Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) atgaivino olimpines žaidynes ir nuo 1896 m. jos tapo svarbia sporto švente. Šiame straipsnyje apžvelgsime pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių dalyvius, įvykius ir kuriozus, atskleisdami įdomius faktus ir istorijas.
Žaidynių atgaivinimas ir organizaciniai iššūkiai
XIX amžiuje Europos sporto entuziastai vis dažniau pradėjo kalbėti apie olimpinių žaidynių atgaivinimą. Prancūzas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) 1894 m. sukvietė olimpinio sąjūdžio šalininkus iš 13 šalių į Paryžių. Kongreso metu buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
P. de Kubertenas norėjo žaidynes surengti Paryžiuje 1900 m., tačiau buvo nuspręsta, kad neverta laukti šešerius metus. Dimitris Vikelas pasiūlė 1896 m. ir Atėnus. Pasiūlymui buvo pritarta. Graikijoje netrūko finansinių problemų, tačiau P. de Kubertenas ir D. Vikelas sulaukė paramos iš Graikijos karališkosios šeimos ir turtuolių.
Atėnų olimpiados atidarymas ir dalyviai
1896 m. balandžio 6 d. (kovo 25 d. pagal Julijaus kalendorių, naudotą Graikijoje tuo metu) Atėnų stadione, stebint 80 tūkst. žiūrovų, karalius Jurgis I oficialiai atidarė žaidynes. Pirmą kartą nuskambėjo Spiridono Samaro sukurtas olimpinis himnas. Į stadioną išėjo sportininkai, suskirstyti į grupes pagal atstovaujamas šalis.
Žaidynėse dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių: Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Čilės, Graikijos, Italijos, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos. Atletai turėjo patys pasirūpinti gyvenamąja vieta, nes olimpinis kaimelis atsirado tik 1932 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sporto šakos ir varžybų ypatumai
Žaidynėse varžytasi devyniose sporto šakose ir išdalyti 43 medalių komplektai. Programoje nebuvo nė vienos komandinės sporto šakos, nors buvo komandinės varžybos, pavyzdžiui, gimnastikos. Be gimnastikos, medaliai buvo dalijami lengvosios atletikos, dviračių sporto, fechtavimo, šaudymo, plaukimo, sunkiosios atletikos, imtynių ir teniso sporto šakose. Į programą buvo įtrauktos buriavimo varžybos, tačiau jos neįvyko dėl blogo oro.
Čempionai Atėnuose auksu taip ir nepasipuošė. Jie gavo sidabro medalius su Dzeuso atvaizdu, alyvos šakeles ir diplomus. Žaidynėse nedalyvavo moterys, nes P. de Kubertenas manė, kad jų pasirodymas būtų neįdomus ir neestetiškas.
Įsimintinos akimirkos ir kuriozai
- Pirmasis čempionas: Pirmuoju olimpiniu čempionu laikomas amerikietis Džeimsas Konolis (James Connolly), balandžio 6 d. laimėjęs trišuolio varžybas.
- Maratonas: Graikams labiausiai rūpėjo maratono bėgimo rungtis. Didžiam šeimininkų džiaugsmui, čempionu tapo Spiridonas Luisas, paskelbtas nacionaliniu herojumi.
- Plaukimas jūroje: Vengras Alfredas Hajošas (Alfred Hajos) triumfavo 100 ir 1200 metrų plaukimo varžybose, kurios vyko šaltoje jūroje. Plaukikus laiveliais nuveždavo reikiamą atstumą ir paleisdavo.
- Sunkioji atletika: Škotas Launsestonas Eliotas (Launceston Elliot) ir danas Vigas Jensenas (Viggo Jensen) iškėlė vienodą svorį abiem rankomis. Princo Jurgio vadovaujama žiuri nutarė, kad danas tai padarė gražesniu stiliumi. Škotas pasiekė revanšą keldamas svorį viena ranka.
- Imtynės be taisyklių: Vokietis Karlas Šumanas (Carl Schuhmann) finale susigrūmė su graiku Georgiju Citu, bet po 40 min. kova buvo nutraukta dėl tamsos. Triumfavo K. Šumanas, kuris pusfinalyje įveikė sunkiaatletį L. Eliotą.
Kiti įdomūs faktai iš olimpinių žaidynių istorijos
- Pierre de Coubertino iniciatyva: Daugiau nei 30 metų olimpiniai medaliai buvo teikiami rašytojams, muzikantams, dailininkams, skulptoriams, architektams, kurių kūryboje buvo gvildenama sporto tema.
- Žirgų sportas: Pirmose OŽ 1896 m. žirgų sporto nebuvo. 1900 m. OŽ debiutavo konkūrų rungtys.
- Sportininkų diskvalifikacijos ir kuriozai: Jimas Thorpe neteko visų titulų ir medalių, kai paaiškėjo, kad jis žaidžia beisbolą už pinigus. Ericas Moussambanis Malonga pasiekė prasčiausio istorijoje rezultato šimto metrų plaukimo varžybose. Tomas Longboatas krito nuo karščio bėgdamas maratoną.
- Olimpiniai skandalai: 2012 m. Londone Pietų Korėjos fechtuotoja Shin A Lam paskelbė sėdimąjį streiką, kai teisėjai "padėjo" jos varžovei laimėti. Už tyčinį pralaimėjimą buvo diskvalifikuotos 8 badmintono turnyro dalyvės iš Kinijos, Indonezijos ir Pietų Korėjos.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės