Olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausia sporto šventė pasaulyje, bet ir turtingos istorijos bei tradicijų paveldas. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių ištakas, raidą, svarbiausius momentus ir įvykius, kurie formavo šią unikalią sporto ir kultūros reiškinį.
Senovės Olimpinių Žaidynių Ištakos
Olimpinės žaidynės, arba olimpiada, kilo iš senovės Graikijos iškilmių ir sporto varžybų, skirtų dievui Dzeusui pagerbti. Jos vykdavo kas ketveri metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 metais prieš Kristų. Varžybose dalyvauti turėjo teisę tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo vieną dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai - olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių. Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse buvo laikoma didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. 393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgimimas
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Olimpinių Žaidynių Simbolika ir Tradicijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Žirgų Sportas Olimpinėse Žaidynėse
FEI mums primena olimpinę žirginio sporto istoriją. Pirmose OŽ 1896 m. dalyvavo 9 sporto šakos ir žirgų jose nebuvo. 1900 m. OŽ debiutuoja konkūrų rungtys, kurių formatas gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio ir, deja, pasisekimo nesulaukė - sekančiose dvejose žaidynėse raiteliai nedalyvavo.
Lūžio taškas - 1912 OŽ Stokholme, kuomet Švedija paskelbė, jog žirgų sportas bus pagrindinė žaidynių dalis. Į programą įtrauktas dailusis jojimas, konkūrai ir trikovė, atvyksta 60 raitelių iš 10 šalių, tame tarpe iš JAV bei Čilės. Dailiajame jojime visus tris medalius iškovoja švedai. Dabar šią rungtį sunkiai suprastume kaip dailųjį jojimą: nebuvo pasažo ir piafe elementų, o pabaigoje reikėjo įveikti 5 kliūtis (iki 110 cm aukščio). Beje, papildomi taškai buvo skiriami už šuolį, laikant pavadžius vienoje rankoje.
Ne mažiau stebino ir trikovės rungtys, kurias tiksliau būtų vadinti tuometine penkiakove: 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km stiplčezas, 15 kliūčių konkūras ir dailusis jojimas. Švedijoje liko individualus ir komandinis auksas, antri buvo vokiečiai, treti - JAV komanda. Nors konkūruose individualų auksą iškovoja prancūzas Jean Cariou, komandinio aukso vėl nepaleidžia Švedija, aplenkusi Prancūzijos ir Vokietijos komandas. Maršrutą sudaro 15 kliūčių, iš kurių keturias reikia šokti du kartus. Kliūčių aukštis iki 140 cm.
Prasidėjęs pirmas pasaulinis karas lėmė, jog OŽ 1916 m. neįvyko. Antverpenas, Belgija, 1920 m. - VII OŽ, kurių programa labai panaši į 1912 m. OŽ. Pirmą kartą naudojami olimpiniai simboliai: olimpinė vėliava su penkiais žiedais, olimpinė priesaika ir taikos balandžių paleidimas. Dėl snukio ir nagų ligos proveržio Belgijoje, žaidynėse atsisakė dalyvauti Šveicarijos komanda, o Vokietija nebuvo pakviesta dėl ką tik pasibaigusio karo. Švedija žaidynėse iškovojo auksą trikovėje ir dailiojo jojimo rungtyse, bei komandinį auksą konkūruose. Beje, šiose žaidynėse buvo padėti pamatai FEI atsiradimui - diskutuojant dėl olimpinių rungčių, dėl jų taisyklių, sekančiais metais TOK surengė posėdį ir šių problemų sprendimui nuspręsta įkurti tarptautinę federaciją - FEI.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
1924 m. Olimpinės žaidynės grįžo į Paryžių, kur, pasauliui atsigaunant po karo, dalyvavo gerokai daugiau šalių: 17 šalių ir 111 dalyvių (1920 m, dalyvavo tik 8 šalys ir 87 dalyviai). Vokietija vis dar nebuvo pakviesta dalyvauti. Švedija vėl buvo sėkmingiausia, laimėjusi komandinį auksą konkūruose bei auksą ir sidabrą dailiajame jojime. Individualų auksą konkūruose laimėjo Šveicarijos raitelis Alphonse Gemuseus su 8 metų kumele Lucette, kuri, kaip armijoje atitarnavęs žirgas, buvo nupirkta už 48£ 1922 metais. Šiose OŽ buvo įvestas naujas trikovės formatas, kurio bus laikomasi daugelį ateinančių dešimtmečių: penkios rungtys - 7 km ištvermės jojimas, 4 km stiplčezas, 15 km ištvermės jojimas, 8 km krosas ir 2 km lenktynės. Paryžiuje parsidėjo ir Olandijos trikovistų triumfas, trukęs dešimtmetį - jie nugalėjo šioje rungtyje, už nugaros palikę Švediją (sidabras) ir Italiją (trečia vieta).
