Nors istorija mums pateikia daug informacijos apie Adolfą Hitlerį, kai kurie faktai apie jo gyvenimą ir pomėgius vis dar lieka paslaptimi. Šis straipsnis nagrinėja įdomius ir mažai žinomus faktus apie Hitlerį, įskaitant jo santykį su futbolu ir kitus keistus pomėgius.
Hitlerio Pomėgiai ir Keistenybės
Futbolo Įkvėpimas
Remiantis dokumentais, Hitleris buvo sužavėtas amerikietiškojo futbolo palaikymo komandomis ir jų žygiavimu. Artimas Hitlerio draugas, žinomas kaip Putzis, pasakoja, kad 1923 m. Hitleris itin susidomėjo futbolo varžybomis. Teigiama, kad ir šūkio „Sieg Heil“ naudojimas buvo paremtas palaikymo komandų technika.
Moteriškas Raštas ir Saldumynų Pomėgis
Metų metus buvo diskutuojama dėl Hitlerio homoseksualumo. Nėra aišku, ar Gestapas sunaikino ankstyvas Hitlerio homoseksualumo įrodymų apraiškas. Kad ir kaip ten bebūtų, Hitleris yra apibūdinamas kaip labai moteriškas vyras. Kai psichologui K. Jungui buvo paduotas Hitlerio rašto pavyzdys ir paprašyta įvertinti rašyseną, šis ją apibūdino kaip tipiškai moterišką. Plačiai žinoma, kad Hitleris buvo vegetaras ir vartojo labai mažai alkoholio. Tačiau saldumynams jis negalėjo atsispirti. Dar 1909-1913 m. jaunasis Hitleris, atlikdamas tikrai vergiškus darbus ir vos uždirbdamas pinigų duonai, sviestui ir pienui, visada atrasdavo atliekamą monetą saldėsiams. Ir vėlesniais jo gyvenimo metais Hitleris buvo žinomas kaip cukraus mėgėjas, ypač kai atsirado mačiusių, kaip visuomeninių pietų metu jis saldina itin brangų vyną.
Baimė Dantistams ir Miego Įpročiai
Maždaug 10 % žmonių jaučia panišką baimę dantistams. Vienas tokių buvo ir Hitleris. Vietoj to, kad tuoj pat kreiptųsi į specialistą, jis 8 dienas atidėliojo šaknies kanalo gydymą, kol skausmas pasidarė tiesiog nepakeliamas. Bijodamas eiti pas dantistą, Hitleris nuolat kentė nuo siaubingo burnos kvapo, pūlinių ir dantenų ligų. Paprastai Hitleris nesikeldavo iki pat 11 valandos. Tai buvo bandoma paaiškinti tuo, kad Hitlerį kankino nemiga ir jis vartydavosi iki 4 valandos ryto. Taip pat buvo manoma, kad nereguliarus miegas yra vienas iš ankstyvųjų Parkinsono ligos simptomų.
Meilė Žydaitėms ir Kokaino Vartojimas
Būdamas paauglys Hitleris patyrė žydaitės Stefanie Isak kerus. Žinoma, apie savo jausmus merginai nieko nepasakė, tačiau išliejo tai gana žiauriomis eilėmis. Jis planavo pagrobti S. Isak ir priversti ją kartu nušokti į Danubės upę, tačiau vėliau šios minties atsisakė. Kaip pasakojo pati Isak, apie Hitlerio jausmus ji nieko nežinojusi. Europos diktatorius galima vadinti tikriausiais kokso draugais. Hitlerio gydytojas T. Morelis pradėjo jam skirti kokainą dar 1944 m. Vartodavo Hitleris kokainą du kartus per dieną per inhaliatorių, taip pat naudodavo ir kokaino akių lašus. Kokainas padėdavo atsipalaiduoti Hitlerio gerklei ir sinusams. Kaip teigia istorikai, gana dideli narkotikų kiekiai galėjo įtakoti kai kuriuos jo sprendimus, įniršio ir paranojos priepuolius.
