Trakai nuo seno garsėja kaip Lietuvos irklavimo sostinė, turinti turtingą istoriją ir puoselėjanti gilias tradicijas. Čia, vaizdingoje ežerų apsuptyje, įsikūrusios irklavimo bazės, kuriose treniruojasi bei stovyklauja geriausi Lietuvos ir pasaulio irkluotojai. Vis dėlto, šis sporto centras susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant infrastruktūros problemomis ir baigiant ginčais dėl turto valdymo. Šiame straipsnyje apžvelgsime Trakų irklavimo bazių situaciją, aptarsime problemas, su kuriomis susiduria sportininkai ir treneriai, bei panagrinėsime galimus sprendimo būdus.
Trakų irklavimo istorija: nuo jachtklubo iki olimpinio centro
Irklavimo tradicijos Trakuose siekia dar 1930 m., kai buvo įkurtas jachtklubas. Po karo, Lietuvos irklavimo sportą išgarsino "Žalgirio" bazė, o "Dinamo" bazė vėliau tapo Lietuvos olimpinio centro Trakų baze. Šiandien Trakai tebėra svarbus irklavimo centras, kuriame besitreniruojantys sportininkai džiugina savo pasiekimais.
Saulius Ritteris, olimpinis vicečempionas, kurio karjera prasidėjo būtent Trakuose, pabrėžia šio miesto svarbą irklavimui Lietuvoje. Jo mama, Jūratė Jovaišaitė, buvo daugkartinė Lietuvos irklavimo čempionė, o tėtis, Viktoras Ritteris, atstovavo CSKA ir Maskvos rinktinei. Tad galima sakyti, kad sportiniai genai Sauliui buvo įskiepyti nuo pat gimimo.
Infrastruktūros iššūkiai: kiauri stogai ir "mistiniai" elingai
Nepaisant turtingos istorijos ir stiprių tradicijų, Trakų irklavimo bazės susiduria su nemažais infrastruktūros iššūkiais. Sportininkai ir treneriai nuolat susiduria su problemomis, kurios trukdo tinkamai pasiruošti varžyboms ir siekti aukštų rezultatų.
Viena iš opiausių problemų - elingų būklė. Elingai - tai specialūs pastoliai, skirti brangioms valtims laikyti. Deja, Trakų irklavimo bazėje elingų stogai kiauri, todėl valtys yra veikiamos nepalankių oro sąlygų. Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) brangiausios valtys, kuriomis irkluoja ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) sportininkai, elinguose neturi vietos. Dar blogesnė situacija su elingu, kuris kaip ir buvo perduotas LIF.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Taip pat egzistuoja ir „mistinis“ katerių elingas, kuriame bazės darbuotojai kelia puotas ir laiko asmeninius automobilius.
Skandalai ir intrigos: "Gulbių ežeras" ir jaunųjų socialdemokratų sąskrydis
Be infrastruktūros problemų, Trakų irklavimo bazę persekioja ir skandalai bei intrigos. Vienas iš skandalingiausių įvykių - 2025 m. liepos mėnesį, prieš pat pasaulio irklavimo čempionatą, bazės vedėjo sprendimas uždaryti irklavimo trasą ir surengti „Gulbių ežerą“. Dėl šio sprendimo Lietuvos rinktinė neteko galimybės treniruotis kone savaitę.
Tuo pačiu metu tris dienas ir tris naktis irklavimo centre su vedėjo žinia ir palaiminimu vyko jaunųjų socialdemokratų sąskrydis. Po tokio pasirengimo planetos pirmenybėms žurnalistai ėmė kritikuoti rinktinę dėl užimtų 4-ųjų vietų.
Šie įvykiai kelia klausimus dėl bazės valdymo skaidrumo ir prioritetų nustatymo. Ar tinkama, kad sportininkų treniruotės yra aukojamos vardan komercinių ar politinių renginių?
Turto valdymo problemos: viešbutis, tapęs asmenine nuosavybe, ir "prichvatizuotos" valtys
Dar viena opi problema - turto valdymo klausimai. LIF yra pagrindinė pasaulio ir Europos čempionatų organizatorė Lietuvoje. Tačiau viešbutis, kuris iš policijos departamento buvo perduotas valdyti LOSC, tapo asmenine J. Čižausko nuosavybe. Atvažiavę pasaulio čempionai ir prizininkai kaip senais sovietiniais laikais turi laukti po pusę dienos kol gerb.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Irklavimo Centrai Lietuvoje
Taip pat teigiama, kad LOSC valtys taip pat yra tapusios J.Čižausko nuosavybe. LIF vadovo minėtas ir nuotraukose matomas brangia įranga užgriozdintas elingas trukdo šiuo metu vykstančiai irklavimo rinktinės stovyklai.
Šie faktai kelia rimtų klausimų dėl turto valdymo skaidrumo ir teisėtumo. Ar tinkama, kad valstybės turtas, skirtas sporto plėtojimui, atsiduria privačiose rankose?
"Žalgirio" irklavimo bazė: apleistas sovietmečio architektūros pavyzdys
Trakų "Žalgirio" irklavimo bazė, pastatyta XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje, yra puikus sovietmečio architektūros pavyzdys. Tačiau jau kelis dešimtmečius ši bazė yra apleista ir griūvanti.
Teritorijoje yra keli pagalbiniai pastatai, finišo bokštelis ir dideli sovietinio modernizmo stiliaus gyvenamieji namai sportininkams, su išraiškingomis ir ekspresyviomis nuožulnių tūrių proporcijomis ir elingais, įrengtais pirmuose aukštuose. Dėl savo unikalių formų šie pastatai lengvai įsilieja į Trakų ežeryno gamtinę aplinką.
Jau daug metų kalbama, kad griūvantį pastatų kompleksą reikėtų tvarkyti. Pasiūlymų dėl teritorijos būta daug - pradedant poilsiaviete, baigiant prabangiais apartamentais. Tačiau kol kas jokie konkretūs sprendimai nepriimti, ir bazė toliau nyksta.
Taip pat skaitykite: Istoriniai baidarių ir kanojų irklavimo čempionato įvykiai
Naujos irklavimo bazės projektas: viltys ir abejonės
Trakų centre ruošiamasi rekonstruoti sporto paskirties statinį - irklavimo bazę. Treneris S. teigia, kad projektiniuose sprendiniuose nenumatyta, kur valtis lauke laikyti, jos turi būti nusausintos ir tik tada nešamos į patalpas. Tačiau tokia galimybė nenumatyta. „Aš matau gudrų žingsnį, neva padaryti bazę sportui, bet matosi, kad tai ne sportui“, - teigia S.
Parko vadovas atkreipė dėmesį, kad viešos paskirties objektas buvo verčiamas privačios paskirties galbūt gyvenamuoju namu. Antrame aukšte suplanuotos gyvenamosios patalpos, o pirmame aukšte, pagal projekto sprendinius, buvo palikta tuščia erdvė. Anot G. Abaravičiaus, buvo ir daugiau abejonių kėlusių sprendimų, kad tai ne visuomeninis statinys. „Galų gale nesuplanuoti netgi tualetai, kurių reikia, nes žmonių masė (sporto bazėje, - red. past. ) turėtų būti didelė, tualetas ne vienas ir ne du turėtų būti. Ir dušai nusiprausti (sportininkams, - red. past. ) nesuplanuoti.
Trakų savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė sako, kad projektiniams pasiūlymams turėjo daug pastabų, dalyvavo atstovai iš sporto centro, teikė pastabas, kad tai, kas projektuojama, neatitinka sportiniam inventoriui ir sportiniam statiniui keliamų reikalavimų.
Šie prieštaravimai rodo, kad naujos irklavimo bazės projektas reikalauja kruopštaus įvertinimo ir patobulinimo, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų sportininkų ir trenerių poreikius bei prisidėtų prie irklavimo sporto plėtojimo Trakuose.
Ginčas dėl pliažo
Vietiniai rezidentai jaučia, kad už Trakų irklavimo bazės, esančios Birutės g., rekonstrukcija grasina užgrobti dalį viešo trakiečių pamėgto pliažo prie Bernardinų ežero. Nors projekto vystytojų atstovas teigė, kad privažiavimas prie bazės suprojektuotas dar 2018 m. ir jis bus nutiestas Trakų rajono savivaldybės lėšomis, savivaldybės administracijos atstovė D. Daudaitė tai išgirdusi gerokai nustebo.
Projektinių pasiūlymų pristatymo metu klausimų kilo daug. Į pastabas, kad projektas neatitinka Trakų istorinio nacionalinio parko reikalavimų tradicinės architektūros pastatams, UAB „Vilniaus archprojektas“ Gintautas Blažiūnas atsakė, kad galbūt neatitinka, bet kodėl gi negalėtų būti truputį kitaip? O projekto vystytojo „Mudu abu” atstovas į gyventojų klausimą, už kokias lėšas bendrovė, kurios sąskaitoje šviečia apvalūs nuliai, ketina vykdyti statybas, atsakė, kad svetimų pinigų neskaičiuoja.
"Mudu abu" istorija
Dėl to ir pasidarė Burbuliui įdomu kaip tokia Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ sugebėjo parduoti sporto paskirties pastatą niekam nežinomai bendrovei „Mudu abu“. Vat yra tokia sporto draugija „Žalgiris“, kuriai nuosavybes teise buvo perleista irklavimo bazė strategiškai vaizdingiausioje ir gražiausioje Trakų miesto centrinėje dalyje. Ta bazė taip ir buvo marinuojama iki šių dienų, naudojama kaip nešildomos patalpos įvairiausiam pasenusiam inventoriui saugoti.
Taigi viskas ir čia suveikia analogiškai, nes 2021 m. gegužės 20 įsteigiamas būsimas pirkėjas UAB „Mudu abu“. Pagal tą pačią klasiką įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, o visas jo turimas turtas už 2021 m. vertinamas tik keliais tūkstančiais eurų. Bet pradžioje to užtenka, nes dėl akių svarbiausia, kad įmonė jau veikia ir kaupiasi jos veikimo laikotarpis. Pirkėjas sukurtas (pagimdytas), jis jau veikia gerą pusmetį ir dėl to laikas susirinkti Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris” prezidiumui, kuris tų pačių 2021 metų gruodžio 16 d. priima protokolą Nr. 2 dėl Trakų irklavimo bazės pardavimo.
Burbulis mano, kad jeigu „Žalgirio” draugija būtų suinteresuota gauti kuo didesnę kainą už savo irklavimo bazę Trakuose, tai ji būtų paskelbusi bent jau viešąjį aukcioną. Nū kodėl gi nepasitikrinus globalioje NT rinkoje, kiek maksimaliai gali išspausti iš pastato tokioje vaizdingoje vietoje, aplink kurį net gi yra jau suformuotas žemės sklypas. Juk parduodi ne šiaip nutriušusią trobą, bet garantuotą vietą nuostabioje ežero pakrantėje. Štai ir turime viską sukomplektuota - „Žalgirio” draugija 2021 m. lapkričio mėnesį gauna pasiūlymą parduoti baze būtent bendrovei „Mudu abu“, prezidiumas skubiai po kelių savaičių apsvarsto tokia galimybę ir jai pritaria, ir 2022 m. balandžio 16 d.
Burbulio žiniomis, Trakų irklavimo bazę labai norėjo nusipirkti ir asociacija „Artūro Vietos sporto klubas“. Tai štai ir turime tokią situaciją, kad vienoje pusėje atsidūrė nežinomas pirkėjas komersantas su vos pusmetį veikiančia kontora „Mudu abu“, o kitoje pusėje staiga atbildėjo A. Ponas Vieta tvirtina, kad jo ketinimai įsigyti šią pašiūrę sietini su kilniais tikslais. Įdomu ir tai, kad kontorėlė „Mudu abu“ puikią vietą Trakuose nusipirko už 120 tūkst. eurų, o A. Vietos asociacija siūlė 155 tūkst. eurų.
Atvirkščiai, visos aplinkybės rodo, kad draugijai labiau rūpėjo kuo greičiau atfutbolinti A. Reziumė paprasta - A. Vietos asociacija visaip įrodinėjo teisme, kad šioje vietoje turi būti išlaikytas sportinės veiklos tęstinumas, o ne viskas griaunama ir dabar velniai žino kas ten atsiras.
Mero rolė
Burbuliui tik įdomu, o kur tuo metu buvo mūsų rajono herojus, Trakų rajono meras Andriukas? Rajono pažiba, kuri net įstatymu gavo daugiau įgaliojimų atstovauti rajono interesus, kažkaip čia visiškai nevaidino jokios rolės. Kaip ir sakiau, „Žalgirio“ draugija Trakų irklavimo bazę gavo iš valstybės tais gūdžiais laikais, kai dar valstybės pamatai klojosi.
Draugijos įstatai
Ši draugija net viešai deklaruoja, kad vienas iš jos pagrindinių uždavinių yra gerinti esamų draugijos sporto bazių panaudojimą bei jų būklę. Kadangi draugija Trakų irklavimo bazę pardavė ir gavo pajamų, vadinasi ji įvykdė komercinę veiklą. Bet įstatuose labai aiškiai detalizuota, kokią būtent komercinę veikla gali vykdyti draugija. Ji gali užsiimti sporto įrangos nuoma, reklama, o taip pat nekilnojamojo turto, kuris jai priklauso nuosavybės teise, išnuomojimu. Taip išeina, kad draugijai nuosavybes teise perduoto turto pardavimu kaip ir draugija negalėtų užsiimti, nes pažeistų savo įstatus.
Finansiniai klausimai: varžybų kainų didinimas ir įmonė, neturinti pajamų
Trakų irklavimo bazėje kyla klausimų ir dėl finansinių dalykų. LIF kiekvienais metais organizuoja daugybę varžybų, vien šiemet į „Gintarinių irklų“ regatą suvažiavo keli šimtai sportininkų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių. Tačiau varžybų pravedimo kainos kiekvienais metais be paaiškinamų priežasčių dvigubinamos. Įkainiai neturi jokio finansinio pagrindo.
Taip pat nerimą kelia ir tai, kad žemę, kurioje planuojamos statybos, išsinuomojo oficialiai pajamų, kaip skelbia vieši duomenys, neturėjusi įmonė „Mudu abu“. Įmonė įkurta 2021 metų gegužę, o jau lapkritį ji susisiekė su sporto draugija „Žalgiris“ dėl irklavimo bazės įsigijimo. Ir ją įsigijo.
Šie faktai kelia klausimus dėl finansinių operacijų skaidrumo ir įmonių, dalyvaujančių irklavimo bazės projektuose, patikimumo.
Jaunųjų irkluotojų galimybės: kliūtys ir perspektyvos
Nepaisant visų iššūkių, Trakų irklavimo bazės tebėra svarbus centras, kuriame jaunieji irkluotojai turi galimybę treniruotis ir siekti aukštų rezultatų.
Irklavimo karjera prasidėjo Onuškyje, kuriame buvo suburta jaunuolių, norinčių išbandyti šią sporto šaką, grupelė. Apmaudu, kad brangstantis viešasis transportas dabar yra viena iš kliūčių norinčiam sportuoti jaunimui iš tolimesnių miestelių.
Išties jaunieji irkluotojai turi galimybę treniruotis ir „Nemuno“ bazėje. Ten sąlygos minimalistinės, nėra pakankamai inventoriaus, treniruoklių salių, kur vaikai galėtų fiziškai stiprėti, bet vasarą visiškai pakanka ir šios bazės.
Lietuvos irklavimo federacija ir jos prezidentas Dainius Pavilionis daug prisideda prie naujų centrų kūrimo. Labai sunku atskirti, kas bus geras irkluotojas, nes yra sunkiasvorių ir lengvasvorių, moterų ir vyrų grupės. Tad tiek ir mažo ūgio mergaitės, tiek ir labai didelio ūgio mergaitės ar berniukai gali būti irkluotojais ir realizuoti save tam tikroje valčių klasėje. Visi norintys turi mėginti.
Sauliaus Ritterio patirtis
Saulius Ritteris savo karjeros pradžioje taip pat susidūrė su iššūkiais. Būdamas paauglys, jis gyveno ir treniravosi vienas Trakuose, nes jo tėvai emigravo. Tačiau jis pabrėžia, kad tai jam suteikė savarankiškumo ir disciplinos.
„Internatinėje grupėje buvau jauniausias - aštuntokas. Susirinko nebloga vaikinų kompanija, turėjau iš ko pavyzdį imti. Gal vėliau, su metais, imi sentimentaliau į šeimos artumą žiūrėti, jį labiau brangini, bet ankstyvojoje jaunystėje atrodo nuostabu, kai pats savarankiškai gali priimti sprendimus. Mus prižiūrėjo auklėtojos, jos padėjo išmokti disciplinos, tvarkos. Ten susiformavau toks, koks esu dabar“, - teigia S. Ritteris.
Lietuvos akademinio irklavimo situacija: džiuginantys rezultatai ir kelialapiai į olimpines žaidynes
Lietuvos akademinio irklavimo situacija tikrai džiugina. 2015-ieji buvo labai dosnūs medalių ir gerų vietų. Paskutinės varžybos vyko Prancūzijoje. Jose iškovoti penki kelialapiai dešimčiai irkluotojų į olimpines žaidynes. Šie rezultatai rodo puikų viso sezono darbą.
Pasaulio čempionate dviviečių porinių valčių klasėje Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris iškovojo sidabro medalį. Mindaugas Griškonis vienviečių valčių klasėje pelnė bronzos medalį. Lietuvos irklavimo istorijoje tai pirmas kartas, kuomet vienvietėje pasaulio čempionate yra iškovotas medalis. Pasaulio čempionate keturviečių porinių valčių klasėje VI vietą iškovojo Žygimantas Gališanskis, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius. Šiai įgulai tai buvo pirmas debiutas pasaulio čempionate. Moterų dviviečių porinių valčių klasėje Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškovojo V vietą, o Lina Šaltytė tapo aštunta.
Trakai - irklavimo sostinė: pasaulinis pripažinimas ir ateities perspektyvos
Visi sako, kad Trakai yra irklavimo sostinė. Tai galiu pakartoti ir aš, nes pasaulis mini Trakus kaip vieną iš geriausių irklavimo bazių, turinčią kitoms valstybėms niekuo nenusileidžiančią akvatoriją. Trakuose vyksta visas darbas po stovyklų. Grįžta rinktinė ir vyksta treniruotės.
Manau, kad Trakų bazė keičiasi į gerąją pusę. Nuo tada, kai ji buvo atiduota sportui, nuveikta daug darbų, ji tarsi tampa ir sporto namais, adaptuojasi prie tokio sportinio gyvenimo, kokio mums reikia. Mes išsakome pageidavimus, o vadovybė stengiasi juos įvykdyti.
Pasaulio čempionatas Trakuose
Jeigu Lietuvai būtų suteikta išskirtinė garbė, 2023-iųjų pasaulio irklavimo čempionatas taptų pirmosiomis tokio rango olimpinės sporto šakos suaugusiųjų varžybomis mūsų šalyje po nepriklausomybės atkūrimo.
Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos irklavimo federacija (LIF) ir visa mūsų šalies irkluotojų bendruomenė su nekantrumu laukia rugsėjo 2-osios, kai Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) paskelbs miestą, į kurį po ketverių metų rinksis pajėgiausi pasaulio irkluotojai.
Per šį čempionatą vyks ir irkluotojų atranka į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje. Neabejojama, kad čempionate dalyvaus ne vienas Lietuvos irkluotojas, galintis laimėti aukščiausius apdovanojimus. Tačiau dar daugiau jėgų kovoti už savo šalies garbę ir laimėti prizines vietas sportininkams suteiktų galimybė varžytis tėvynėje, irkluojant Galvės ežere, kuriame stūkso Trakų pilis.
Trakuose jau daug kartų yra vykę Europos, pasaulio jaunių, jaunimo, studentų ir meistrų irklavimo čempionatai, kitos tarptautinės regatos. Čia ne kartą yra lankęsi FISA vadovai, kurie itin aukštai įvertino lietuvių gebėjimus rengti tokias svarbias ir prestižines varžybas.
Kalbėdama apie Trakų galimybes tapti viso pasaulio irkluotojų sostine rajono savivaldybės vadovė Edita Rudelienė pabrėžė, kad ir šiemet, kai vyko miestų kandidatų pasaulio irklavimo čempionatui surengti prisistatymas Roterdame (Nyderlandai), Trakai buvo įvertinti labai palankiai. Merės įsitikinimu, tokių svarbių olimpinės sporto šakos varžybų organizavimas Trakuose neabejotinai taptų valstybinės reikšmės įvykiu.
Prognozuojama, kad vien sportininkų, trenerių, svečių ir žiūrovų nakvynė Lietuvoje atsieitų nuo 2,5 iki 3,1 mln. eurų. Organizacinio komiteto išlaidos sudarytų apie 1,1 mln. eurų, o lankytojų ir aistruolių išlaidos - apie 690 tūkst. eurų. Čempionato metu į Lietuvą atvyktų apie 2000-2500 dalyvių ir aptarnaujančio personalo, 6500 turistų ir sirgalių, maždaug 250 žurnalistų.
E.Rudelienė mano, kad už tokią galimybę derėtų pakovoti aukščiausiu valstybiniu lygiu: „LIF yra dalyvavusi ne viename susitikime, kur buvo vertinamos šalių galimybės surengti šias svarbias varžybas. Gautas netgi valstybės garantas - jeigu čempionatas vyktų Trakuose, tam būtų skirta 2 milijonai eurų.“
Kalbėdama apie būtiną infrastruktūrą E.Rudelienė patikino, kad FISA net nebūtų svarsčiusi galimybės surengti čempionatą Trakuose, jei čia nebūtų tinkamų sąlygų. „Buvo aiškinamasi, ar patogus atvykimas į Trakus, kur ir kokiu atstumu yra oro uostas, kokios apgyvendinimo galimybės. Žinoma, pas mus viešbučių nepakaktų, bet juk Vilnius puikiu keliu ranka pasiekiamas“, - kalbėjo merė.
Tačiau prieš tokius planus piestu stojo Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio įkūrėja Lina Leparskienė. Ji parašė laišką FISA vadovams, kuriame, be kita ko, apskundė Lietuvą dėl esą neišdiskutuotų dalykų, būtinų čempionatui surengti. „Mes - ne prieš čempionatą. Tie čempionatai Trakuose vyksta nuolatos. Tiesiog pasigedome, kad nei Trakų valdžia, nei sporto vadovai nediskutavo apie tai su visuomene. Jau ne kartą Trakuose esame susidūrę, kad opiais gamtos bei paveldo klausimais nepaisoma visuomenės nuomonės, ir projektai vis tiek yra plėtojami“, - teigė L.Leparskienė.
LIF vadovas neabejoja, kad lietuviams namų sienos ir vanduo neabejotinai padėtų pasiekti pačių aukščiausių rezultatų: „Nenuleisime rankų, kovosime už Trakus iki paskutinės minutės. Juolab kad turime tikrai labai pajėgių ir pasaulyje pripažintų irkluotojų.“
tags: #irklavimo #rezidencija #trakai