Vandensvydis - tai dinamiškas ir įdomus sportas, žaidžiamas vandenyje, kuris reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir strateginio mąstymo. Lietuvoje šis sportas turi gilias tradicijas ir ilgą istoriją, kurią puoselėja Lietuvos vandensvydžio sporto federacija (LVF).
Vandensvydžio Esmė ir Taisyklės
Vandensvydis yra komandinis sportinis žaidimas su kamuoliu, vykstantis stačiakampiame baseine (vyrų - 30 x 20 m, moterų - 25 x 20 m) arba kitame vandens telkinyje, kurio gylis - ne mažesnis kaip 1,8 metro. Komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas iš jų - vartininkas) ir šeši atsarginiai (vienas iš jų gali būti antrasis vartininkas). Žaidimo tikslas - plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį arba perduodant jį vienas kitam, įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į varžovo vartus, tuo pačiu neleidžiant varžovui įmesti kamuolio į savuosius vartus. Laimi komanda, įmetusi daugiau įvarčių. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys perkerta vartų liniją. Vartų ilgis - 3 metrai, aukštis virš vandens - 0,9 metro.
Rungtynės susideda iš keturių kėlinių po 8 minutes grynojo laiko, su dviem pertraukomis po 2 minutes ir viena 5 minučių pertrauka. Jei pasibaigus rungtynių laikui rezultatas lygus ir reikia nustatyti nugalėtoją, rungtynės pratęsiamos dviem kėliniais po 3 minutes. Jei vėl lygu, metami baudiniai nuo 5 metrų linijos. Žaidžiama rankomis, tačiau žaidėjui (išskyrus vartininką) leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kumščiu. Visiems žaidėjams draudžiama kojomis liesti baseino dugną. Pažeidus taisyklę, žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 sekundžių. Po trijų asmeninių baudų žaidėjas šalinamas iš rungtynių visam laikui, bet gali būti pakeistas kitu žaidėju. Plaukti galima įvairiais stiliais. Komanda kamuolį gali laikyti ne ilgiau kaip 30 sekundžių.
Vandensvydžio Istorija Pasaulyje
Vandensvydis pradėtas žaisti XIX a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje. 1876 m. škotas Williamas Wilsonas sukūrė pirmąsias vandensvydžio taisykles. 1881 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos. Žaidimas greitai išplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje. Vandensvydis tapo pirmąja komandine sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą 1900 m.
Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA) buvo įkurta 1908 m. ir patvirtino naujas tarptautines taisykles, kurios vėliau buvo keičiamos 1950, 1970, 1996 ir 2005 metais. 1926 m. įkurta Europos plaukimo federacija (LEN). Europos vandensvydžio čempionų taurės varžybos tarp stipriausių klubinių komandų vyksta nuo 1963-1964 m. (vyrams) ir nuo 1988 m. (moterims).
Taip pat skaitykite: Stadionų istorija Lietuvoje
Vandensvydžio Pradžia Lietuvoje
LIETUVOJE pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. 1931 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdoje įvyko pirmosios oficialios varžybos, kuriose „Poseidonas“ rezultatu 3:2 įveikė Tilžės SKI910 ir 4:1 - Įsručio SVO.
Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935 m., įrengus Nemune (Karmelitų saloje esančiame jachtklube) atvirą 50 m baseiną. 1936 m. Kaune Vengrijos „Agrapo“ studentų klubo komanda įveikė lietuvius 15:0, o 1937 m. pirmosios Kauno ir Rygos komandų rungtynės baigėsi rygiečių pergale 7:2.
1938 m. vandensvydis buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą (Kaune dalyvavo 6 komandos). Laimėjo Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. 1940 m. Kaune įvyko pirmosios tarptautinės vandensvydininkų rungtynės: Lietuva-Estija 0:4, Lietuva-Latvija 0:7.
Lietuvos Vandensvydžio Federacijos Įkūrimas ir Raida
1953 m. įkurta Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m. Nuo tada čempionatai vyko kasmet: iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 m. - baseinuose. Pirmasis uždaras baseinas pradėjo veikti Kaune (prie Lietuvos kūno kultūros instituto) 1949 m. Vėliau Kaune buvo įrengti dar 3 uždari baseinai (1959, 1972 ir 1989 m.), Vilniuje - 2 (1957 ir 1980 m.), po 1 Marijampolėje (1957 m.), Kaišiadoryse (1963 m.), Panevėžyje (1965 m.), Šiauliuose (1967 m.), Alytuje ir Elektrėnuose (1975 m.).
Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija, o atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose.
Taip pat skaitykite: Baltymų įtaka sportininkų mitybai
Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune. Miesto rinktinėje daugelį metų žaidė V. Alekperlis, J. Astrauskas, R. Bagdonavičius, T. Fričas, S. Krasauskas, V. Kupstys, K. Paulauskas, N. Rilys, E. Sprindys, J. Sukackas, K. Šmitas, R. Tonkūnas, V. Vaškelis, vėliau - A. Babravičius, J. Čirūnas, S. Diržys, E. Orlovas, J. Šova, R. Ulevičius, A. Zujus ir kiti. Tik 1959 m. pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais - rinktinėje žaidė R. Batūra, L. Klimavičius, B. Putrimas, E. Sprindys, J. Sukackas, A. Šimonėlis, R. Tonkūnas, V. Urbutis, V. Vaitkus.
1955 m. Zarasuose pirmą kartą įvyko jaunių čempionatas, jį laimėjo Kauno rinktinė. Į Lietuvos jaunimo žaidynių programą buvo įtrauktos ir vandensvydžio varžybos.
Moterų Vandensvydis Lietuvoje
1986 m. Vilniuje A. Šečkus subūrė mergaičių komandą, o 2001 m. trenerė E. Pavinskienė ir treneris S. Tichomirovas Klaipėdoje turėjo moterų komandą. Deja, visos moterų komandos iširo.
Lietuvos Vandensvydininkų Dalyvavimas SSRS Varžybose
Dalyvaudami SSRS vandensvydžio čempionatuose, Lietuvos sportininkai didelių laimėjimų nepasiekė. 1952 m. SSRS čempionate debiutavo Kauno „Žalgiris“ (19 vieta), 1953 m. - Kauno KPI. Kauno „Žalgiris“ ir „Raudonasis spalis“, Vilniaus „Žalgiris“ įvairiais metais žaidė SSRS čempionatų III ir IV pakopos turnyruose. Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose: 1956 m. pirmojoje užimta 14 vieta.
Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo trijose Pabaltijo spartakiadose: trečiojoje (1952 m.) buvo paskutiniai, ketvirtojoje (1954 m.), kurioje dalyvavo ir Baltarusija, nugalėta Latvija ir užimta 3 vieta, penktojoje (1957 m.) pirmą kartą įveikta Baltarusija ir užimta 2 vieta. 1966 ir 1970 m. laimėta Pabaltijo taurė.
Taip pat skaitykite: Vandensvydis Lietuvoje: „Delfinas“
1958 m. pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje (Gruzija) dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 vieta). 1981 m. per SSRS moksleivių spartakiadą Kaune Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą.
Vandensvydis Atgavus Nepriklausomybę
Tarptautinėse varžybose jaunieji vandensvydininkai pradėjo dalyvauti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė žaidė tarptautiniame (3 šalių) turnyre, Europos čempionate debiutavo 1998 m., bet pergalių nepasiekė. 1997 m. pirmą kartą atstovavo Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijai dirbančiųjų sporto žaidynėse Eindhovene (Olandija) ir užėmė 2 vietą. 2000 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (treneris N. Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo čempionatą, po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Šią pergalę Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008 m. Stokholme.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė rinktinė 1990 m. žaidė pirmosiose tarptautinėse varžybose Izraelyje ir užėmė 3 vietą (treneris V. Alekperlis). 1992 m. Londone vykusiame tarptautiniame turnyre iš 5 komandų buvo ketvirta (treneris J. 1992 m. Lietuvos vandensvydžio federacija buvo priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją (FINA). 1993 m. Lietuvos rinktinė dalyvavo Europos mažųjų šalių draugiškame turnyre (iš 6 dalyvių buvo ketvirta). Europos čempionatų taurės varžybose Lietuvos čempionė Kauno „Lituanica-Gaja“ debiutavo 1999 m. (nelaimėjo nė vienų rungtynių).
Teisėjai ir Treneriai
Sąjunginės kategorijos teisėju 1968 m. tapo A. Plioplys, 1980 m. - A. Babavičius, tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1979 m. - J. Čirūnas (jis teisėjavo XXII olimpinėse žaidynėse, 1980 m. Maskva, SSRS, ir XXIV olimpinėse žaidynėse, 1988 m. Seulas, Pietų Korėja, pasaulio ir Europos čempionatuose), 1998 m. - N. Papaurėlis (teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose). 1987 m. LSSR nusipelniusio trenerio vardas suteiktas Lietuvos vandensvydžio federacijos generaliniam sekretoriui R.
Nacionalinė Vandensvydžio Lyga
2007 m. Kauno vandensvydžio klubas „Ruonis“ (prezidentas J. Čirūnas), vandensvydžio ir plaukimo klubas „Bebras“ (prezidentas T. Burokas), Alytaus vandensvydžio klubas „Dzūkijos vandenis“ (vadovas G. Pauža) ir Klaipėdos vandensvydžio klubas „Jūrų liūtai“ (vadovas E. Skyrius) įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą.
Lietuvos Vandensvydininkai Užsienyje
Daug pajėgių Lietuvos vandensvydininkų žaidžia užsienyje: Helsinkio „Kuhat“ komandoje 1990-1995 m. žaidė A. Asajavičius (ir tapo Suomijos čempionu), vilnietis E. Asajavičius 2005 m. žaidė Baltarusijoje, 2006-2007 m. - Vokietijoje (Hanoverio „Hindelsheim“ komandoje), nuo 2008 m. žaidžia Jungtinėse Amerikos Valstijose (Los Andželo LMU LIONS komandoje, 2009 m. pateko į Amerikos Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA) geriausiųjų jaunimo žaidėjų dešimtuką), nuo 2008 m. vilnietis M. Lapida yra Los Andželo LMU LIONS, nuo 2010 m. vilnietis A. Skukauskas - Niujorko „Queens College Knights“ komandų žaidėjai.
Vengrijoje (Budapešto „Spartak“ komandoje) yra žaidę A. Asajavičius, kauniečiai S. Sabaliauskas, E. Sutkus ir A. Fachurdinovas, Didžiojoje Britanijoje (Londono komandose) - kauniečiai E. Jakimavičius, A. Jankūnas (nuo 2003 m.), Ž. Iljuškaitis ir L. Liūdžius, vilniečiai E. Stražnickas (nuo 2008 m.) ir J. Šerkšnas (nuo 2009 m.) žaidžia Danijoje, vilnietis J. Prudnikovas - Airijoje, vilnietis A. Šakauskas 2004-2005 m. žaidė Prancūzijoje, kauniečiai D. Vaivada ir S. Konovalovas - Slovakijoje, G. Miliukas ir R.
Lietuvos Vandensvydžio Federacijos Vadovai
Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentai: K. V. Paulauskas (1953-1957 ir 1970-1979 m.), J. Rakauskas (1957-1959 m.), A. Plioplys (1959-1961 m.), N. Rilys (1961-1966 m.), L. Klimavičius (1966-1969 m.), J. Aleksejevas (1979-1989 m.), J. Liubertas (1989-2001 m.), J. Širvinskas (2001-2007 m.), V. Tonkich (nuo 2007 m.). Atsakingieji (generaliniai) sekretoriai: V. P. Vaitkus (1970-1981 m.), R.
tags: #ietuvos #vandensvydzio #sporto #federacija