Taip pat skaitykite: Futbolas Lietuvoje ir Hitlerio režimas
Vidurių Pūtimas ir Injekcijos iš Bulių Sėklidžių Ekstrakto
Hitleris palaikė itin gerus santykius su minėtuoju gydytoju T. Morelliu, visiškai pasikliovė jo gydymo metodais norėdamas atsikratyti virškinimo problemų. Kai gydytojui pavyko sutvarkyti vieną Hitlerio žarnyno problemą, išrašius jam daug anfetamino ir skiriant raminančias ramunėlių klizmas, atsirado kita rimta problema - vidurių pūtimas. Šiai bėdai įveikti gydytojas skyrė Hitleriui „priešdujines“ tabletes, kurių sudėtyje buvo atropino ir strichnino. Abejojama, kad šios itin toksiškos medžiagos galėjo pagelbėti Hitleriui. Mes jau įsitikinome, kad Hitleris buvo narkomanas. Tačiau tai dar ne visi faktai. Gydytojas T. Morellis taip pat rekomendavo Hitleriui vartoti iš jaunų bulių prostatos ir sėklidžių išskiriamus ekstraktus norint pagerinti nacių lyderio libido. Mat Hileris susitikinėjo su jaunute Eva Braun ir jam reikėjo papildomo testosterono savo lytinei potencijai padididnti.
Disnėjaus Gerbėjas
Sunku įsivaizduoti nacių lyderį, apsikabinusį dubenį spragintų kukurūzų ir žiūrintį animacinius filmukus. Tačiau spragintų kukurūzų mašina buvo išrasta dar 1893 m., tad tai visai tikėtinas faktas. Jo draugo Putzio pasakojimai atskleidžia, kad Hitleris mėgdavo švilpauti populiarios dainelės „Kas bijo didelio blogo vilko?“ melodiją iš Disnėjaus filmuko „Trys paršiukai“. Tačiau tai ne vienintelė Hitlerio pamėgta melodija. Dar vieną - „Kai tavo noras aukščiau už žvaigždes“ - jis švilpavo žvelgdamas į užkariautą Paryžių. Negana to, 2008 m. Norvegijos karo muziejuje buvo eksponuojamos Disnėjaus filmukų iliustracijos, kurių autoriumi buvo nurodomas Hitleris. Ant iliustracijų iš filmuko „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (šis buvo vienas iš Hitlerio mėgstamiausių) - nacių lyderio inicialai A. H.
1936 m. Berlyno Olimpinės Žaidynės
Nors straipsnio tema yra žiemos olimpinės žaidynės, būtina paminėti ir 1936 m. Berlyno vasaros žaidynes, nes jos yra neatsiejama Vokietijos olimpinės istorijos dalis. Teisė surengti pasaulinio masto sporto renginį Berlynui suteikta kaip savotiška kompensacija už prarastą galimybę organizuoti žaidynes dėl įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo. Tokį sprendimą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) priėmė 1931 m.
Po dvejų metų prie šalies vairo stojęs Adolfas Hitleris nesirengė atsisakyti puikios progos išreklamuoti savo režimą pasaulio bendruomenės akivaizdoje. Tiesa, kai kurių šalių sporto federacijos, baksnodamos į fiurerio antisemitizmą ir karingą retoriką, kėlė protesto bangas bei ragino perkelti žaidynes į kitą valstybę. Visgi nacionalsocialistai sugebėjo įtikinti TOK, kad po didžiulio ekonominio nuosmukio atsigaunančią Vokietiją piktavaliai šmeižia visiškai be reikalo.
Rengdami žaidynes naciai negailėjo nei jėgų, nei pinigų. Per dvejus metus Berlyne išdygo naujutėlaitis Olimpinis stadionas, daug sporto kompleksų. Vokiečiams būdingas organizuotumas bei kruopštumas buvo sustiprintas dešimtimis tūkstančių paklusnių, režimo mobilizuotų darbo rankų. Tačiau buvo ir kita, neafišuojama medalio pusė. Berlyne valdžios nurodymu nukabinti visi antisemitiniai plakatai, o laikraščių redaktoriai bei partiniai funkcionieriai primygtinai raginti susilaikyti nuo bet kokių atviresnių, svetimšalius galinčių šokiruoti pasisakymų. Olimpinių žaidynių metu Vokietija turėjo atrodyti taikiausia valstybė pasaulyje. Rugpjūčio 1 d. apie olimpinių žaidynių atidarymą sportininkams iš keturiasdešimt septynių šalių paskelbė pats fiureris. Trečiajame Reiche surengta olimpiada išgarsėjo bent dviem naujovėmis. Pirmoji jų - tiesioginė atidarymo transliacija per televiziją, antroji - Graikijoje uždegtos olimpinės liepsnos nešimo estafetė. Pastarąją idėją pasiūlė vokiečių sporto istorikas ir publicistas Carlas Diemas, kurio santykiai su nacių režimu buvo tai draugiški, tai gana įtempti. Kartais teigiama, kad estafetės idėja šovė į galvą ne C.Diemui, o vienam iš jo buvusių patarėjų, žydų kilmės archeologui Alfredui Schiffui. Beje, vienas olimpinių žaidynių atidarymo epizodas šiais laikais prisimenamas nenoriai.