Netikėtumai ir Skandalai Žirgų Sporte
1928 m., Amsterdamas, Olandija. Konkūrų varžybos pateikė netikėtumų: pirmą kartą individualų auksą iškovojo čekas Frantisek Ventura su žirgu Eliot, o komandinėje įskaitoje nugalėjo Ispanija.
1932 m. Los Andželas, JAV - olimpinės žaidynės buvo pavadintos "Kalifornijos chaosu". Dėl Dižiosios depresijos JAV ir ribotos galimybės atvykti iš Europos, olimpiadoje dalyvavo vos 6 šalių raiteliai. Konkūrų maršrutas buvo toks sudėtingas, jog daugeliui jo užbaigti nepavyko, ko pasekoje komandiniai medaliai nebuvo įteikti - papraščiausiai nebuvo finišavusių komandų. Dailiajame jojime po skandalo buvo diskvalifikuotas sidabro medalininkas švedas Bertil Sandström - už FEI draudžiamą žirgo raginimą balsu. Trikovės rugtyje finišą pasiekė tik dvi komandos - JAV ir Olandija.
1936 m. Berlynas, Vokietija - gėdos olimpinės žaidynės. Nors dalyvavo rekordiškai daug komandų - 21 šalis ir 133 raiteliai, niekas nesitikėjo, jog Vokietija taip atvirai demonstruos savo antisemitinę politiką ir visos žaidynės praeis vėliavų su svastikomis ir nepagarbaus nacių saliutavimo fone. Tačiau šios žaidynės turėjo ir pozityvo: tai pirmosios OŽ, transliuotos per televiziją, o radijo transliacijos pasiekė 41 šalį.
Deja, po trijų metų prasidėjo karas ir sekančios žaidynės įvyko tik 1948 m.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Atšauktos ir Boikotuotos Žaidynės
Olimpinės žaidynės ne visada vyko pagal planą. Politiniai įvykiai, karai ir kitos priežastys dažnai įtakojo žaidynių likimą.
- 1916 m. Vasaros olimpiada: Turėjo vykti Berlyne, bet 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
- 1920 m. Vasaros olimpiada: Sostine buvo išrinktas Budapeštas, tačiau Prancūzijos iniciatyva olimpiada buvo perkelta į Antverpeną (Belgija), o varžytis nebuvo pakviestos tokios šalys kaip Austrija, Vengrija, Bulgarija, Vokietija ir Turkija - visos iš karą pralaimėjusiųjų stovyklos.
- 1936 m. Vasaros olimpiada: 1931 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) vasaros žaidynių sostine išrinko Berlyną. Tačiau 1933 m. į valdžią Vokietijoje atėjo Adolfo Hitlerio vadovaujami naciai, todėl daug kam kilo abejonių, ar olimpiada vyks sėkmingai. Žaidynės vis dėlto įvyko, bet jas boikotavo Ispanija.
- 1940 ir 1944 m. Vasaros olimpinės žaidynės: 1940-ais metais olimpiadą turėjo priimti Tokijas, bet 1937 m. kilo Kinijos ir Japonijos karas. Japonija atsisakė savo paraiškos rengti olimpines žaidynes, o 1938 m. TOK išrinko naują žaidynių sostinę - Helsinkį. Bet galiausiai teko išvis atšaukti olimpiadą, mat prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Žaidynės neįvyko ir 1944 metais.
- 1948 m. Vasaros olimpiada: Pirmąją pokario olimpiadą rengė Londonas. Į ją nebuvo pakviestos Japonija ir Vokietija. Į olimpinę šeimą jos grįžo 1952 m. Tais pačiais metais pirmą kartą į žaidynes atvyko Sovietų Sąjungos atletai.
- 1956 m. Melburno olimpiada: Boikotavo 7 šalys: dėl įvairių priežasčių neatvyko Egipto, Libijos, Irako, Kambodžos, Ispanijos ir Šveicarijos sportininkai. O likus dviem savaitėms iki atidarymo dalyvauti atsisakė ir Kinija, protestuodama prieš Taivano atstovų dalyvavimą olimpiadoje.
- 1980 m. Maskvos olimpiada: JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) paragino boikotuoti olimpiadą Maskvoje, taip išreiškiant protestą prieš sovietų kariuomenės įsiveržimą į Afganistaną 1979 m. Į Maskvą atvyko tik 66 šalių sportininkai.
- 1984 m. Los Andželo olimpiada: SSRS savo ruožtu boikotavo olimpiadą Los Andžele. Pagrindinis atsisakymo dalyvauti motyvas - amerikiečiai neva negarantavo sovietų sportininkų saugumo. Be SSRS 1984-ųjų olimpiadoje nedalyvavo dar 17 valstybių iš socialistinių šalių stovyklos.
Tragedijos ir Skandalai
Deja, olimpinių žaidynių istorijoje būta ir skaudžių įvykių.
1972 m. Miuncheno olimpiada: Palestiniečių teroristų grupė „Juodasis rugsėjis“ prasibrovė į olimpinį kaimelį ir pagrobė vienuolika į vasaros olimpines žaidynes atvykusių Izraelio sportininkų. Du iš jų buvo iškart nužudyti, devyni atletai paimti įkaitais. Jie, penki užpuolikai ir vienas vokiečių policininkas žuvo, policijai nesėkmingai bandant surengti įkaitų vadavimo operaciją. Žaidynės buvo nutrauktos.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada: Prieš olimpiadą kilo dopingo skandalas, susijęs su Rusija. Galop TOK priimti sprendimą dėl rusų sportininkų dalyvavimo patikėjo atskirų sporto šakų tarptautinėms federacijoms. Dauguma jų rusams dalyvauti leido, išskyrus Tarptautinę lengvosios atletikos federaciją.
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės: Dėl dopingo vartojimo TOK gruodžio 5-ąją nutarė neleisti Rusijos komandai dalyvauti. Tiesa, sportininkai gali dalyvauti su neutralia vėliava ir be jokios nacionalinės simbolikos.
Kuriozai ir Įdomybės
Olimpinės žaidynės neapsieina ir be kuriozų.
- 1920 m. Antverpeno olimpiada: Sportininkų delegacijos su savo šalių vėliavomis žygiavo aplink stadioną palei praktiškai tuščias tribūnas, nes bilietų kainos buvo per didelės.
- 1928 m. Amsterdamo olimpiada: Nyderlandų karalienė Vilhelmina atsisakė paskelbti pagrindinio sporto įvykio pradžią.
- 1952 m. Helsinkio olimpiada: TOK prezidentas Zygfridas Edstriomas (Sigfrid Edstrom) pamiršo ištarti žodžius: „XV-ąsias olimpines žaidynes skelbiu baigtas“.
- 1956 m. Melburno olimpiada: Pirmieji medaliai buvo iškovoti dar prieš oficialią atidarymo ceremoniją, jojimo varžybose, kurios vyko Švedijoje.
- 1956 m. Kortina d‘Ampeco žiemos olimpinės žaidynės: Čiuožėjas Gvidas Karolis (Guido Caroli) įsipainiojo į laidus ir griūdamas vos neužgesino olimpinio deglo.
- 1972 m. Saporo olimpiada: Paaiškėjo, kad visos pokario metų olimpinės žaidynės vyko naudojant olimpinę vėliavą su supainiotais įvairiaspalviais žiedais.
- 2010 m. Vankuverio olimpiada: Baigiamojoje ceremonijos dalyje neišniro vienas iš keturių milžiniškų fakelų.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).