Nors Lietuvos futbolo istorijoje būta įvairių šviesių periodų, gražių pergalių ir sunkiai iškovotų lygiųjų su elitinėmis pasaulio komandomis, santykiai su tokiomis ekipomis kaip Lichtenšteinas visada buvo kupini netikėtumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Lichtenšteino futbolo istoriją, prisiminsime svarbiausius susitikimus, apžvelgsime rinktinių pasirodymus atrankos varžybose ir aptarsime perspektyvas.
Sėkmingiausias laikotarpis Lietuvos futbolo istorijoje
Sėkmingiausiu Lietuvos futbolo rinktinės laikotarpiu rezultatų prasme galime laikyti atranką į 1998 metų pasaulio čempionatą. Atranka prasidėjo 1996 m. balandį, o Benjamino Zelkevičiaus treniruojama Lietuvos rinktinė pateko į vieną grupę su Rumunija, Airija, Makedonija, Islandija ir Lichtenšteinu.
Atranka prasidėjo nesėkmingai - spalio mėnesį išvykoje į Rumuniją šeimininkai įveikė lietuvius 3:0. Tačiau paskui lietuviai įsibėgėjo.
Atrankos į 1998 m. pasaulio čempionatą vingiai
Nesėkminga tapo 1997-ųjų vasara, kai iš pradžių išvykoje nepavyko nuginkluoti islandų (0:0), o paskui Airijoje taip pat be įvarčių sužaista su šios šalies rinktine.
„Tuo metu su islandais mums nebuvo klausimo, ar laimėsime. Sakau be jokios arogancijos. Buvo klausimas, kaip greitai pavyks palaužti. Mes buvome labai nusivylę, kad sužaidėme tik 0:0. Prieš šį mačą Airija ir Lietuva turėjo po 14 taškų ir grupėje dalijosi 2 ir 3 vietomis. Jau 17-ąją minutę lietuviai neapsigynė nuo Airijos rinktinės standarto. „Teisėjas mus labai nuskriaudė. Jis sušvilpė pražangą, parodė, kad be švilpuko mušti negalima, pradėjo matuoti sienelę, Staučė nuėjo prie artimojo kampo, o jų puolėjas paėmė ir įmušė…“, - saugiau nei 20-ies metų senumo įvykius ne visai tiksliai atsimena tuometis rinktinės vairininkas B. Nors kamuolys ir neskriejo tiesiai į vartus, tačiau B. Zelkevičius atsimena tiksliai. Teisėjas prieš perdavimą į baudos aikštelę aiškiai parodė į švilpuką. Šis gestas reiškia, kad iki teisėjo šivilpuko pradėti žaidimo negalima. Net ir airiams po perdavimo skersai baudos aikštelės mšant į vartus Lietuvos rinktinės treneris G. Staučė net nešoka prie mušančiojo T. Cascarino. Lietuvių vartų sargas yra įsitikinęs, kad teisėjas lieps baudos smūgį pakartoti. Vis dėlto 51-ąją minutę įspūdingą įvartį pelnė T. Žiukas. Pakėlus kampinį vienas iš lietuvių lietė kamuolį galva, šis atšoko atgal, o iš už baudos aikštės įšokęs T. Jau vėliau paaiškėjo, kad lietuviams šiose rungtynėse būtų pakakę ir lygiųjų, tačiau 72-ąją minutę po dar vieno standarto 191 cm ūgio T. Cascarino iš sudėtingos situacijos galva antrą sykį nuginklavo G.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Po šio mačo Lietuvos rinktinei jau reikėjo kone stebuklo, mat buvo likusios vienerios rungtynės. Lietuviai jose 2:1 įveikė Makedoniją, o airiai namuose 1:1 sužaidė su grupės lydere Rumunija. Šiems tai buvo vienintelės nelaimėtos grupės rungtynės.
Konfliktai užkulisiuose
Nors futbolo aikštėje tuometė karta ir žibėjo, tačiau futbolo užkulisiuose vyko tikri žaidėjų ir Lietuvos futbolo federacijos valdžios karai. Pagrindinė nesutarimų priežastis - žaidėjai nuolat negaudavo su federacija sutartų premijų už pasirodymus rungtynėse. Pinigai vis vėluodavo, o situacija prieš kone lemiamas rungtynes su Airija buvo nė kiek ne geresnė.
„Su mumis nebuvo atsiskaityta už praeities nuopelnus, buvo daug problemų, Dirmeikiui iškėlėme ultimatumą, jeigu nebūtų sumokėję tam tikros sumos, būtume nežaidę. Turėjome tikrai gerą komandą, žaidėme ne dėl pinigų - tai nebuvo didelės sumos, bet už nuveiktą darbą reikia atsiskaityti“, - pasakoja V. Nors su pralaimėjimu Airijai nuplaukė šansas kabintis už svajonės žaisti pasaulio čempionate, vienas tuomečių komandos lyderių teigia, kad labai didelio nusivylimo nebuvo: „Tuo metu manėme, kad dar bus šansų, labai didelio nusivylimo nebuvo. B. V. „Pasirengimo laikotarpis, kur gyvenome, kokiomis sąlygomis - tai buvo antikvaras. Ta aplinka, sąlygos… Neatitiko jokių standartų. „Žalgirio“ bazė pagal tą vietą buvo lygu penkių žvaigždučių viešbučiui. Vilniuje tikrai buvo viešbučių, bet federacija taupydama nustūmė mus ten. Miške vieni, šalta, šildymas neįjungtas, žinau, kad žaidėjai su striukėmis miegojo. Aš pats buvau namuose, kas galėjo sau leisti - miegojo namuose, bet, kas neturėjo, kur gyventi, liko ten“, - pasakoja V.
Visą V. Dirmeikio valdymo laikotarpį tarp žaidėjų ir federacijos nuolat kildavo įvairių konfliktų, tačiau, pasak V. „Iš dabarties žiūrint, gal galėjome ir kitaip pasielgti, gal lyderiai turėjome iniciatyvos imtis anksčiau, anksčiau daryti tą perversmą federacijoje, kad jie suprastų, jog čia šansas visiems. „Buvo konfliktų su federacija daug, premijiniai klausimai labai strigo, sąlygos apgyvendinimo buvo labai prastos. Tokiu momentu tikrai reikėjo susitelkimo. Tada komandos rezultatai buvo geriausi per visą istoriją. Visose rungtynėse buvo kova, nebuvo jokių rungtynių, kad būtume sutriuškinti, jei varžovai laimėdavo - tik po kovos“, - auksinius Lietuvos futbolo laikus atsimena B. Tiesa, tuometis rinktinės treneris mano, kad grėsmės, jog žaidėjai neis į aikštę, nebuvo: „Manau, kad jis truputį perdeda.
Lietuvos futbolo rinktinės sudėtis 1997 m. rungtynėse su Airija: Gintaras Staučė, Tomas Žiukas, Tomas Kančelskis, Andrius Tereškinas (nuo 77 min. - Vaidotas Šlekys), Raimundas Vainoras, Andrius Skerla, Raimondas Žutautas, Valdas Ivanauskas, Saulius Mikalajūnas (nuo 46 min. - Rimantas Žvingilas), Aidas Preikšaitis (nuo 46 min. - Edgaras Jankauskas), Arminas Narbekovas. Tren.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Lichtenšteinas - ne visada silpnas varžovas
Kalbant apie Lichtenšteiną, svarbu suprasti, kad ši rinktinė nėra tokia silpna, kaip gali atrodyti. Įprastai komandos skirstomos į tris grupes: elitas, komandos, kurios gali sustiprėti arba nusilpti, ir komandos, svajojančios bent kartą patekti į finalinį turnyrą. Lietuva dažnai priskiriama pastarajai grupei, o Lichtenšteinas - šalia tokių komandų kaip San Marinas ar Farerų salos.
Tačiau kartais nutinka netikėtumų. Kaip prisimename, Lietuvos rinktinė svečiuose pralaimėjo Lichtenšteinui 0:2, o tai privertė atsisveikinti su viltimis kovoti dėl vietos Europos čempionato finalinėje dalyje. Revanšas Kaune buvo blankus - 0:0.
