Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausia pasaulio sporto šventė, bet ir gilias šaknis turinti tradicija, siekianti antikos Graikiją. Šis straipsnis skirtas panagrinėti senovės graikų olimpinių žaidynių sporto šakas, jų raidą, svarbą ir tradicijas, kurios turėjo didžiulę įtaką šiuolaikiniam olimpiniam judėjimui.
Olimpinių Žaidynių Ištakos ir Istorija
Olìmpinės žaidỹnės, olimpiadà, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti. Vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 prieš Kristų. Tačiau sporto žaidynės, kilnūs idealai gyvavo anksčiau nei 776 m. pr. Kr. Žmogaus kūną tobulinančių pratimų piešiniai ant akmens luitų, uolų siekia III tūkstantmetį pr. Kr. Juose vaizduojamos pirmosios rungtynių kovos, pratimai su kamuoliais, svarsčių kilnojimo akimirkos. Iš tokių fizinių pratimų ilgainiui išsirutuliojo varžybos, paskui- žaidynės.
Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 m. pr. Kr. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos. Iš viso senovės Graikijoje buvo 293 olimpinės žaidynės.
Senovės Graikijoje nebuvo kalendoriaus. Reikėjo rasti kokį nors atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas istorinis laikotarpis. III a. Pr. Kr. Atėnų istorikas Timėjas pasiūlė skaičiuoti metus olimpiadomis- ketverių metų olimpiniais laikotarpiais. O metų skaičiavimo metų atskaitos tašku tapo pirmųjų Olimpijos žaidynių surengimo metai. Taip istoriografijoje atsirado olimpinė era.
Olimpijos žaidynių pavadinimas kilo nuo gyvenvietės, kurioje jos buvo rengiamos, pavadinimo. Ši gyvenvietė- Olimpija- buvo šiaurės vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Iš pietų ją skalavo Alfėjaus, iš vakarų- Kladijaus upės vandenys, o iš šiaurės dengė Kronos kalnas. Ir tik į rytus plytėjo derlinga lyguma, kurią pavasario potvynių metu užliedavo Alfėjaus vandenys. Ėmus rengti visos Graikijos žaidynes, Olimpija tapo istoriniu ir kultūriniu senovės Graikijos centru. Buvo pastatytas stadionas, hipodromas, gimnazija, svečių namai, daug paminklų, šventykla. Visa tai sudarė geras sąlygas rengti didžiules sporto varžybas - Olimpijos žaidynes.
Taip pat skaitykite: Senovės Graikijos Olimpinės Žaidynės
Žaidynių Dalyviai ir Apribojimai
Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims dalyvauti ir žiūrėti varžybas buvo draudžiama.
Sporto Šakos Senovės Graikijos Olimpinėse Žaidynėse
I olimpinėse žaidynėse Atėnuose (1896) sportininkai varžėsi 9 sporto šakų varžybose (lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, teniso, gimnastikos, dviračių sporto, šaudymo, fechtavimosi ir graikų-romėnų imtynių).
1-13 žaidynių programoje buvo vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau dviejų (384,54 m), galiausiai - 8-24 stadijų bėgimas, pentatlonas (penkiakovė: 1 stadijo bėgimas, disko ir ieties metimas, šuoliai į tolį, imtynės), kumštynės, pankrationas (imtynių ir kumštynių junginys), keturkinkių vežimų lenktynės. Žaidynių klestėjimo laikotarpiu jos trukdavo 5 dienas.
Atletika
Atletika- menas lavinti žmogaus fizines galias fiziniais pratimais. Tai viena seniausių ir pagrindinių sporto šakų, kurią sudarė ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai, daugiakovės. Iš kur „atletas“?.. Pirmasis Elidis- vietovės Peloponeso vakaruose, kurioje įsikūrusi ir Olimpija,- valdovas buvo Atlijus. Iš čia kildinamas žodis „atletas“- sporto, muzikos ir kitų varžybų dalyvis, nugalėtojas.
Bėgimas
Bėgimas buvo viena iš pagrindinių rungčių. Iš pradžių sportininkai varžėsi vieno stadijaus bėgime (apie 192 metrai), vėliau atsirado ilgesnės distancijos bėgimai, tokie kaip dviejų stadijų bėgimas (diaulas) ir ištvermės reikalaujantis bėgimas (dolichos), kuris galėjo siekti iki 24 stadijų.
Taip pat skaitykite: Menas ir olimpinės žaidynės
Disko Metimas
Disko metimas buvo dar viena svarbi rungtis, kurioje sportininkai demonstravo savo jėgą ir techniką. Diskas buvo gaminamas iš akmens, bronzos arba geležies.
Ieties Metimas
Ieties metimas buvo ne tik sporto rungtis, bet ir karinio rengimo dalis. Sportininkai turėjo numesti ietį kuo toliau ir taikliau.
Šuoliai į Tolį
Šuolių į tolį rungtyje sportininkai šokdavo iš vietos, laikydami rankose svarelius, kurie padėdavo padidinti atstumą.
Imtynės ir Pankrationas
Imtynės buvo populiari sporto šaka, kurioje sportininkai varžėsi dėl pranašumo naudojant įvairius griebimus ir metimus. Pankrationas buvo dar viena kova, kurioje buvo leidžiami smūgiai rankomis ir kojomis, taip pat imtynių veiksmai.
Kumštynės
Kumštynės buvo viena iš pavojingiausių sporto šakų, kurioje sportininkai kovodavo be apsaugų, naudodami tik kumščius.
