Įvadas
Gyvūnų gerovė ir apsauga yra svarbus klausimas Lietuvoje, o tai atsispindi nuolat tobulinamuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose gyvūnų laikymą, naudojimą ir prekybą jais. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai gyvūnų sporto, laikymo ir naudojimo įstatymai Lietuvoje, su akcentu į naujausius pakeitimus, kurie įsigaliojo arba yra planuojami įsigalioti.
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimas
Pastaruoju metu buvo įgyvendinta nemažai svarbių pakeitimų, susijusių su laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje. Šie pakeitimai apima:
- Leidžiamų rūšių sąrašas: Patvirtintas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas, kuriame šiuo metu yra 30 rūšių ir 4 gentys žinduolių. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Tokiu atveju įsigytus gyvūnus bus galima laikyti be galimybės jiems veistis.
- Demonstravimo apribojimai: Laukinius žinduolius, paukščius, roplius ir varliagyvius išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų, o gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.
- Domestikuotų žinduolių sąrašas: Parengtas domestikuotų žinduolių sąrašas, siekiant aiškiai reglamentuoti, kokių rūšių gyvūnams netaikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo ir taisyklių nuostatos.
Reikalavimai laikymo sąlygoms
Siekiant užtikrinti tinkamas laukinių gyvūnų laikymo sąlygas, nustatyti konkretūs reikalavimai:
- Minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui: Nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje ir pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalūs dydžiai. Asmenys privalo ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo naujų taisyklių įsigaliojimo įkurdinti laukinius gyvūnus ne blogesnėmis sąlygomis.
- Miško žemės plotų apribojimai: Nustatomas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Asmenys per 18 mėn. po atnaujintų taisyklių įsigaliojimo privalo pagal nustatytus reikalavimus sumažinti aptverto miško žemės plotą arba padidinti jame laikomų laukinių gyvūnų skaičių, jeigu jų laikoma per mažai.
- Informavimas apie nugaišimą: Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas įpareigojamas apie saugomos rūšies laukinio gyvūno (žinduolių, paukščių, roplių) nugaišimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.
- Ženklinimas ir registracija: Nelaisvėje laikomi globoti paimti iš aplinkos saugomoms rūšims nepriskiriamų laukinių žinduolių rūšių gyvūnai, išskyrus Vabzdžiaėdžių (Insectivora), Graužikų (Rodentia) ir Kiškiažvėrių (Logomorpha) būrių žinduolius, turi būti ženklinami ir apie tai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų reikia pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
- Aptvarų registracija: Aplinkos apsaugos departamentas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi būti informuojamas įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemės plotą.
Svetimžemių rūšių reguliavimas
Siekiant apsaugoti vietinę ekosistemą, griežtinamas svetimžemių rūšių reguliavimas:
- Išleidimo į laisvę draudimas: Svetimžemes rūšis - fazanus ir danielius - leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki 2024 m. kovo 31 d. Po šio termino nurodytų rūšių gyvūnus, kaip ir kitų svetimžemių rūšių laukinius gyvūnus, bus draudžiama išleisti į laisvę.
Institucijos ir leidimų išdavimas
Už laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių įgyvendinimą ir kontrolę atsakingos šios institucijos:
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir Iššūkiai Gyvūnų Sporte
- Aplinkos apsaugos agentūra: Išduoda leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams, gali sustabdyti ar panaikinti šiuos leidimus.
- Aplinkos apsaugos departamentas: Informuojamas apie saugomos rūšies laukinio gyvūno nugaišimą, ženklinamus gyvūnus ir įrengtus aptvarus.
Darbo grupė ir bendradarbiavimas
Svarbu paminėti, kad Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašą ir domestikuotų žinduolių sąrašą sudarė bei minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje parengė darbo grupė laukinių gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje klausimams spręsti. Darbo grupės darbe dalyvavo ir pasiūlymus teikė Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos ornitologų draugijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų gerovės centro, Lietuvos zoologijos sodo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Atsižvelgta ir į Europos šalių, Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos gerąją praktiką, naujausius mokslo tyrimus.
Taip pat skaitykite: Dėmesys gyvūnų teisėms per futbolą
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai