Italijos ir Anglijos futbolo istorijos vingiai: nuo ištakų iki Europos čempionato triumfo

Įvadas

Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti turtingą istoriją ir gilias tradicijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime Italijos ir Anglijos futbolo istorijos raidą, pradedant nuo žaidimo ištakų ir baigiant įspūdingu Italijos triumfu Europos futbolo čempionate.

Futbolo ištakos ir raida

Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.

Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.

Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.

Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.

Taip pat skaitykite: Istoriniai krepšinio susitikimai

Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.

1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą. Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.

1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis.

Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.

1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus. Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynės: Ispanija prieš Italiją

Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys. Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.

Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.

Italijos ir Anglijos futbolo istorija

Italijos ir Anglijos futbolo istorijos yra glaudžiai susijusios, o abiejų šalių rinktinės ne kartą susitiko svarbiuose turnyruose. Per visą istoriją šios rinktinės tarpusavyje buvo susitikusios net 22 kartus. Verta paminėti, kad per paskutinius devynis susitikimus prieš italus, Anglijos futbolo rinktinė sugebėjo pergalę iškovoti tik vienose rungtynėse.

Pirmosios jų tarpusavio rungtynės įvyko 1976 m. Tuomet rezultatu 2 - 0 laimėjo Italijos rinktinė. Iš viso tarpusavio mūšius net 7 kartus laimėjo Italijos rinktinė, 2 kartus pergalę pavyko iškovoti Anglijai ir 4 kartus komandos sužaidė lygiosiomis.

Anglija vienintelį kartą svarbiausiose varžybose laimėjo 1966 metais, kai tapo pasaulio čempione. Italija pastarąjį kartą šventė 2006 metų pasaulio čempionato auksą, bet Europos pirmenybių nugalėtoja tebuvo sykį ir tai buvo seniai - 1968 metais.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinė

1968 metų Europos futbolo čempionatas Italijoje

1968 metų Europos futbolo čempionatas buvo trečiasis Senojo žemyno turnyras po jo įkūrimo 1960-aisiais metais ir padovanojo vieną įsimintiniausių istorijų futbole. Iki pat 1976-ųjų finaliniame turnyre dalyvaudavo tik keturios komandos, likusios po atrankos varžybų ir susirinkdavusios į vieną šalį išspręsti čempionų taurės likimo. 1968 m. Europos čempionatas vyko trijuose Italijos miestuose - Romoje, Neapolyje ir Florencijoje. Italams ir anglams tai buvo pirmas kartas tarp keturių stipriausių Europos komandų.

Burtai lėmė, kad būtent sovietai bus šeimininkų italų varžovai pirmajame pusfinalyje. Būtent SSRS rinktinė 1966 m. Vis dėlto labai panašios sudėties, tačiau kur kas labiau subrendusi ir patyrusi Italijos rinktinė su SSRS ekipa žaidė atkakliai - už nugaros jie turėjo beveik 70 tūkst. Įtemptose rungtynėse abi komandos buvo itin lygios tiek komandine taktine prasme, tiek individualiu žaidėjų meistriškumu. Aršiausia kova virė šiek tiek ilgiau nei iki 60-osios minutės, futbolininkams žaisti darėsi vis sunkiau tiek dėl prarandamų jėgų, tiek dėl ne pačios geriausios kokybės aikštės. Šiais laikais po 120 minučių futbolo kovos žiūrovai išvystų 11 metrų baudinių seriją. Ji dažnai vadinama loterija, mat manoma, kad baudinių serijoje toli gražu ne visada nugalėtojus lemia meistriškumas ar talentas. Tačiau 1968-ųjų čempionate ši „loterija“ dar nebuvo sugalvota, tad įvyko kitokia - tikra loterija. Iki tol tokio masto čempionatuose keturis sykius buvo situacija, kai 120 minučių žaidimo neišaiškino nugalėtojo. Kartą tai įvyko 1930-ųjų, triskart - 1934 metų pasaulio čempionate. Vis dėlto dar prieš 1968 m. čempionatą numatyta, kad pusfinaliuose visiškų lygiųjų atveju bus metama moneta, o papildomas mačas žaidžiamas tik tuo atveju, jei tai nutiks finale.

Rungtynių Neapolyje teisėjas vokietis Kurtas Tschenscheris pakvietė Italijos rinktinės kapitoną Giacinto Facchetti bei sovietų kapitoną Albertą Šesterniovą į rūbinę, ten ir buvo atliktas lemiamas veiksmas. „Kartu su rusų kapitonu nuėjome į rūbinę, kartu su mumis ėjo du atstovai iš kiekvienos komandos. Teisėjas išsitraukė seną monetą, liepė pasirinkti pusę, aš pasirinkau herbą ir tai buvo laimingas pasirinkimas. Iškėlęs rankas į viršų išbėgau atgal į stadioną ir tada sirgaliai suprato, kas laimėjo rungtynes“, - atsimena F.

Ar galite įsivaizduoti didesnį neteisybės jausmą, koks tuo metu turėjo būti SSRS futbolininkų mintyse? Tu ką tik atidavei visas savo jėgas 120 minučių sporto rungtynėse, buvai niekuo ne prastesnis už savo varžovus, tačiau į kitą etapą keliauja jie vien dėl to, kad pasirinko teisingą monetos pusę. Įdomu, kad 11 metrų baudinių serijos tuo metu jau egzistavo - 1952 m. fiksuotas atvejis Jugoslavijos taurėje, 1959 m. naudotas Italijos taurės varžybose, kai kuriuose tarptautiniuose mažiau žinomuose turnyruose. Europos čempionate jo pirmą kartą prireikė per 1976 m. finalą tarp Čekoslovakijos ir Vokietijos, pasaulio čempionate - 1982 m. Atrankoje į 1962 m. pasaulio čempionatą Maroko ir Tuniso rinktinės sužaidė dvejas rungtynes vienodais rezultatais 2:1. Buvo paskirtas papildomas mačas, po 120 minučių kovos jis baigėsi lygiosiomis 1:1, tad metus monetą laimėjo Marokas. Po aštuonerių metų situacija pasikartojo. 1968 metų finalą laimi Italija.

Italijos triumfas Europos futbolo čempionate

Neįtikėtina 11 metrų baudinių drama baigėsi Europos futbolo čempionatas, kurio finale Italijos komandos vyrų nervai buvo kietesni. Domenico Berardi, Leonardo Bonucci ir Federico Bernardeschi sumušė baudinius, o vartininkas Gianluigi Donarrumma atrėmė du smūgius, dar sykį Anglija sukirto į virpstą. Italija 3:2 baudiniais palaužė Angliją ir antrą kartą per šalies istoriją laimėjo Europos pirmenybių auksą. Lyg tyčia visus tris Anglijos baudinius nerealizavo tie trys Anglijos futbolininkai, kurie aikštėje pasirodė rungtynių pabaigoje. Iš pradžių Marcusas Rashfordas pataikė į virpstą. Jadonas Sancho, taip pat pasirodęs aikštėje likus žaisti kelias minutes pratęsime, irgi smūgiavo neužtikrintai - jo smūgį atlaikė Italijos vartininkas. G.Donnarumma atrėmė ir paskutinį - penktąjį Anglijos rinktinės žaidėjo Bukayo Sakos smūgį.

Šįkart futbolas negrįžo namo - 60 tūkst. žiūrovų akivaizdoje Vemblio stadione triumfavo nepralaimėtų rungtynių seriją iki 34-erių pratęsę Roberto Mancini treniruojami italai.

117 sekundžių - tiek laiko užteko Anglijai, kad pelnytų įvartį Europos čempionato finale. Anglija šokiravo pastaruosius dvejus metus kone tobulą gynybą demonstravusius italus pačioje rungtynių pradžioje. Apsigynus, Harry Kane'as įsibėgėjo su kamuoliu aikštės viduryje ir perdavė jį į dešinį kraštą Keranui Trippier, kurį anglų treneris įtraukė į starto sudėtį vietoj jaunojo Bukayo Sakos. K.Trippier, pakėlęs galvą ir išlaukęs akimirką, skersavo į kairį kraštą, kur atskuodė ranka mojęs Luke'as Shaw. Geriausiu kairiuoju gynėju šiame čempionate laikomas žaidėjas pykštelėjo kaire koja į artimą kampą ir pasiuntė į euforiją apie 60 tūkst. sirgalių stadione. Tai pirmasis „Manchester United“ gynėjo įvartis atstovaujant Anglijos rinktinei, gal net svarbiausias karjeroje, beje, pelnytas 26-ojo gimtadienio išvakarėse.

Italija išlygino rezultatą 67 minutę, kai besiritusios atakų bangos tapo vis stipresnės ir po kampinio italai įgrūdo kamuolį į vartus. Tai padarė Leonardo Bonucci - Turino „Juventus“ komandai atstovaujantis 34 metų gynėjas iš labai arti smūgiu išsprendė prie anglų vartų kilusią sumaištį, per kurią prieš tai vartininkas Jordanas Pickfordas ir virpstas gelbėjo šeimininkus. Turino „Juventus“ pelnė įvartį, kai M.Verratti iš arti smūgiavo kamuolį į vartus, kamuolys nuo J.Pickfordo rankos atsimušė į virpstą ir atšoko L.Bonucci, kuris įmūrijo kamuolį į vartus.