Taip pat skaitykite: Futbolas Lietuvoje: istorinis kontekstas
Olimpinės žaidynės praėjo gana sklandžiai. Per keturiolika dienų išdalinti 129 medalių komplektai devyniolikoje sporto rungčių. Lietuva Berlyno žaidynėse nedalyvavo, nors mūsų krepšinio rinktinė tuomet buvo viena galingiausių pasaulyje ir galėjo pretenduoti į prizines vietas. Geriausiu Berlyno olimpiados sportininku pripažintas keturių aukso apdovanojimų nusipelnęs juodaodis lengvaatletis iš JAV Jesse Owensas, dažnai vadinamas žmogumi, įsiutinusiu patį A.Hitlerį. Būtent dėl to 1936 m. Netrukus po olimpinių žaidynių pasaulio žiniasklaidoje ėmė sklisti pasakojimai, kad juodaodžio sportininko pergalės prieš „grynakraujus arijus“ taip supykdė fiurerį, kad tas atsisakė pasveikinti J.Owensą ir niršdamas paliko stadioną. Šis mitas pasirodė toks gajus, kad ėmė keliauti iš laikraščio į laikraštį. Fiureris paliko tribūną dar prieš amerikiečio triumfą, o kai kuriuos čempionus asmeniškai, gana trumpai sveikino tik pirmą žaidynių dieną. Pats J.Owensas vėliau teigė, kad A.Hitleris jam iš toli pamojavęs ranka ir per adjutantus perdavęs įrėmintą nuotrauką su savo autografu.
1936 m. Berlyno vasaros žaidynės, kaip tai jau įprasta, pasibaigė santarvės ir amžinos taikos visiems dalyviams palinkėjimais. Netrukus po olimpiados vokiečių bombonešiai skris į Ispaniją triuškinti generolo Francisko Franko priešų.
Išslaptintas CŽV Pranešimas apie Hitlerio Pomėgius
JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) išslaptino 1943 m. pranešimą apie nacistinės Vokietijos lyderio A.Hitlerio pomėgius. Jame teigiama, kad A.Hitleris buvo biseksualas, taip pat turėjo sadomazochistinių polinkių. 70 puslapių pranešimą parengė antropologas Henry Fieldas remdamasis fiurerio kalbų analize ir jo elgesiu viešumoje, taip pat artimo A.Hitlerio draugo Ernsto Franzo Sedgwicko Hanfstaenglio, kuris ketvirtajame dešimtmetyje emigravo į JAV, liudijimais.
Seksualiniai Polinkiai ir Santykiai
Pranešimo autorius tvirtina, kad jaunystėje A.Hitleris turėjo sadomazochistinių polinkių, kurie siejosi su homoseksualumu. Pateikiami amžininkų liudijimai, kad A.Hitleris mėgo stebėti jaunuolius ir iš to patirdavo „estetinį pasitenkinimą“. Minima, kad 1910-1913 metais būsimasis nacių vadas gyveno Vienoje vyrų pensionate, garsėjusiame kaip vieta, kurioje „pagyvenę vyrai ieško jaunuolių“. Be to, pranešimo autoriai nutarė, kad A.Hitleris jautė homoseksualią trauką savo pavaduotojui Rudolfui Hessui po jų bendro įkalinimo trečiajame dešimtmetyje. Tvirtinama, kad R.Hessas buvo homoseksualas, partijoje už akių vadintas „froilen Ana“ dėl traukos persirenginėti moteriškais drabužiais. Pranešime teigiama, kad A.Hitleris visą gyvenimą buvo biseksualas. Moterys jį taip pat domino. Pavyzdžiui, dokumento autorius mano, kad gyvendamas Vienoje A.Hitleris užsikrėtė venerine liga nuo žydų prostitutės ir tai galėjo tapti viena jo neapykantos žydams priežasčių. Tokia išvada padaryta remiantis „Mein Kampf“ teksto analize. Fiureris ilgai neturėjo santykių su moterimis dėl šios ligos padarinių, taip pat dėl savo narcisizimo - jis niekaip negalėjo rasti „jo vertos“ moters. Turėti santykių su moterimis jis nenorėjo todėl, kad nešvaistytų seksui politikai reikiamos energijos.