Taip pat skaitykite: Olimpinių žaidynių ceremonijos
Penkiakovė (Pentatlonas)
Penkiakovę sudarė bėgimas, disko metimas, ieties metimas, šuoliai į tolį ir imtynės. Tai buvo kompleksinė rungtis, kurioje sportininkai turėjo pademonstruoti savo universalumą.
Žirgų Sportas
Žirgų sportas buvo prestižinė sporto šaka, kurioje varžėsi keturkinkių vežimų lenktynės. Ši rungtis buvo populiari tarp turtingų piliečių, kurie galėjo sau leisti laikyti ir treniruoti žirgus.
Sporto Visiems Principas Senovės Graikijoje
Baigiantis VII a. Pr. Kr. Graikijoje atleto idealas įgijo gana konkrečią išraišką. Mankštinosi, treniravosi ne tik tie atletai, kurie išsiskyrę savo gebėjimais, galimybėmis arba priklausė socialiniam elitui. Mankštinimasis, treniravimasis buvo privalomas visiems miestelėnams nuo vaikystės iki brandos amžiaus. Tai patvirtina įvairių metų Olimpijos žaidynių nugalėtojai: 48- ųjų žaidynių (596 m. pr. Kr.) vieno stadijaus bėgimo laimėtojas Polimestoras buvo ožkų pieno, 65- ųjų žaidynių (520 m. pr. Kr.) kumštynių varžybas laimėjo ūkininkas Glaukas, 80- osiose žaidynėse (460 m. pr. Kr.) imtynių varžybose nugalėjo kerdžius Amersinas.
Gera senovės graikų fizinį parengtumą ir dvasios tvirtybę liudija ir Graikijos karių šaunumas: garsųjį Maratono mūšį (490 m. pr. Kr.) su persais laimėjo keli tūkstančiai Atėnų miestelėnų, o ne aristokratų sūnūs. Du tūkstančiai spartiečių pilna kario amunicija pėsčiomis nužygiavo apie 260 km. nuo Spartos ir Atėnų ir per tris dienas, kad suskubtų pagelbėti Maratono mūšyje. Sporto visiems principas pradėtas įgyvendinti senovės Graikijoje jau prieš 3 000 metų! Tuomet visi žmonės mankštinosi, didino savo fizines galias ne tik Olimpijos ar kitoms žaidynėms: jaunų žmonių fizinis lavinimas buvo visuomenės, viso miesto labui. Senovės graikų filosofas Aristotelis (384- 322m. pr. „Fizinis auklėjimas yra mokslas, tiriantis ir nustatantis, koks fizinis lavinimas, treniravimas yra tinkamas daugumai žmonių, nes svarbiausias fizinio lavinimo objektas yra didžioji dauguma, o ne tik tie, kuriuos gamta apdovanojo ypatingomis savybėmis“.
Olimpinių Žaidynių Tradicijos ir Ceremonijos
Olimpijos žaidynių era truko dvylika šimtmečių. Iš viso surengtos 293 Olimpijos žaidynės. Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėn.) Graikijoje būdavo ekechirija (gr. ekecheiria), tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu, kai taikiai varžosi geriausi Graikijos atletai.
Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) - garbūs žmonės, išrinkti prieš metus. Olimpionikai prieš žaidynes 10 mėn. treniruodavosi namuose ir dar 1-2 mėn. rengdavosi pačioje Olimpijoje, prižiūrimi paskirtų Dzeuso šventyklos žynių. Olimpijos stadione tilpdavo iki 50 tūkst. žiūrovų.
Apdovanojimai ir Pagerbimas
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo apdovanodavo alyvmedžių vainikais. Olimpionikai buvo nepaprastai gerbiami. Nuo 444 pr. Kr. į žaidynių programą įėjo meno konkursai, kuriuose dalyvaudavo įžymiausi sen. Graikijos kultūros šviesuoliai: Herodotas, Sokratas, Demostenas, Pitagoras.
Nuolatinis Tobulėjimas ir Agonistika
Graikų buities ir kultūros bruožas - siekimas pirmauti, tobulėti visose gyvenimo ir veiklos srityse - turėjo didžiulės įtakos nuostabios antikinės Graikijos kultūros sukūrimui, žmogaus grožio puoselėjimui. „Nuolatos tobulėti“ - šis per amžius buvęs žmogaus poreikis, o senovės Graikijoje tapęs vyraujančia mintimis gyvenimo būdu, išliko ir tebėra aktualus ir dabar.
Vėliau sporto varžybų plėtrai senovės Graikijoje didelės įtakos turėjo svarbūs graikų buities ir kultūros bruožas, vadinamas agonistika: lenktyniavimas, varžymasis, siekimas tobulėti ir pirmauti įvairiose gyvenimo srityse, darbe, mene, sporte. Įvairios varžybos- agonai - buvo viena iš dievo garbinimo formų, jose dalyvavo daug žmonių. Tai buvo muzikų, poetų, dailininkų, skulptorių, filosofų, oratorių ir kitokie konkursai. Sportinė dvasia senovės Graikijoje buvo ugdoma, remiantis aukščiausiomis žmoniškomis vertybėmis: fizinis tobulumas, fizinė ir dvasios jėga ir grožis buvo pagrindinės savybės, kurios buvo branginamos ir vertinamos sporto arenose.
Olimpinių Žaidynių Pabaiga
393 po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.