Žiūrovai galėjo įsitikinti, kad Lichtenšteino rinktinėje nėra tikrų žvaigždžių, bet nykštukinės šalies futbolininkų darnūs veiksmai ir geras fizinis pasirengimas leidžia pasipriešinti individualiai stipresniems varžovams. Liūdniausia, kad Lietuvos rinktinė per dvejas rungtynes su Lichtenšteinu 2011 metais ne tik nepasiekė bent vienos pergalės, bet ir neįmušė nė vieno įvarčio (0:2 ir 0:0).
Istoriniai susitikimai su Lichtenšteinu
Buvo ir linksmesnių dvikovų su Lichtenšteinu. Pirmą kartą žaista Vilniaus „Žalgirio“ stadione 1996 metų rudenį. Tai buvo atranka į pasaulio čempionatą Prancūzijoje. Edgaras Jankauskas įspyrė 11 metrų baudinį, bet antrojo kėlinio pradžioje Harry Zechas pasiuntė kamuolį į Gintaro Staučės vartus. Beje, tai buvo vienintelis H.Zecho įvartis per 12 žaidimo rinktinėje metų. Santykis tapo 1:1, ir visa laimė, kad tuoj pat Arminas Narbekovas nestipriu, bet nuostabiai tiksliai ir gudriai atliktu baudos smūgiu vėl išvedė Lietuvą į priekį.
Tą kartą Lichtenšteine sekėsi sklandžiai įgyvendinti planus - Ešeno „Sport Park“ arenoje 1997-ųjų pavasarį Edgaro Jankausko ir Tomo Ražanausko smūgiai lėmė Lietuvos rinktinės pergalę 2:0. Benjamino Zelkevičiaus treniruojama komanda šauniai rinko taškus ir rudenį buvo per žingsnį nuo atkrintamųjų dvikovų dėl teisės žaisti Prancūzijoje, bet italų kilmės Airijos rinktinės puolėjas Tony Cascarino neleido išsilipdyti mūsų viltims.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Iš viso su Lichtenšteinu balansas teigiamas - 2 pergalės, 1 lygiosios, 1 pralaimėjimas, įvarčiai 4:3 Lietuvos naudai.
Lichtenšteino rinktinės pasiekimai
Lichtenšteino nykštukai ne tokie maži, kaip atrodo iš tolo. Pergalė 2:0 toli gražu ne didžiausia jų istorijos archyve. 2006 metais svečiuose jie 4:0 įveikė Liuksemburgo ekipą. Be Lietuvos rinktinės, Lichtenšteino galingųjų nykštukų aukomis po kartą yra tapę Andoros, Azerbaidžano, Islandijos, Latvijos, San Marino ir Saudo Arabijos futbolininkai. Du kartus Lichtenšteinas yra įveikęs vienintelę komandą pasaulyje - Liuksemburgą.
Iš viso per savo istoriją Lichtenšteino rinktinė sužaidė 136 rungtynes, iš kurių 11 laimėjo, 16 sužaidė lygiomis, o likusias 109 pralaimėjo. Bendras įvarčių santykis 62:401. Suapvalinus gautųsi jų vidutinis rezultatas 0:3.
Rungtynės Kaune ir trenerių komentarai
Pirmąsias rungtynes su Lichtenšteinu Lietuva svečiuose pralaimėjo 0-2, taip komplikuodama savo turnyrinę padėtį. Lietuviai nuo pirmųjų minučių pradėjo aktyviai spausti svečius, tačiau šie kurį laiką sėkmingai atmušinėjo atakas. Dešimtąją minutę Mindaugas Panka po baudinio smūgio nepasinaudojo proga iš arti įmušti įvartį. Po to komandos įsivėlė į lėtoką gynybinį žaidimą ir kamuolys daugiausia laiko buvo spardomas aikštės viduryje. Saulius Mikoliūnas turėjo galimybę pasižymėti 20 minutę per individualų reidą, bet ir jam pritrūko sėkmės. Svečiai atsakė aštria kontrataka 24-ąją minutę, kai po Martino Buchelio smūgio kamuolys atšoko nuo lietuvių vartų skersinio. Tado Kijansko po kampinio galva į vartus iš arti pasiųstą kamuolį 29 minutę atmušė Lichtenšteino gynėjas. Pirmajame kėlinyje komandos surengė kelias ne itin aštrias atakas, tačiau per 45 minutes nei svečiams, nei šeimininkams įmušti nepavyko. Po pertraukos keliolika minučių buvo žaidžiama panašiu stiliumi, aikštės viduryje, varžovams vieni kitus šiurkščiai stabdant dar atakų atomazgų metu. Kaip šaltas dušas lietuvius perliejo svečių ataka 60 minutę, kai stiprų Franzo Burgmeierio smūgį iš baudos aikštės atrėmė vartininkas Žydrūnas Karčemarskas. Viską dar labiau sukomplikavo raudona kortelė, skirta Edgarui Česnauskiui 75 minutę už šiurkštų žaidimą Kelios aštresnės lietuvių atakos baigėsi netaikliais šūviais Lichtenšteino vartų link. Svečiai turėjo puikią progą įmušti ir 90 rungtynių minutę.
Lichtenšteino rinktinės treneris Hansas-Peteris Zauggas neslėpė, kad yra labai patenkintas savo komanda. Jo teigimu, rinktinė buvo labai arti pergalės, tačiau pati nepasinaudojo atsiradusiu šansu laimėti:„Aš jau iš pat pradžių žinojau, kad žaidimas bus nelengvas, nes reikės žaisti su atletiška Lietuvos rinktine. Savo komandai turiu pasakyti komplimentą. Jie puikiai žaidė, kovėsi. Rungtynės buvo įtemptos, nes reikėjo daug bėgioti, atiduoti daug jėgų. Esu patenkintas savo komanda.Išskyrus vieną nedidelį epizodą, Lietuva neturėjo galimybių įmušti įvartį. Mes atrodėme geriau. Mes žinome, kad lietuviai labai atletiški ir labai gerai kelia kampinius, muša baudos smūgius. Buvome tam pasiruošę.Po pirmo kėlinio aš pasakiau žaidėjams: „Patys matote, kad mes galime žaisti, galime kautis“. Antrame kėlinyje mes turėjome labai gerus šansus įmušti įvartį, tiesiog stebėtina, kaip kamuolys nepakliuvo į vartus.Kai Lietuvos žaidėjui buvo parodyta raudona kortelė, mes turbūt kažko išsigandome. Nežinojome, kas dabar bus, kaip reikės žaisti. Man kur kas palankiau žaisti prieš 11 žaidėjų, nes kai lieka 10 futbolininkų, jie labai susikaupia ir gerai ginasi.Paskutinę minutę buvo smūgis į mūsų vartus, tačiau vartininkas sureagavo ir išgelbėjo rungtynes.Mes iš jūsų taškų nepavogėme. Mes sunkiai dirbome ir buvome verti šių lygiųjų. Žinojome, kad lietuviai nėra labai kūrybingi aikštėje. Jie yra labai atletiški. Į tai mes atsižvelgėme“.
Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas spaudos konferencijoje buvo nekalbus. Jis teigė, kad rinktinė privalėjo laimėti. Bet viena yra norai, o kita - realybė:„Privalėjome šitas rungtynes laimėti, tačiau sužaidėme prastai ir nelaimėjome. Buvo gana greitos rungtynės, bet buvo daroma per daug klaidų. Vyrai stengėsi iš paskutiniųjų pasiekti pergalę. Dešimtyje likę vyrai sukūrė turbūt daugiau progų nei būdami vienuolika.Lichtenšteinas - komanda, kurios vartai mums užrišti. Tikiuosi, kad 2014 metais pagaliau pavyks juos atrišti. Dažniausia taip būna su komandomis, kurios laikomos grupės autsaiderėmis. Suklumpame žaisdami su jomis.Kaip sirgalių reakciją vertinu, kai jie pradėjo švilpti po rungtynių? Lengviausia šiandien būtų sakyti man: „Viskas, išeinu iš šito posto“. Mes neturime daug žaidėjų, iš kurių galėtume rinktis. Kitose rungtynėse žais tie žaidėjai, kurie žaidė ir šiandien. Tikiuosi, kad puolime padės Darvydas Šernas. Nors jis nėra geriausios sportinės formos, tačiau gali padėti pasiekti teigiamą rezultatą, nes yra geras žaidėjas.Žiūrint į ateitį, reikės galvoti, kokius kitus žaidėjus galime kviestis. Auginti jaunimą. Jei negalime laimėti, reiškia, kad toks yra mūsų lygis.Varžovų treneris teisus - mes nesame kūrybingi. Labiau mokame gintis ir kontratakuoti. Reikia laukti, kol užaugs žaidėjas, galintis kūrybiškai žaisti.Noriu padėkoti gausiai susirinkusiems žiūrovams, kai vyksta Europos krepšinio čempionatas".
