Sportas turėtų teikti džiaugsmą, tačiau kartais, nesilaikant tam tikrų taisyklių, jis gali tapti priešu. Aukštų rezultatų pasiekę Lietuvos sportininkai, treneriai, kineziterapeutai ir medikai vieningai pabrėžia, kad sportas turi būti malonus ir teikti naudą. Kaip reikėtų sportuoti, kad pasiektume norimų rezultatų, nepristigtume valios, išvengtume traumų ir nenualintume organizmo? Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių sportas gali būti žalingas, ir pateiksime patarimus, kaip to išvengti.
Įžanga
Nutarus pradėti aktyviai gyventi, nepakanka vien įsigyti naują sportinę aprangą ir pasirinkti sporto klubą. Prieš pradedant sportuoti, ypač po ilgos pertraukos ar niekada to gyvenime nedarius, patariama pasirūpinti savo sveikata, rasti patyrusį trenerį ir apsišarvuoti kantrybe. Daugiakovininkė Austra Skujytė pastebėjo, kad pavasarį padaugėja pradedančių sportuoti žmonių, tačiau nesilaikant elementarių taisyklių sportas tampa ne draugu, o priešu.
Sveikatos Būklės Neįvertinimas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės negali sportuoti, yra sveikatos būklės neįvertinimas. Prieš pradedant sportuoti, būtina apsilankyti pas medikus. Jie patars, kokius tyrimus atlikti, o vėliau - kokios sporto šakos ir koks krūvis žmogui tinka atsižvelgiant į jo kūno sudėjimą, fizinį pasiruošimą, sveikatos būklę. Pasaulio Rytų kovos menų čempionas ir treneris Jordanas Poškaitis pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti, kokiomis ligomis žmogus serga ar neseniai sirgo, ar turėjo traumų.
Tyrimai Prieš Pradedant Sportuoti
Kiekvienam norinčiam sportuoti patariama atlikti raumenų ir riebalų masės santykio, kraujo, vitaminų bei mineralinių medžiagų tyrimus. Svarbu įvertinti širdies darbą, kitų organų veiklą, skeleto ir raumenų būklę. Tik tuomet galima sudaryti tinkamą sporto programą, kuri leis žmogui siekti sveiko ir gražaus kūno. Jeigu jums trūksta tam tikrų mineralų ar vitaminų, turite sveikatos sutrikimų, apie kuriuos net neįtariate, sportuojant galima smarkiai pakenkti savo organizmui.
Sporto medicinos gydytoja Alma Kajėnienė teigia, kad Europos sporto medicinos federacija rekomenduoja, jog sportuoti besirengiantį žmogų apžiūrėtų gydytojas, būtinai atliktų elektrokardiogramą, o kiti tyrimai priklauso nuo jo sveikatos būklės ir sporto šakos, kuria ruošiamasi užsiimti.
Taip pat skaitykite: Verslo planas sporto klubui
Rizikos Grupės
Atsargesni sportuojant turi būti vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie niekada rimtai nesportavo - širdis ypač nemėgsta didelio, bet reto fizinio krūvio. Taip pat didesnės rizikos grupei priklauso žmonės, kurių didelis kūno svoris, kurie serga cukriniu diabetu, kurių kraujyje didelė cholesterolio ar gliukozės koncentracija, daug rūkantys ar daug kavos geriantys asmenys, nes tai irgi padidina širdies susitraukimų dažnį.
Netinkamas Fizinis Pasirengimas ir Krūvis
Sportuojant svarbu įvertinti savo fizinį pasirengimą. Sportuojantys nuo pat vaikystės, net ir turėję trumpesnę ar ilgesnę pertrauką, turi laikytis vienų nurodymų, o tie, kurie pradėti aktyviai gyventi nori būdami 40 ar 50 metų, - visiškai kitų. Dažnai žmonės sportuoti pradeda neįvertinę savo sveikatos būklės ir jėgų. Be to, netaisyklingai atlieka pratimus, persitempia, patiria įvairių traumų, judėdami jaučia galvos svaigimą, silpnumą.
Per Didelis Krūvis
Kita priežastis - niekada nesportavę žmonės pradeda kilnoti sunkius svarmenis, sporto salėje nuo pirmųjų dienų praleidžia po kelias valandas. Atrodo, tarsi jie planuoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Po tokių treniruočių žmogus pajunta, kad jam sudėtinga net pajudėti, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas. Patariama pradėti nuo lengvo bėgimo ar net ėjimo ir sportuoti iš pradžių po pusvalandį ar 40 minučių. Ir tik vėliau didinti krūvį.
Neteisinga Pratimų Atlikimo Technika
Labai daug žmonių sportuoja namuose, tačiau dalis jų nusivilia sulaukę neigiamų rezultatų: jiems pradeda skaudėti nugarą, sąnarius, pertempiami raumenys, o kartais ignoruojant skausmą pažeidžiamas ir stuburas. Sporto klinikos kineziterapeutas Ignas Želnys pastebi, kad pirmąkart apsilankiusiam žmogui parodžius pratimus, kuriuos jis turės atlikti namuose, antrojo vizito metu dažnai matoma, kad sportuojama netinkamai. Tą pat galima pasakyti ir apie žmones, kurie sportuoja viešose miesto erdvėse. Daugelis jų netrukus praveria ar artimoje ateityje pravers medikų duris. Pavyzdžiui, mankštindami pečius jie visiškai nekontroliuoja kaklo padėties, dėl to gali atsirasti rankų tirpimas ar kaklo skausmas.
Patarimai Pradedantiesiems
Auksinė taisyklė: geriau naujokai treniruotėje padarys per mažai negu per daug. Nesilygiuokite į tuos, kurie juda daugybę metų, nelenktyniaukite siekdami pakelti daugiau svorio ar norėdami greičiau nubėgti. Pradedantiesiems sportuoti žmonėms, kurie turi antsvorio, svarbu išsiaiškinti, ar jie neserga sunkiomis ligomis, kurias pirmiausia reikėtų gydyti. Tik tada galima parengti individualią treniruočių programą. Jeigu toks žmogus mėgsta būti gryname ore, greitas ėjimas būtų tinkamesnė fizinė veikla nei svarmenų kilnojimas ar kroso treniruotės.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir sportas
Nekantrumas ir Realistiškų Tikslų Trūkumas
Trečia priežastis - noras jau pirmomis dienomis ištverme ir sportiniais rezultatais prilygti kitiems sporto klubo lankytojams. Kai to padaryti nepavyksta, žmonės nusivilia savimi ir atsisako eiti sportuoti. Tačiau du, tris ir net dešimt kartų į treniruotes atėjęs žmogus negali lygintis su tais, kurie sportuoja ne vienus metus, o gal net dešimtmečius. Sportuojant pasiekus norimų rezultatų juos reikia išlaikyti. Keldami tikslus įvertinkime savo galimybes. Geriau 10 metų treniruokitės po 2-3 kartus per savaitę, negu per pirmuosius 2 metus užsibrėžkite po 5-6 treniruotes, o likusius 8 metus praleiskite ant sofos namuose.
Poilsio Trūkumas
Pradedančiųjų mėgėjiškai sportuoti klaida yra ne tik neteisingai atliekami pratimai, per didelis krūvis, bet ir per didelis poilsio trūkumas. Poilsis būtinas raumenų, sausgyslių, raiščių, kraujotakos ir kitoms sistemoms atsigauti. Nuvargę organai ir raumenys negali tinkamai atlikti funkcijų, dėl to galimos įvairios traumos, patempimai, lėtiniai uždegimai. Sportuojant svarbu save stebėti. Negalima sportuoti per skausmą. Svarbus yra ir miegas. Kai žmogus pervargsta, jam sunku užmigti, net tada, kai jis, atrodo, ką tik vos pastovėjo ant kojų.
Traumų Ignoravimas ir Netinkama Reabilitacija
Aktyviai užsiimant sportu įvairios traumos ar sužeidimai, deja, yra sunkiai išvengiami. Kartais jie nutinka dėl per intensyvaus sporto, kartais dėl nelaimingų atsitikimų, tačiau visais atvejais trauma reiškia laikiną sportinės veiklos nutraukimą. Kiekvienam sportuojančiam žmogui trauminis periodas sukelia daug apmaudo ir nepasitenkinimo, nekantriai laukiant, kada bus galima grįžti prie fizinės veiklos. Vis dėlto, kad ir kaip erzintų laukimas, kūno gijimo negalima paspartinti.
Patarimai Po Traumų
- Konsultacija su gydytoju ar kineziterapeutu: Tai turėtų būti pirmasis žingsnis susidūrus su trauma. Iš karto po problemos atsiradimo, pajutus aštrų skausmą, pastebėjus tinimą ar kitokį diskomfortą, susisiekite su specialistu. Su jo pagalba bus nustatyta problemos atsiradimo priežastis ir sukurtas saugus reabilitacijos planas.
- Neskubėkite grįžti į sportą: Nereikėtų pasikliauti vien tik skausmo dingimu ir asmenine patirtimi. Net jei neabejojate, kad sužeidimas sugijo, prieš užsidedant sportbačius pasikonsultuokite su savo gydytoju ar kineziterapeutu.
- Pradėkite sportuoti palengva: Nors reabilitacijos metu kūnas išlieka kiek įmanoma judrus, gydomieji pratimai gali stipriai skirtis nuo to, ką atlikinėjote anksčiau. Iš karto grįžus į intensyvias treniruotes kūną, o ypač traumą patyrusią vietą, gali ištikti šokas. Tai gali nusilpninti organizmą ir tapsite labiau pažeidžiami kitoms traumoms.
- Skausmas yra signalas: Nors sportas po traumos gali suteikti šiek tiek diskomforto, tačiau judėti per skausmą yra žalinga. Jei po treniruotės jaučiatės blogai - tai akivaizdus ženklas, kad sportavote per daug arba per stipriai.
- Įvairovė: Kol sužeidimas dar gija, tai yra puikus laikas į savo sportinę rutiną įnešti daugiau įvairovės. Išbandyti kitas neintensyvias sporto šakas gali būti labai naudinga ir tai leidžia išlikti aktyviems net gydantis sužeidimus.
Mitybos ir Hidratacijos Klaidos
Vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad pradedantieji sportuoti dažnai daro klaidas, susijusias su mityba. Jie neužtikrina sveikos mitybos bei nepraturtina savo organizmo reikalingais vitaminais ir mineralais. Šios klaidos gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai - kyla ilgalaikio streso, nuovargio, energijos ir jėgų trūkumo bei dehidratacijos rizika.
Patarimai Dėl Mitybos
- Sveikai ir visavertiškai maitintis.
- Kasdien išgerti 2-3 litrus vandens.
- Nakties miegui skirti 7-8 valandas.
- Patenkinti dėl sporto atsiradusį didesnį maistinių medžiagų kiekį, organizmo atsargas papildant reikiamais vitaminais ir mineralais.
Maisto Papildai Sportuojantiems
Vaistininkas sako, kad sportuojančiam asmeniui reikalingos šios maisto papildų sudėtyje esančios medžiagos:
Taip pat skaitykite: Sporto nauda su draugu
- Natris, kalis, magnis ir kalcis, kurie padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją - šios medžiagos pasišalina iš organizmo dėl pagausėjusio prakaitavimo sporto metu.
- Cinkas, kuris suaktyvina raumenų fermentus ir sudaro raumeninį baltymą bei selenas, gerinantis medžiagų apykaitą.
- Geležis, kuri atsakinga už deguonies perdavimą į ląsteles ir jų aprūpinimą energija bei tokiu būdu didinanti ištvermę.
- A, B, C, D ir E vitaminai, kurie didina raumenų atsparumą traumoms, padeda greičiau atsistatyti po treniruotės ir apsaugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jie taip pat reikalingi normaliam raumenų augimui, stiprina kaulus ir raumenis.
- Kreatinas, didinantis fizinį pajėgumą atliekant labai intensyvius trumpalaikius fizinius pratimus.
- Omega-3 riebalų rūgštys, kolagenas ir gliukozaminas, užtikrinantys normalią kaulų, raumenų, kremzlių, sąnarių bei širdies veiklą.
Širdies ir Kraujagyslių Ligų Rizika
Sporto medicinos gydytoja Alma Kajėnienė atkreipia dėmesį, kad fizinis neaktyvumas yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ir seniai žinoma, kad protingas, reguliarus, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali sumažinti 20-30 proc. Judėti, sportuoti, būti kad ir buitiškai fiziškai aktyvūs privalome visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tačiau svarbus klausimas, kaip sportuoti.
Patarimai Širdies Sveikatai
- Reguliarumas: Sportuoti reikia reguliariai, pageidautina - daugumą savaitės dienų, neilgai - 30-45 min. Geriausia - aerobinis judėjimas, gryname ore, kad būtų gerai įsisavinamas deguonis.
- Pasirinkimas: Fizinio aktyvumo ar sporto rūšį patariama rinktis pagal skonį - kas teikia malonumą, gerina nuotaiką, patinka.
- Atsargumas: Atsargesni turėtų būti žmonės, kurie jau serga arba sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tie, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis arba širdies ritmo sutrikimai.
tags: #israsas #del #negalejimo #sportuoti