Sykiu, kaip prisimena E.F.S.Hanfstaenglis, A.Hitleris itin rūpinosi savo išvaizda, buvo labai valyvas ir rūpestingai prižiūrėjo savo garsiuosius ūsus. Į draugo pasiūlymus „nusiskusti tą nesąmonę“ būsimasis nacių lyderis visada atsakydavo: „Palik mano ūsus ramybėje. Tuoj jie taps madingi, nes aš juos turiu.“ Pagaliau, pranešimo autorių nuomone, A.Hitlerio gestikuliacija per viešas kalba verčia įtarti jo impotenciją.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Daugelį išslaptintame dokumente aprašytų dalykų patvirtina anksčiau žinoti faktai. Kai kurios iš jo moterų po Antrojo pasaulinio karo prisiminė, kad per pasimatymus jis vertė jas plakti jį ir įžeidinėti. Aktorė Renata Muller, palaikiusi su juo artimus santykius, pasakojo, kad A.Hitleris bijojo lovos „kaip velnias kryžiaus“. Parklupęs prie jos kojų jis maldavo jį mušti ir mindžioti, plakti savo paties atsineštu rimbu - nuo to patirdavo ekstazę ir jam prasidėdavo orgazmas. Panašias istorijas pasakojo ir A.Hitlerio pusdukterėčia Geli Raubal, kurią jis pavertė savo meiluže. Anot jos pasakojimų, būsimasis fiureris priversdavo ją nusirengti, pats guldavosi ant grindų, o Geli priversdavo atsisėsti ant jo veido ir svaigo matydamas jos lytinius organus. Kai Geli ėmė tuo skųstis giminaičiams ir pažįstamiems, buvo rasta negyva savo namuose. Buvo paskelbta, kad po ginčo su fiureriu ji nusižudė jo revolveriu.
Nacistinėje Vokietijoje, kurioje iš esmės nebuvo įmanoma padaryti karjeros nesusituokus, tas faktas, kad fiureris ilgai buvo be poros, atrodė neįprastai. Beje, į bendražygių klausimus jis visada atsakydavo, kad jo gyvenimas „priklauso vokiečių tautai“. Galiausiai A.Hitlerio išrinktąja tapo Eva Braun, jaunesnė už jį 23 metais. Kaip pasakojo fiurerio numylėtinis Ottas Scorzeny, žinomas vokiečių diversantas, karo pabaigoje priklausęs artimiausiai fiurerio aplinkai, Eva per meilės žaidimus su „vokiečių tautos tėvu“ dažnai imdavosi rimbo. E.Braun santykiai su A.Hitleriu truko iki pat pabaigos. 1945 m. balandžio 28-ąją, likus maždaug 40 valandų iki savižudybės, jie susituokė reichkanceliarijos bunkeryje pusiau sugriautame Berlyne.
Vegetaras ir Slaptas Žydų Gerbėjas?
E.F.S.Hanfstaenglis pasakojo, kad draugai A.Hitlerį praminė Vilku. „Kartais jis gali apsimesti nekaltu avinėliu, tačiau vilkiška prigimtis vis tiek prasiveržia“, - toks liudijimas pateikiamas CŽV pranešime. Ten taip pat pateikiama daugybė kitų faktų, atskleidžinčių nacių lyderio buitinį gyvenimą. Rytais A.Hitleris reikalaudavo kuo ryškenio apšvietimo. Pasak pranešimo autoriaus, ši savybė galėjo būti susijusi su apsinuodijimu cheminėmis medžiagomis per dujų ataką Pirmojo pasaulinio karo metu. Dėl to fiureris visą likusį gyvenimą nenešiojo akinių ir teikė pirmenybę ryškesnėms spalvoms savo gyvenamųjų būstų interjeruose ir savo paties tapybos darbuose.
Paminima ir tai, kad A.Hitleris iš esmės buvo vegetaras. Jis beveik nevalgė mėsos. Rytais valgė obuoliuos, stiprinosi sviestu su marmeladu ir stikline pieno bei silpnos kavos, pietums mėgo žirnių arba pomidorų sriubą, per vakarienę valgė daržoves, kartais - grybus. Pranešime minimi ir neįprasti fiurerio muzikiniai pomėgiai.
Išvados
Šis straipsnis atskleidė įdomius ir mažai žinomus faktus apie Adolfą Hitlerį, įskaitant jo susižavėjimą futbolo palaikymo komandomis, keistus mitybos įpročius, baimę dantistams ir netikėtus muzikinius pomėgius. Išslaptintas CŽV pranešimas atskleidė dar daugiau detalių apie jo seksualinius polinkius ir asmeninį gyvenimą. Nors kai kurie iš šių faktų yra kontroversiški, jie padeda mums geriau suprasti šią istorinę asmenybę ir jos sudėtingą psichologiją.