Atrankos į Europos čempionatą ciklas
Lietuvos futbolo rinktinei šiame atrankos į 2012 m. Europos čempionatą cikle liko dvi rungtynės. Rugsėjo 6 d. lietuviai išvykoje žais su škotais, su kuriais namuose pernai rugsėjį sužaidė lygiosiomis 0-0.Spalio 11 d. Kaune mūsų rinktinė priims Čekijos komandą. Galingą čekų rinktinę lietuviai išvykoje pernai buvo sensacingai nugalėję 1-0.
Atrankos į pasaulio čempionatą burtai
Kai praėjusių metų liepos 31 d. Rio de Žaneiro mieste buvo ištraukti 2014 m. pasaulio čempionato atrankos etapo burtai, Lietuvoje kilo nedidelis džiaugsmo proveržis. „Tokių palankių burtų mūsų šalies rinktinė dar neturėjo“, - tokia buvo vyraujanti pokalbių tema. Tiesa, futbolo specialistų entuziazmą šiek tiek slopino nemalonus faktas, kad tuo metu dėl kelialapio į 2012 m. Europos futbolo čempionatą kovojusi rinktinė birželio pradžioje Lichtenšteine rezultatu 0:2 nusileido šios Europos futbolo nykštuke tituluojamos šalies reprezentacinei ekipai.
Vis dėlto tuometinis Lietuvos rinktinės strategas Raimondas Žutautas, komentuodamas pasaulio čempionato atrankos varžybų burtus, neslėpė pasitenkinimo. „Manau, kad burtai pasisekė. Tai turbūt palankiausia grupė, palyginti su kitomis. Fortūna šį kartą šypsojosi turbūt labiau nei anksčiau, kai mums tekdavo susitikti su daug galingų komandų. Iki kito ciklo dar daug laiko, todėl komandoje bus šiek tiek pasikeitimų, įsilies jaunesnių žaidėjų. Bet tikiuosi, kad dabartinė ekipa bus labiau subrendusi ir galės pasirodyti sėkmingai“, - samprotavo R.Žutautas. Beje, jo darbas su rinktine baigėsi 2011 m.
Maloniai euforijai pasidavė ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai, tuo metu neoficialiai svarstę, kad tokioje grupėje lietuviai gali pretenduoti į antrą vietą. Praėjus metams ir nuaidėjus pirmosioms atrankos į 2014 m. pasaulio čempionatą kovų kanonados salvėms, nuotaikos Lietuvos futbolo stovykloje beveik tokios pat niūrios kaip ir 2011 m. rudenį.
