Graikija, oficialiai Graikijos Respublika, yra valstybė Europos pietryčiuose, užimanti Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turinti daugiau nei 100 salų. Ši šalis, turinti turtingą istoriją ir kultūrą, yra puiki vieta tyrinėti senovės pasaulį, o ypač - olimpinių žaidynių ištakas. Šiame straipsnyje panagrinėsime senovės Graikijos olimpines žaidynes, pateikdami įdomią ir informatyvią medžiagą 7 klasės mokiniams.
Graikijos geografija ir istorija
Prieš pradedant gilintis į olimpines žaidynes, svarbu suprasti Graikijos geografiją ir istoriją. Graikija ribojasi su Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Turkija. Vakaruose ją skalauja Jonijos jūra, pietuose - Viduržemio jūra, o rytuose - Egėjo jūra. Kranto linijos ilgis siekia apie 15 000 km.
Graikijos istorija siekia VI tūkstantmetį pr. Kr., kai Egėjo jūros salose ir Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje apsigyveno žemdirbių tautos iš Mažosios Azijos. Jos sukūrė seniausią Europoje Mino civilizaciją Kretos saloje, kuri gyvavo III-II tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 1450 m. pr. Kr. išsiveržęs ugnikalnis sunaikino Kretos miestus. Maždaug II tūkstantmečio pr. Kr. apie 1600 pr. Kr. panaši civilizacija suklestėjo ir žemyne - Mikėnuose. Apie 1200 pr. Kr. dorėnams užkariavus achajų miestus, išnyksta Mikėnų - Kretos pasaulis. Maždaug 1100 m. pr. Kr. Graikų istorijoje prasideda laikotarpis, apie kurį mažai žinoma ir vadinamas tamsiaisiais šimtmečiais.
Senovės Graikija: civilizacijos lopšys
Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos civilizacija vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Graikai save laikė viena tauta - helėnais.
UNESCO paveldo objektai Graikijoje
Graikija didžiuojasi turėdama net 18 UNESCO paveldo objektų, liudijančių šalies turtingą istoriją ir kultūrą:
Taip pat skaitykite: Senovės Graikijos Olimpinės Žaidynės
- Apolono Epikūriečio šventykla Basajoje
- Delfų archeologinė vietovė
- Atėnų akropolis
- Athos kalnas
- Paleokrikščioniškieji ir Bizantiškieji Salonikų paminklai
- Epidauro archeologinė vietovė
- Mistras
- Olimpijos archeologinė vietovė
- Delas
- Daphi, Hossios Luckas ir Nea Moni iš Chios vienuolynai
- Pythagoreion'as ir Heraion'as Samos saloje
- Vergina archeologinė vietovė
- Mikėnų ir Tirėnų archeologinės vietovės
- Istorinis centras su Šv. Jono "Teologo" vienuolynu ir Apokalipsės urvu Patmos saloje
Olimpinių žaidynių ištakos
Senovės graikų olimpinės žaidynės buvo religinis ir sportinis festivalis, vykdavęs kas ketverius metus Olimpijoje, Peloponeso pusiasalyje. Pirmosios žaidynės, kaip manoma, įvyko 776 m. pr. Kr. ir buvo skirtos dievui Dzeusui pagerbti. Žaidynėse galėjo dalyvauti tik laisvi graikų vyrai, o moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti, bet ir stebėti varžybas.
Žaidynių reikšmė
Olimpinės žaidynės buvo labai svarbios senovės Graikijos gyvenime. Jos ne tik skatino fizinį aktyvumą ir sportą, bet ir vienijo graikų miestus-valstybes, kurie dažnai kariavo tarpusavyje. Žaidynių metu būdavo paskelbiamas šventas paliaubas (ekecheiria), kad sportininkai ir žiūrovai galėtų saugiai keliauti į Olimpiją ir atgal.
Varžybų rūšys
Senovės olimpinių žaidynių programa skyrėsi nuo šiuolaikinių žaidynių. Pagrindinės varžybų rūšys buvo:
- Bėgimas: trumpo nuotolio (apie 192 metrai), ilgo nuotolio (apie 4800 metrų) ir bėgimas su ginklais.
- Imtynės: populiari sporto šaka, kurioje siekiama pargriauti priešininką ant žemės.
- Šuolis į tolį: sportininkai šoko iš vietos, laikydami rankose svarmenis.
- Disko metimas: disko metimas buvo viena iš penkiakovės rungčių.
- Ieties metimas: ieties metimas taip pat buvo penkiakovės dalis.
- Kumštynės: panašios į šiuolaikinį boksą, bet be taisyklių ir apsaugos priemonių.
- Pankrationas: itin žiauri sporto šaka, kurioje buvo leidžiama naudoti smūgius ir imtynių veiksmus.
- Vežimų lenktynės: populiari, bet pavojinga varžybų rūšis, kurioje lenktyniavo keturių arklių traukiami vežimai.
Apdovanojimai
Žaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami alyvmedžio šakele (kotinos), nupjauta nuo švento alyvmedžio, augančio Olimpijoje. Nugalėtojai taip pat pelnydavo didelę šlovę ir pagarbą savo miestuose-valstybėse. Jiems būdavo statomos statulos, rašomos odės ir rengiamos iškilmingos procesijos.
Olimpinių žaidynių pabaiga ir atgimimas
Olimpinės žaidynės buvo panaikintos 393 m. po Kr., kai Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė pagoniškus kultus. Žaidynės buvo atgaivintos tik XIX amžiuje prancūzų aristokrato Pierre de Coubertin iniciatyva. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje.
Taip pat skaitykite: Senovės Graikijos Žaidynių Istorija
Klasikinis ugdymas ir olimpinės žaidynės
Klasikinis ugdymas remiasi integralumo principu, apimančiu klasikinės kultūros ir praktikos analizę ir tarpdalykinį klasikinio ugdymo turinį. Integruojant klasikinius ir šiuolaikinius menus mokiniai mokosi rasti kultūrinio gyvenimo pavyzdžių iš antikinio pasaulio.
Integruotos pamokos
Mokyklose integruojant klasikinio ugdymo principus fizinio ugdymo pamokose gali būti derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikiniu gyvenimu. Mokiniai supažindinami ir su senovės graikų žaidimais ir lygina juos su šių laikų sporto šakomis. Aptariamos ir Olimpinių žaidynių ištakos bei jų atgimimas, aiškinamės olimpinių simbolių prasmę.
Retorika ir komunikacija
Retorika - ugdoma komunikavimo kompetencija. Mokiniai vadovaujasi taisyklingo kalbėjimo taisyklėmis, išmano oratorinį meną, taisyklingai formuluoja teiginius, nagrinėjant įvairias temas, antikinius kalbų tekstus, mokomąją medžiagą, kuri byloja apie patį antikinį mąstymo būdą, Antikos žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį.
Darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas
Darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas - ugdoma socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija padeda užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę, išmintingai derinant ekonomikos, visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos tikslus.
Taip pat skaitykite: Menas ir olimpinės žaidynės