagelis. Po to, kai graikai nepateko į Pasaulio čempionatą Korėjoje ir Japonijoje, jie pasikvietė Rehhagelį į vyriausiojo trenerio postą. Jam tai yra pirmasis darbas už tėvynės ribų. Vokietijoje jis pelnytai gali vadintis vienu tituluočiausių futbolo specialistu. Vadovaudamas Brėmeno „Werder“ jis dukart laimėjo Bundesligą, vėliau šį pasiekimą pakartojo su „Kaiserslautern“, prieš tai šį klubą išvedęs iš antrosios Bundesligos į pirmąją. Triskart Rehhagelio vadovaujamos komandos šventė pergalę šalies taurėje: vėlgi dukart su „Werder“ ir vieną kartą su Diuseldorfo „Fortuna“. Europoje Rehhagelis taip pat negali būti laikomas paskutiniuoju žmogumi - savo sąskaitoje jis turi UEFA taurę, iškovotą su „Bayern“, o taip pat Taurių laimėtojų taurę - irgi su „Werder“.
Prieš Europos čempionatą graikai turėjo ir keletą draugiškų rungtynių. Paskutinį pralaimėjimą rinktinė buvo patyrusi dar 2002-iais, nepralaimėta 13-oje rungtynių iš eilės. Sugadinti šią statistiką draugiškose rungtynėse kėsinosi bulgarai, kurie atrankinėse varžybose į savo vartus praleido tik 4 įvarčius. Tačiau aktyvus Balkanų pusiasalio komandos žaidimas bei protingas taktikos kaitaliojimas leido pasiekti reikiamą rezultatą - 2:0. Kaip matome, prieš čempionatą graikų stovykloje viskas tvarkoje. Jie naudoja šiuolaikines taktines schemas ir sugeba iš jų išspausti rezultatą. Belieka pratęsti savo nepralaimėtų rungtynių seriją Portugalijoje, ir sėkmė "Euro 2004" jiems garantuota.
Žvaigždė Graikijos rinktinėje visuomet buvo, yra ir bus du baziniai klubai: Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“. Tačiau vien graikų klubų žaidėjais besiremdama rinktinė toli negalėjo nužengti, ir rimtais momentas visuomet rėmėsi patyrusiais legionieriais. Šiandien futbolininkai, žaidžiantys už Graikijos ribų, vėl vaidina pagrindinius vaidmenis nacionalinėje savo šalies rinktinėje. Ypatingas vietas rinktinėje užima tokie žaidėjai kaip Nikos Dabizas iš „Leicester“, savo karjeros liūto dalį žaidęs už „Newcastle“, Traianos Dellas, kuris nors ir atsarginis, bet turi tvirtas pozicijas „Roma“ klube, Angelos Charisteas, šiemet tapęs Vokietijos čempionu „Werder“ sudėtyje, Zizis Vryzas, iš žemesniųjų divizionų kylantis kartu su „Fiorentina“, Themistoklis (Temistoklis) Nikolaidis iš „Atletico“.
Kaip ir bet kurioje „antrojo ešelono“ rinktinėje, Graikijoje pagrindinis krūvis tenka viduriniajai linijai. Saugų linijos legionieriai čia yra itin vertinami. Tokių graikai turi du: Giorgos Karagounis (Karagunis) iš „Inter“ ir Stelios Giannakopoulos (Janakopulas), žaidžiantis už anglų „Bolton“. Šioje poroje pranašumas yra pastarojo pusėje, nes Karagounis tik tik tampa pagrindiniu žaidėju Milane, o Giannakopoulos „Bolton“ klube toks yra nuo pat pradžių. Giannakopoulos ir tapo vienu iš atrankinio ciklo atradimų, įmušdamas pergalingą įvartį į Ispanijos vartus. Gavęs perdavimą laisvame plote baudos aikštelės prieigose, jis dviem prisilietimais „sutvarkė“ kamuolį ir smūgiavo į tolimąjį Ikero Casillaso (Kasiljaso) vartų kampą. Turbūt yra kažkas simboliško tame, kad Graikijos rinktinės lyderis įmušė jos svarbiausią įvartį visame atrankiniame cikle.
Taip pat skaitykite: Graikijos sensacija prieš JAV
Kelias į finalą
Graikija EURO 2004 čempionatą pradėjo įspūdinga pergale prieš šeimininkę Portugaliją rezultatu 2:1. Vėliau grupėje sužaidė lygiosiomis su Ispanija (1:1) ir patyrė pralaimėjimą prieš Rusiją (1:2), tačiau to užteko patekti į ketvirtfinalį.
Ketvirtfinalyje graikai susitiko su čempionų titulą ginančia Prancūzija. Angelos Charistėjas 65-ąją minutę įmušė vienintelį rungtynių įvartį, o Graikija sensacingai pateko į pusfinalį.
Pusfinalyje Graikija susitiko su Čekija, kuri iki tol buvo laimėjusi visas rungtynes čempionate. Po atkaklios kovos, pratęsimo metu, Traianos Dellas įmušė "sidabrinį įvartį", ir Graikija pateko į finalą.
Finalas prieš Portugaliją
Finale Graikija dar kartą susitiko su Portugalija, kuri siekė revanšo už pralaimėjimą grupės etape. Rungtynės buvo atkaklios, tačiau 57-ąją minutę Angelos Charistėjas įmušė įvartį galva po kampinio. Graikija atsilaikė ir iškovojo istorinę pergalę, tapdama Europos čempionais.
Po laimėtų rungtynių Graikijos rinktinės treneris vokietis Otas Rehagelis sakė, kad jo auklėtinių pergalė prieš pirmenybių šeimininkę Portugaliją tapo istorine, suvienijo tautą ir buvo tikrai pelnyta. Vokietis tapo pirmuoju užsieniečiu treneriu, kurio vadovaujama komanda laimėjo Senojo žemyno čempionatą, tačiau ignoravo savo vaidmenį sekmadienio triumfe. Tačiau Graikijoje O. Rehagelis tapo tikru dievu. Jo teigimu, svarbu, kad graikai kuo greičiau suvoktų, ką pasiekė jų komanda. "Noriu pasakyti visiems Graikijos žmonėms, kad tai ne sapnas - mes esame Europos čempionai. Džiaukitės. Tai nepakartojama diena Graikijai, nes šiandien jūs perrašėte Europos futbolo istoriją", - sakė vokietis. O. Rehageliui tai nebuvo pirmoji didelė pergalė Lisabonos "Luz" stadione. 1992 metais tuometiniam Brėmeno "Werder" strategui būtent šiame Portugalijos stadione pavyko iškovoti Europos taurių laimėtojų taurę.
Taip pat skaitykite: Europos Čempionato Apžvalga
Geriausiu čempionato žaidėju buvo pripažintas Graikijos rinktinės kapitonas Teodoras Zagorakis. Geriausią futbolininką rinko Europos futbolo sąjungos (UEFA) sudaryta aštuonių narių komisija, taip pat vienas balsas buvo skirtas sirgaliams, kurie už jiems patikusį žaidėją galėjo balsuoti čempionato interneto svetainėje. "Viso čempionato metu, taip pat ir finalo rungtynėse su Portugalija jis demonstravo lyderio savybes, gabumus ir savo charakterį", - sakė prancūzas Žeraras Uljė, UEFA valdybos narys ir buvęs "Liverpool" komandos treneris. 32 metų Atėnų AEK klube žaidžiantis saugas buvo išrinktas ir geriausiu finalo rungtynių žaidėju bei pateko į simbolinę "Euro-2004" rinktinę.
Rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapo penkis įvarčius įmušęs čekas Milanas Barošas.
Graikų pergalė privertė susimąstyti tokias galingas futbolo valstybes kaip Vokietija, Italija, Ispanija, Anglija ir Prancūzija. Šių šalių rinktinės nepateko į pusfinalį. O juk daugelis šių komandų žaidėjų atstovauja garsiems klubams, daug uždirba, laikomi geriausiais pasaulyje. Graikai parodė, kiek daug galima pasiekti be didelių asmenybių, kai visi futbolininkai gerai supranta vieni kitus.
Laikotarpis po triumfo (2008-2014)
Nepaisant to, jog 2004 metais graikai tapo Senojo žemyno čempionais, 2008 metais vykusiose Europos pirmenybėse lažybų bendrovės šią komandą rašė tarp mažiausius šansus turinčia ekipa laimėti turnyrą.
Būdami Europos čempionais graikai nesugebėjo patekti į 2006-ųjų pasaulio čempionatą, 2008-ųjų Europos bei 2010-ųjų pasaulio čempionatuose jie neįveikė grupės etapo.
Iki šiol paskutinis tarptautinis turnyras, kuriame Graikijos futbolo rinktinė dalyvavo, buvo 2014-ųjų pasaulio čempionatas. Jame graikai po dramatiškai susiklosčiusių paskutinių grupės etapo rungtynių žengė į aštuntfinalį, bet jame pralaimėjo puikų turnyrą sužaidusiems Kosta Rikos atstovams.
Dabartinė situacija (2016-2024)
Būtent po šio turnyro prasidėjo graikų rinktinės smukimas žemyn - atranka į 2016-ųjų Europos čempionato atranką susiklostė tragiškai, mat grupėje jie tada liko paskutiniai. Kiek geriau jiems sekėsi atrankoje į 2018-ųjų pasaulio čempionato atrankoje, kur savo grupėje Graikijos komanda užėmė antrą vietą, tačiau lemiamose atkrintamosiose dėl vietos turnyre nusileido Kroatijos komandai. Vėliau graikai pamažu pradėjo savo jauninimo procesą, į rinktinę nebebuvo kviečiami tokie žinomi, patyrę vardai, kaip Sokratis Papastathopoulos ar Kostas Manolas, tačiau atjaunėjusi rinktinė pradėjo demonstruoti patrauklesnį akiai futbolą.
Graikai nepateko ir į 2022-ųjų pasaulio čempionatą, o po nesėkmingos atrankos savo postą paliko ekipos treneris Johnas van‘t Schipas. Po jo ekipos vairą perėmė žinomas specialistas Gusas Poyetas, kuris praeityje treniravo ir ne vieną garsų Anglijos klubą, kaip „Sunderland“ ar „Brighton“. Naujojo specialisto vedama rinktinė startavo sėkmingai - laimėjo savo Tautų lygos grupę C divizione ir iškovojo vietą aukštesniame, B divizione. Šioje Europos čempionato atrankoje burtai Graikiją suvedė į vieną grupę su Prancūzijos, Airijos, Gibraltaro ir Nyderlandų futbolininkais.
Daugiausiai rungtynių su Graikijos rinktinės marškinėliais yra sužaidęs ilgametis rinktinės mohikanas Giorgos Karagounis, kuris per 15 metų trukusią karjerą rinktinėje (nuo 1999-ųjų iki 2014-ųjų) sužaidė net 139 mačus. Iš šioje rinktinėje esančių Graikijos futbolininkų daugiausiai kartų su rinktinės marškinėliais į aikštę žengė ekipos saugas Kostas Fortounis, kurio sąskaitoje - 55 mačai. Tuo tarpu rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas yra praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose žaidęs puolėjas Nikos Anastopoulos, kuris įmušė 29 įvarčius, nuo jo vos keturiais atsilieka legendinės 2004-ųjų rinktinės snaiperis Angelos Charisteas (25 įvarčiai). Iš dabartinės rinktinės daugiausiai įvarčių yra mušęs dabartinis kapitonas Anastasios Bakasetas (11 tikslių smūgių per 54 mačus), ne daug nuo jo atsilieka ir jau minėtas K. Fortounis (9 įvarčiai). Išskirti vertėtų ir dar kelis dabartinės rinktinės narius, pavyzdžiui, „Liverpool“ klubo kairio gynėją Kostas Tsimikas ar Alkmaro AZ ekipoje Nyderlanduose įsitvirtinusį 24-erių puolėją Vangelį Pavlidį, kuris yra laikomas bene viena ryškiausių būsimų šalies futbolo žvaigždžių.
Graikijos ir Lietuvos tarpusavio rungtynės
Kalbant apie Lietuvos ir Graikijos susitikimų istoriją, tai ekipos susitikusios yra tris kartus - vienas mačas buvo draugiškas, kiti du - oficialūs. Oficialiuose mačuose graikai iškovojo abi pergales - atrankoje į 2014-ųjų pasaulio čempionatą graikai namuose mačą laimėjo 2:0, o Vilniuje šeimininkus patiesė 1:0. Tuo tarpu vienintelė Lietuvos pergalė prieš Graikiją buvo iškovota kontroliniame mače 1995-ųjų gegužę. Toje dvikovoje lietuviai svečius namuose įveikė 2:1, o įvarčiais mūsų komandoje pasižymėjo Darius Maciulevičius ir Aidas Preikšaitis.