Rugsėjo 7 d. Lietuvos rinktinė Vilniuje lygiosiomis 1:1 sužaidė su Slovakijos ekipa, o rugsėjo 12 d. išvykoje 0:2 nusileido Graikijos rinktinei. „Per visas rungtynes nesukūrėme nė vienos progos, patys darėme vaikiškas klaidas ir už jas buvome nubausti, - po pralaimėjimo Graikijai kalbėjo Lietuvos ekipos kapitonas Deividas Šemberas. Tiesa, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Čaba Laslas (Csaba Laszlo) su tokiais kategoriškais teiginiais sutikti neskubėjo. Nors per pirmus du turus surinkti planuotų keturių taškų nepavyko, nuo šių metų pradžios su rinktine dirbantis futbolo specialistas iš Vengrijos iškėlė naują „tarpinio finišo“ planą. „Spalio mėnesį mūsų laukia dvejos rungtynės išvykoje. Iš dalies tokia įvykių eiga atkurtų teorines mūsų rinktinės viltis užsikabinti bent jau už antrosios vietos grupėje, kurioje šiuo metu tvirtai į priekį veržiasi po dvi pergales iškovoję Bosnijos ir Hercegovinos bei Graikijos futbolininkai. Tačiau spalio 12 d. G grupės lyderės susitiks Graikijoje, o lietuviai mėgins grąžinti garbės skolą Lichtenšteino rinktinei.
Lietuvos rinktinės istorinė patirtis atrankos varžybose
Lietuvos rinktinė per savo dalyvavimo atrankos į pasaulio ir Europos futbolo čempionatus varžybose istoriją turėjo ir geresnės, ir netgi blogesnės patirties. Vienareikšmiškai blogiausia visų laikų atrankos varžybų pradžia įvyko 2000 m. rudenį. Tada Stasio Stankaus vadovaujama rinktinė, kurios gretose pirmuosius žingsnius žengė D.Šemberas ir Tomas Danilevičius, išvykoje rugsėjo pradžioje 0:1 pralaimėjo Rumunijai, o spalį Kaune 0:4 nusileido Gruzijos rinktinei ir 1:6 pralaimėjo Vengrijai. Beje, pastarosiose rungtynėse Lietuvos futbolininkus į kovą vedė dabartinis LFF prezidentas Julius Kvedaras. Po tokio tragiško starto rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius.
Kita vertus, net ir geriausi rinktinės startai, privertę daugelį patikėti Lietuvos futbolininkų galimybėmis patekti į pasaulio ar Europos čempionatų finalinius etapus, baigdavosi liūdnai. Prieš ketverius metus portugalo Žozė Kuseiro (Jose Couceiro) treniruota rinktinė atrankos į 2010 m. pasaulio čempionatą varžybas pradėjo įspūdingomis pergalėmis. Lietuviai 3:0 išvykoje nugalėjo Rumuniją, o po kelių dienų Marijampolėje 2:0 įveikė Austrijos futbolininkus. Apskritai per pirmus keturis mačus Lietuvos ekipa iškovojo tris pergales (0:3 su Serbija ir 1:0 su Farerais) ir kurį laiką žengė grupės lyderių gretose. Tik 2009 m. spalio 15 d. paskutinėse grupės rungtynėse pažliugusioje Marijampolės stadiono aikštėje lietuviai 2:1 įveikė grupės nugalėtojos titulą jau užsitikrinusią Serbijos rinktinę. Surinkusi 12 taškų Lietuvos rinktinė savo grupėje aplenkė Farerų salų ir Rumunijos ekipas bei užėmė 4-ąją vietą.
Kad sėkminga pradžia negarantuoja tokios pat pabaigos, patvirtino ir praėjusiame atrankos varžybų cikle per pirmus du mačus keturis taškus surinkusi R.Žutauto kariauna. Lygiosios Kaune (0:0) su Škotija ir neįtikėtina pergalė išvykoje (1:0) su Čekija padėjo R.Žutautui įtikėti, kad ambicingas planas „13-14 taškų ir antroji vieta“ yra realus. Bet per likusius šešis mačus komanda sugebėjo išplėšti tik tašką (0:0 Kaune su Lichtenšteinu) ir turėdama penkis taškus grupėje užėmė 4-ąją vietą.
Geriausius rezultatus Lietuvos futbolo rinktinė demonstravo atrankos varžybose į 1996 m. Europos ir 1998 m. pasaulio čempionatus. Abu kartus lietuviai varžybas pradėjo per pirmus du mačus surinkdami po tris taškus ir galiausiai užėmė trečiąsias vietas. Vis dėlto tai buvo malonios išimtys, o ne taisyklė.
Atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir realiai vertinant dabartinį Lietuvos futbolo rinktinės pajėgumą, galima teigti, kad šioje atrankos į pasaulio čempionatą grupėje lietuviai su latviais ir Lichtenšteino futbolininkais kovos dėl 4-osios vietos.
Ateities perspektyvos
Rinktinės strategas Č.Laslas ne kartą užsiminė, kad pagrindinė jo užduotis - parengti komandą atrankos į 2016 m. Europos čempionatą varžyboms. Tad jau po spalį vyksiančių dvikovų su Lichtenšteinu ir Bosnija ir Hercegovina Lietuvos futbolo rinktinės treneriams gali tekti priimti rimtą sprendimą dėl komandos ateities. Vargu ar ilgamečiai rinktinės lyderiai - 34-erių D.Šemberas ir T.Danilevičius bei 31 metų Marius Stankevičius - pretenduos į 2016 m.
Šios savaitės pradžioje pralaimėjimu 1:3 Suomijai pasirodymą atrankos į Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionatą varžybose baigusi Lietuvos jaunimo rinktinė ypatingų stebuklų nesukūrė - 3 pergalės per 10 rungtynių, 9 taškai ir 5-oji vieta grupėje. Tačiau Vitalijaus Stankevičiaus ir Mindaugo Neoro treniruotoje komandoje netrūko ryškių asmenybių. Keli jaunimo rinktinės lyderiai - Arvydas Novikovas, Tadas Eliošius ar Karolis Chvedukas - jau bandė savo jėgas vyrų rinktinėje. Ar jau atėjo laikas pamėginti realizuoti kalbas apie kartų kaitą rinktinėje?
Didžioji dauguma favoritėmis laikomų ir aukščiausias vietas FIFA reitinge užimančių rinktinių atrankos varžybas pradėjo prognozuotomis pergalėmis. Kiti Europos futbolo „sunkiasvoriai“ - olandai, vokiečiai, anglai, prancūzai, portugalai - startavo įveikdami savo mažiau tituluotus varžovus. D grupėje pasaulio vicečempionė Olandijos rinktinė namie 2:0 (1:0) įveikė Turkijos futbolininkus. C grupėje Vokietijos rinktinė savo aikštėje 3:0 (1:0) nugalėjo Farerų salų ekipą. Antrame ture pirmuosius taškus prarado Anglijos rinktinė. Praėjusį antradienį Anglijos rinktinė namie sužaidė lygiosiomis 1:1 (0:1) su Ukrainos futbolininkais. Svečiai po Jevgenijaus Konopliankos įvarčio 38 min. pirmavo 1:0, bet persvaros neišlaikė. 87 min. rezultatą išlygino 11 metrų baudinį realizavęs Frenkas Lampardas (Frank Lampard).
Be nuostolių atrankos į pasaulio čempionatą varžybas pradėjo ir Rumunijos, Šveicarijos, Rusijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Graikijos rinktinės. Kol kas būtent Bosnijos ir Hercegovinos komanda iškovojo įspūdingiausią pergalę atrankos varžybose. Ji pirmajame mače net 8:1 sutriuškino Lichtenšteiną. Antrajame mače su Latvija bosniams pavyko įmušti keturis įvarčius. Antradienį pirmą žingsnį į Braziliją žengė ir pasaulio čempionai ispanai. I grupėje žaidžiantys Visentės Del Boskės (Vincente Del Bosque) auklėtiniai po sunkios kovos 1:0 (0:0) įveikė Gruzijos nacionalinę rinktinę. Pergalingą įvartį 86 min. pelnė Robertas Soldadas (Roberto Soldado). „Noriu pasveikinti Gruziją su neįtikėtinu pasirodymu. Jie sėkmingai stabdė visą mūsų žaidimą - tiek centre, tiek kraštuose, - po mačo kalbėjo V.Del Boskė. - Žinojome, kad gruzinai turi labai gerai organizuotą komandą ir stiprių žaidėjų atakos smaigalyje, bet kurią sekundę galinčių iššauti. Aš tai sakau tikrai ne iš mandagumo.
tags: #lietuva #lichtensteinas #futbolas