Įvadas
Futbolas yra populiariausia sporto šaka pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis. Šalyje veikia nemažai įmonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su futbolo komandomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime įmonių, turinčių futbolo komandas Lietuvoje, situaciją, iššūkius ir perspektyvas.
Finansiniai sunkumai ir savivaldybių vaidmuo
Daugelis Lietuvos futbolo klubų susiduria su finansiniais sunkumais. Tai lemia mažą šalies rinką, nedideles pajamas už televizijos transliacijas ir priklausomybę nuo rėmėjų. Kai kurie klubai, pavyzdžiui, Kauno FBK „Kaunas“ ir Alytaus „Dainava“, netgi žaidė aukščiausioje lygoje neatitikdami finansinių kriterijų, o Klaipėdos „Atlantas“ turėjo iškeltą bankroto bylą.
Savivaldybės dažnai atlieka svarbų vaidmenį remiant vietos futbolo komandas. Tačiau šis rėmimas gali būti nevienodas ir priklausomas nuo savivaldybės finansinės padėties bei prioritetų.
Tauragės atvejis
Tauragės rajono savivaldybė susidūrė su problema dėl VšĮ „Tauragės futbolas“ skolos. Ši įstaiga, valdanti FK „Tauras“ ir FA „Tauras“ bei senąjį futbolo stadioną, buvo skolinga savivaldybei per 80 tūkst. eurų. Teismas skolos išieškojimą perdavė antstoliams, o atliktas turto vertinimas parodė, kad stadionas ir infrastruktūra verta kiek daugiau nei pusę milijono eurų.
Savivaldybės taryba svarstė du variantus: perimti turtą savo žinion arba neperimti ir skelbti antrąsias varžytynes. Taryba nepritarė perimti turtą dėl ginčų teisme dėl hipotekos ir delspinigių. Meras patikslino, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ teismui apskundė hipotekos teisėtumo klausimą, taip pat ginčijami delspinigiai.
Taip pat skaitykite: Draudimas įmonės lėšomis
LFF reforma ir diskriminacija
Lietuvos futbole vyksta reformos, kurios paliečia visus, susijusius su šiuo sportu. Daugiausia dėmesio skiriama valdymui, pavaldumui, planavimui ir finansavimui. Tačiau šios reformos kritikuojamos dėl diskriminacijos biudžetinių organizacijų - futbolo sporto mokyklų ir sporto centrų futbolo komandų - atžvilgiu.
LFF patvirtintuose Elitinių jaunių lygos futbolo čempionatų nuostatuose teigiama, kad Elitinėje jaunių lygoje gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Su tokiais LFF užmojais nenori sutikti daugiau nei 30 Lietuvos sporto mokyklų ir centrų vadovai.
Nuomonės išsiskyrimas
Klaipėdos apskrities futbolo federacijos (KLFF) prezidentas R. teigia, kad perėjimas į VšĮ ir klubinę sistemą yra viso LFF Vykdomojo komiteto sprendimas. Jis mano, kad Lietuvos futbole, jei norime, kad lygis kiltų, turi būti vieninga sistema.
Klaipėdos futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojas A. A. teigia, kad jų mokyklos auklėtiniai nuolat atstovauja įvairaus amžiaus Lietuvos futbolo rinktinėms ir rungtyniauja Lietuvos A lygos komandose. Jis kritikuoja LFF sprendimus ir akcentuoja, kad reikia kalbėtis, kartu dirbti, spręsti klausimus, o ne šantažuoti.
Užsienio investicijos ir grėsmės
Pastaruoju metu Europos futbolą keičia pinigai, atplaukiančius iš įvairių užsienio investuotojų. Investiciniai fondai pakeitė Europos futbolą, pakeldami šį gražų žaidimą į naują lygį tiek aikštėje, tiek finansiškai. Tačiau didėjant užsienio kapitalo srautams, stebima klubų ir žaidėjų nuosavybės koncentracija, o tai atstumia sirgalius ir kelia sportinį bei finansinį susirūpinimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų gerovė per įmonių sportą
Mažesnės komandos gali būti sąmoningai stabdomos, nes verslo sprendimai yra svarbesni už sportinę sėkmę, o jų kylančios žvaigždės siunčiamos į tai pačiai savininkų grupei priklausančius didesnius klubus. Jei tarptautinėse varžybose susitinka dvi to paties savininko komandos, kyla pavojus sąžiningam žaidimui.
Vokietijos pavyzdys
Vokietija yra išimtis šiame naujame Europos kraštovaizdyje. 1998 m. įvestas reglamentas „50+1“ numato, kad ne mažiau kaip pusė klubo akcijų plius viena akcija turi priklausyti narių asociacijoms; išimtys taikomos investuotojams, kurie klubo akcijomis domisi daugiau kaip 20 metų. Ši taisyklė riboja privačias investicijas ir užtikrina „Bundeslygos“ klubų finansinį saugumą.
Sėkmės pavyzdžiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant finansinių sunkumų, Lietuvoje yra sėkmės pavyzdžių. Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubas iš Kroatijos, turinčios 4,5 mln. gyventojų, iš žaidėjų pardavimų per penkerius pastaruosius metus uždirbo 70 mln. eurų.
Lietuvos futbolo klubams svarbu ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau rėmėjų, didinti pajamas už televizijos transliacijas ir efektyviai valdyti finansus. Taip pat svarbu, kad LFF ir savivaldybės užtikrintų vienodas sąlygas visoms futbolo komandoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.
Naujas Dariaus ir Girėno stadionas
Naujasis Dariaus ir Girėno stadionas Kaune yra svarbus infrastruktūros projektas, kuris gali prisidėti prie futbolo populiarinimo Lietuvoje. Žiūrovų erdvė talpins daugiau nei 15 tūkstančių sporto aistruolių, o užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.
Taip pat skaitykite: Sporto klubų finansavimo galimybės