Įvadas
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų gerovei ir motyvacijai. Vienas iš būdų tai pasiekti - įmonių investicijos į darbuotojų sveikatingumą, pavyzdžiui, suteikiant galimybę lankytis sporto klubuose. Tačiau šioje srityje susiduriama su mokesčių klausimais, kurie gali turėti įtakos įmonių sprendimams. Šiame straipsnyje aptarsime įmonių skatinimo sporto klubuose galimybes, mokesčių lengvatų aspektus ir startuolių, tokių kaip „SportID“, vaidmenį šiame procese.
Situacija Lietuvoje: motyvavimo priemonių formavimasis
Nors Lietuvoje darbuotojų motyvavimas ne vien tik atlyginimu vis dar nėra visuotinai paplitęs, situacija pamažu keičiasi į gerąją pusę. Kaip pastebi „SportID“ Lietuvos padalinio vadovas Kęstutis Mackelis, papildomų naudų darbuotojams įpročiai Lietuvoje dar tik formuojasi. Vis dar pasitaiko atvejų, kai įmonių vadovai nesupranta investavimo į darbuotojų sveikatą ir gerovę prasmės.
„SportID“: inovatyvus sprendimas darbuotojų motyvacijai
Estijoje savo veiklą pradėjęs startuolis „SportID“ siūlo galimybę įmonėms racionaliau planuoti darbuotojų motyvavimo sistemą, investuojant į jų gerovę ir suteikiant visišką laisvę pačiam darbuotojui pasirinkti, kokiomis sveikatinimo paslaugomis jis nori naudotis.
Nauda darbdaviui ir darbuotojui
„SportID“ suteikia galimybę darbdaviams pasirinkti, kokią pinigų sumą skiria darbuotojui, o kokioms paslaugoms pinigai bus paskirstyti - jau darbuotojo pasirinkimas. Darbuotojui suteikiama laisvė pasirinkti tai, ko reikia būtent jam, o ne primetamas kažkoks planas pagal vidurkius. Pavyzdžiui, darbuotojas gali lankyti baseiną sausį, masažą vasarį, o kineziterapeutą kovą. Be to, darbuotojai gauna ir papildomų nuolaidų, paslaugų už geresnes kainas, jeigu pasirenka tiekėjus iš „SportID“ patvirtinto sąrašo.
Apmokėjimo galimybės pranašumas
Dar vienas didelis „SportID“ siūlomų paslaugų pranašumas - suteikiama galimybė mokėti tik už faktiškai panaudotas paslaugas, taip sutaupant darbdavio lėšas. Darbdavys mokės tik už tai, ką darbuotojai realiai panaudos, nepermokant už nepanaudotas paslaugas. Įmonė gali sudaryti skirtingus planus kiekvienam darbuotojui arba jų grupei ir taip dar racionaliau planuoti savo išlaidas.
Taip pat skaitykite: Draudimas įmonės lėšomis
Mokesčių lengvatų pokyčiai: sveikatos draudimas ir sveikatinimo veiklos
Tikėtina, kad keisis sveikatos draudimo aprėptis. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nusprendė pašalinti mokestines lengvatas visoms sveikatinimo veikloms, kurios buvo įtraukiamos į sveikatos draudimą. Prie į lengvatos taikymo ratą nepatenkančių paslaugų priskiria sporto užsiėmimus sporto ir sveikatingumo klubuose, SPA procedūras, negydomuosius masažus, apsauginius akinius nuo saulės, kai tokios paslaugos ir prekės nėra paskirtos sveikatos priežiūros specialisto.
Nuo šiol sveikatos draudimas bus išskirtinai tik sveikatai - gydytojams, tyrimams, operacijoms, o sportas, masažai ir panaši sveikatinimo veikla bus apmokestinama kaip pajamos natūra, tad, tikėtina, visiškai dings iš visų sveikatos draudimo planų.
Mokesčių sistemos iššūkiai
Sveikatingumą skatinančio startuolio vadovas teigia, kad mūsų šalyje vis dar tenka susidurti su sudėtinga mokestine sistema, kuri kelia daugiausia sunkumų. Lietuvoje mokestine prasme yra visiškai tas pats, ar tu, kaip darbdavys, savo darbuotojui Kalėdų proga dėžę šokolado nupirksi, ar kineziterapeuto konsultaciją dėl tos nuolat skaudančios nugaros išpirksi. VMI vienodai traktuos ir tokią, ir tokią dovaną. Tad ir valstybės paskatinimai turėtų būti link teisingų įpročių formavimo.
Optimali suma darbuotojų sveikatinimui
K. Mackelis teigia, kad optimali suma yra apie 50 eurų per ketvirtį, nes už tiek išeina ir brangesnio sporto klubo mėnesio abonementas, ir vienas ar net keli masažai bei vizitas pas kineziterapeutą. Estijoje darbuotojų sportui galima skirti 100 eurų per ketvirtį be papildomų mokesčių, Lietuvoje dovanoms galima skirti 200 eurų per metus, tad, žinoma, dauguma darbdavių linksta prie šių sumų, vengdami papildomų mokesčių.
„SportID“ idėjos gimimas
Pirminė „SportID“ idėja kilo Estijoje, kur labai populiarios sportinės įmonių varžybos. Prieš septynerius metus kelias įmones pagavo toks azartas ruoštis varžyboms, kad jos nusprendė skirti pinigų ir darbuotojų treniruotėms. Rinkoje nebuvo jokio būdo, kaip tai padaryti. Įmonės pačios turėjo kontaktuoti su paslaugų teikėjais, tartis dėl nuolaidų ar kažkokių partnerysčių. Tuomet kelios iš jų kreipėsi į spartakiados organizatorius klausdamos, ar nėra būdo paskatinti įmonės darbuotojus labiau sportuoti ne tik kartą per ketvirtį varžybų metu, bet ir visą laiką. Taip gimė „SportID“, kuri iš pradžių viską valdė pati rinkdama čekius ir kompensuodama juos pagal „exceliukus“, bet ilgainiui pavyko sukurti funkcionalią sistemą, kurioje įmonė gali skirti lėšų ir darbuotojų treniruotėms, ne tik varžyboms.
Taip pat skaitykite: Vaikų gerovė per įmonių sportą
Trys patarimai pradedantiesiems verslininkams
Pokalbio pabaigoje K. Mackelis kitiems pradedantiesiems pateikia tris svarbiausius patarimus iš asmeninės verslo patirties:
- Nevenkite viešumo - eikite ir pasakokite apie savo veiklą. Kažką duokite, kad gautumėte. Ar tai dalinimasis turiniu, ar nemokamos konsultacijos bei vieši renginiai. Paskui klientai patys norės dirbti būtent su jumis.
- Susiraskite mentorių.
Taip pat skaitykite: Futbolas ir verslas Lietuvoje