Šiandieninėje darbo rinkoje, kai konkurencija dėl talentų nuolat auga, įmonės ieško įvairių būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Vienas iš populiariausių ir vertinamų būdų - papildomos naudos, tarp kurių svarbią vietą užima sveikatos draudimas ir sveikatinimo priemonės. Tačiau pastaruoju metu šios srities apmokestinimas kelia vis daugiau klausimų ir diskusijų, todėl svarbu išnagrinėti esamą situaciją, tendencijas ir galimus pokyčius.
Sveikatos draudimas - svarbi motyvacinė priemonė
Tinkamai parinktas sveikatos draudimas šiuo metu yra vienas iš kertinių elementų, darančių įtaką darbuotojo apsisprendimui įvairiose verslo srityse. Pernai darbdaviai savanoriškai apdraudė 56 tūkstančius darbuotojų ir pervedė draudimo įmokų už 23,4 milijono eurų - vidutiniškai po 418 eurų. Per trejus metus šie skaičiai išaugo dvigubai. Tai rodo, kad darbdaviai vis labiau suvokia sveikatos draudimo svarbą darbuotojų gerovei ir motyvacijai.
Sveikatos draudimo privalumai darbuotojams ir darbdaviams
- Geresnė sveikatos priežiūra: Papildomas sveikatos draudimas suteikia darbuotojams galimybę greičiau ir patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose. Tai apima šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto konsultacijas, gydytojo paskirtus tyrimus, ambulatorinės chirurgijos paslaugas ir iš anksto suderintas dienos chirurgijos paslaugas.
- Ligų prevencija ir ankstyva diagnostika: Sveikatos draudimas dažnai apima profilaktinius ir periodinius sveikatos patikrinimus, kurie padeda nustatyti ligas ankstyvose stadijose ir užkirsti kelią jų progresavimui.
- Trumpesnis nedarbingumo laikotarpis: Sveikatos draudimas jūsų įmonei yra lyg investicija, kuri padės sutrumpinti nedarbingumo atostogų laiką. Susirgus darbuotojui, atsiranda papildomų išlaidų, o tuo pačiu metu galite netekti pajamų.
- Mokesčių lengvatos: Už įmokas darbuotojų papildomam sveikatos draudimui nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kol jų suma neviršija ketvirtadalio darbuotojo atlyginimo. Kaip ir kitos darbdavių išlaidos, sveikatos draudimas mažina apmokestinamąjį pelną.
- Darbdavio įvaizdis: Darbdavys siūlydamas papildomą sveikatos draudimą, suteikia darbuotojams galimybę greičiau ir patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dažnu atveju papildomas draudimas galioja tiek ambulatoriniam, tiek stacionariniam gydymui. Jis taip pat apima profilaktinius bei periodinius sveikatos patikrinimus.
Apmokestinimo pokyčiai ir VMI pozicija
Tačiau situacija keičiasi. VMI suskaičiavo, kad pernai suteiktų lengvatų suma jau pasiekė 3,5 milijono eurų - daugiau nei du kartus daugiau nei 2015 metais (1,6 mln. eurų). O draudimo sutartys, panašu, „guminės“ - jose atsiduria sporto užsiėmimai, SPA procedūros, kosmetinės plastinės procedūros, vaistams nepriskirtinos prekės, kosmetika ir kt. Todėl VMI parengė išaiškinimą, kad tokio draudimo lėšomis turi būti apmokamos tik sveikatos priežiūros paslaugos.
Kas laikoma sveikatos priežiūros paslaugomis?
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė paaiškina, kad lengvata papildomam (savanoriškam) sveikatos draudimui turėtų būti taikoma tik tuomet, kai draudimas skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms, kaip apibrėžta Sveikatos draudimo įstatyme. Tai yra draudimas, tad išmokos turėtų mokamos įvykus draudžiamajam įvykiui. O draudiminis įvykis - kai žmogus kreipiasi dėl sveikatos sutrikimų ar sveikatos būklių, jas diagnozuoja gydytojas, atsiranda pagrindas sveikatos priežiūros paslaugoms ar patarnavimams teikti.
Anot jos, tokios darbuotojo pajamos, kaip ir kitos natūra gautos pajamos, turėtų būti apmokestintos kaip susijusios su darbo santykiais - įprastai, taikant 20 proc. GPM tarifą. Komentare dėstoma, kad lengvata taikoma tokioms draudimo įmokoms, kai darbuotojams kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Jas turi suteikti medikai, o paslaugų tikslas - diagnozuoti, prižiūrėti ir gydyti ligas bei sveikatos sutrikimus, įskaitant tam skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimą vaistinėse.
Taip pat skaitykite: Nauda iš darbuotojų sporto rėmimo
Kas nepatenka į lengvatą?
„Kai sutartyje numatyta apmokėti už sporto užsiėmimus sveikatai palaikyti be medicininių indikacijų, SPA procedūras, kosmetines plastines procedūras (operacijas), vaistams nepriskirtinas prekes, kosmetikos priemonių pirkimą, transporto išlaidas į (iš) gydymo įstaigos, įskaitant automobilio statymo išlaidas, vaikų nuvežimą į mokyklą patyrus nedarbingumą ir pan., už tokių paslaugų, kurios nesusijusios su ligų ir sveikatos sutrikimų diagnozavimu, priežiūra ir gydymu, apmokėjimą mokesčio lengvatos netaikomos“, - aiškina R.Virvilienė.
Draudikų pozicija ir siūlymai
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) pripažįsta, kad būta neapibrėžtumo ir dėl to skirtingi rinkos dalyviai skirtingai interpretavo sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau taip pat teigiama, kad komentaro projekte VMI „nepagrįstai susiaurino asmens sveikatos priežiūros paslaugų turinį“.
Remdamasi Civiliniu kodeksu, LGDĮA aiškina, kad sveikatos priežiūros paslaugos apima ir paciento slaugą, ir su ja susijusią priežiūrą bei tiesioginį paciento materialinį aprūpinimą, kuris yra reikalingas asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, išskyrus farmacinę veiklą. Anot asociacijos, sveikatos priežiūros paslaugos turėtų apimti konsultavimą, profilaktiką, diagnostiką, gydymą, slaugą bei sveikatinimą (apsaugojimą nuo susirgimo), taip pat paciento materialinį aprūpinimą, reikalingą sveikatos priežiūros veiklai vykdyti (vaistus, vitaminus, maisto papildus, medicinos įrangą bei prietaisus).
Draudikai norėtų, kad laboratoriniams ir diagnostiniams tyrimams lengvata būtų taikoma ir be gydytojo siuntimo, taip pat ir kineziterapijai ar masažams, jei juos atlieka licencijuotas asmuo. Fizioterapinės, ergoterapijos procedūras, kineziterapijos užsiėmimus, haloterapiją, manualinę terapiją, vandens ir purvo procedūras, gydomuosius masažus draudikai taip pat siūlytų palikti.
Sportas ir sveikatingumas
Anot LGDĮA, sporto ir sveikatingumo klubų išlaidos taip pat turi patekti į lengvatos taikymo apimtį, kadangi išlaidos sportui yra skirtos sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai bendrąja prasme, sporto klubo lankymas gali būti traktuojamas kaip reabilitacinių rekomendacijų tęsinys pasibaigus reabilitacinio gydymo etapams.
Taip pat skaitykite: Sporto klubo personalo atranka
Taip pat ir medicininiai prietaisai, kaip testeriai, klausos aparatai, kraujo spaudimo matuokliai, optikos priemonės (lęšiai ar rėmeliai iš licencijuotos optikos), anot LGDĮA, turėtų būti priskiriami lengvatos apimčiai.
Galimos pasekmės ir darbdavių strategijos
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ mokesčių praktikos vadovas Gintaras Balčius vertina, kad nauja VMI pozicija dėl sveikatinimo paslaugų yra vienas iš aktualesnių pasikeitimų. Dėl to darbdaviams gali tekti peržiūrėti darbuotojų motyvavimo sistemas.
„Po tokio išaiškinimo, nors ir tik projekto, darbdaviams būtų tikslinga peržiūrėti darbuotojams taikomas lojalumo programas, nes, tikėtina, kad VMI kaip vieną tikrinimo / stebėsenos atrankos kriterijų gali pasirinkti darbdavio darbuotojo naujai mokamas įmokas, jų atitikimą lengvatos sąlygoms“, - vertina G.Balčius.
Darbdavių galimybės
Darbdaviai turi ir dar vieną galimybę paskatinti darbuotojus netaikant GPM - prisidėti prie darbuotojų kaupimo pensijų fonduose, tiek antros, tiek trečios pakopos.
„Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad papildomas pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus gali mokėti ne tik pats pensijų dalyvis, bet ir jo darbdavys. Jeigu bendra visų darbdavio sumokėtų įmokų (gyvybės draudimo, pensijų į II ir III pakopos pensijų fondus, įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą) suma neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, tokioms darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms gali būti taikoma GPM įstatyme numatyta lengvata“, - paaiškina R.Virvilienė.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas sporto paslaugų
Alternatyvūs motyvavimo būdai
Užsitarnauti darbuotojų lojalumą bei jų neprarasti - tai iššūkis, kuris, tikėtina, anksčiau ar vėliau aplanko kiekvieną darbdavį. Tokiais atvejais įmonių vadovai susimąsto apie papildomą darbuotojų skatinimą bei motyvavimą. Iš tiesų priemonių, iš kurių darbdaviai gali rinktis yra nemažai. Dėl to dažnai darbdaviams tenka svarstyti - o kuri gi priemonė yra geresnė? Pavyzdžiui, jei darbdavys, nusprendžia darbuotoją motyvuoti papildomai, ir skiria 100 eurų per mėnesį biudžetą, yra du keliai. Pirmasis - išmokėti tai kaip darbo užmokesčio priedą, tada darbuotojas gaus į rankas tik maždaug 61 eurą. Tad jei žiūrėti iš darbuotojo perspektyvos, jis į savo trečios pakopos fondą arba į investicinį gyvybės draudimą gali gauti beveik 70 proc.
Įmokos į trečią pakopą yra labiau motyvacinio tipo, kadangi tik pervedus įmoką į darbuotojo pensijų fondą, pinigai tampa darbuotojo nuosavybe. Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo poliso šeimininkas yra įmonė. Tad, pavyzdžiui, galima susitarti su darbuotoju, kad jam išdirbus 7 metus įmonėje, už lojalumą jam bus perleistas draudimo polisas ir jis taps šeimininku. Tuo tarpu įmonė, jei darbuotojas tiek neišdirbtų ir išeitų kitur, tokią sutartį galėtų perleisti kitam darbuotojui.
Siūlymai ir įžvalgos
Atsižvelgiant į esamą situaciją ir galimus pokyčius, siūloma:
- Ieškoti kompromiso: Valstybei, darbdaviams ir draudikams būtina rasti bendrą sutarimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimo ir apmokestinimo, kuris atitiktų visų pusių interesus.
- Skatinti prevenciją: Reikėtų skatinti darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatos prevenciją, įtraukiant į draudimo paketus sporto užsiėmimus, sveikatingumo programas ir kitas priemones, padedančias išvengti ligų.
- Didinti darbuotojų pasirinkimą: Darbdaviai galėtų suteikti darbuotojams daugiau pasirinkimo galimybių renkantis papildomas naudas, įskaitant sveikatos draudimą, pensijų kaupimą ir kitas priemones, atsižvelgiant į individualius poreikius ir prioritetus.
- Ieškoti gerųjų pavyzdžių: Reikėtų atsižvelgti į kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Estijos, kurioje taikoma lengvata sportui ir sveikatingumui, siekiant pritaikyti geriausius sprendimus Lietuvos kontekste.