Italija kontroliavo kamuolį rungtynėse 66 proc. ir spyrė 19 kartų į vartus - tris kartus daugiau nei šeimininkai (6). Nors Garetho Southgate' auklėtiniai kiek geriau atrodė per pratęsimą, Anglija pralaimėjo finalą, į kurį pateko pirmą kartą po 1966 metais laimėto pasaulio čempionų titulo.

Rungtynių eiga

Pratęsimas: Anglija - Italija 1:1 Viskas - Europos čempioną lems baudinių serija. Iki šiol vienintelė baudinių serija Europos čempionate finale buvo 1976 metais. 120 min. Pratęsime pridėtos trys minutės. 118 min. Anglija rengiasi 11 metrų baudinių serijai? Du puolėjai įeisti į aikštę: Marcusas Rashfordas ir Jadonas Sancho. 114 min. Jorginho parodyta geltona kortelė už pražangą prieš J.Grealishą. 111 min. Anglai spaudžia vis labiau. R.Sterlingui baudos aikštelėje vėl kamuolį neįtikėtinu būdu iškrapštė G.Chiellini. 109 min. Gianluigi Donnarumma irgi veiksme. Italijos vartininkas nuo varžovų galvų nugvelbė pavojingai serviruotą kamuolį. 107 min. Federico Bernardeschi stiprus smūgis per italų baudinį, bet į vartininką. Pirmoji pratęsimo dalis baigėsi. Anglai kiek aktyvesni, bet su kamuoliu daugiau žaidžia Italija. 104 min. Kokia pavojinga italų ataka! Emersono reidą kraštu ir perdavimą arti vartų J.Pickfordas atrėmė pečiu. 98 min. Jackas Grealishas pasirodė aikštėje. Anglijos rinktinės sirgalių numylėtinis pakeitė Masoną Mountą. 97 min. K.Phillipso pavojingas smūgis šalia Italijos vartų. 96 min. Keitimas Italijos rinktinėje: Manuelis Locatelli žengė ant vejos. Jis aikštės viduryje pakeis Marco Verratti. 96 min. R.Sterlingas įsibėgėjo kraštu, bet G.Chiellini pričiuožė labai laiku ir blokavo ataką. 91 min. Andrea Belotti stojo į Lorenzo Insigne vietą atakos priekyje.

Antrasis kėlinys: Anglija - Italija 1:1 Pratęsimas! Per antrąjį kėlinį Italija spaudė, Anglija - blaškėsi. Šeimininkai kažkiek priminė 2018 metų pasaulio čempionato pusfinalį, kai nusileido Kroatijai. 96 min. G.Chiellini gavo geltoną kortelę, kai už pakarpos pagavęs nugriovė B.Saką. 90 min. Šešios minutės pridėtos prie pagrindinio laiko. 84 min. Antrajame kėlinyje Italijos rinktinė dominuoja aikštėje. Jie ne tik pelnė išlyginamąjį įvartį, bet ir kontroliuoja kamuolį 76 proc. laiko, yra atlikę 238 perdavimus, kai anglai - tik 71. Italai taip pat smūgiavo devynis kartus, o Anglijos futbolininkai - tik du. 82 min. Vienas geriausių Italijos rinktinės žaidėjų F.Chiesa patyrė traumą. Jį keičia Federico Bernardeschi. 72 min. Domenico Berardi iššoko prieš vartus, aplenkė vartininką, pirmas atlėkęs prie kamuolio, bet šovė jį virš vartų. 71 min. Anglijos rinktinėje B.Saka pakeitė K.Trippier. 67 min. Įvartis! Leonardo Bonucci iš maždaug metro pasiuntė kamuolį į vartus, kai po kampinio kilo sumaištis prie Anglijos vartų, o italai šturmu išlygino rezultatą. 1:1! Turino „Juventus“ pelnė įvartį, kai M.Verratti iš arti smūgiavo kamuolį į vartus, kamuolys nuo J.Pickfordo rankos atsimušė į virpstą ir atšoko L.Bonucci, kuris įmūrijo kamuolį į vartus. 62 min. Pavojingiausia italų ataka. Vienas aktyviausių žaidėjų F.Chiesa įsmuko į baudos aikštelę ir paleido klastingą smūgį. Angliją išgelbėjo vartininkas J.Pickfordas, puikiu šuoliu kaire ranka atmušęs pažeme į vartus skriejusį kamuolį. 57 min. L.Insigne lyg musė prasmuko į anglų baudos aikštelę, bet iš kampo jo smūgį atrėmė Jordanas Pickfordas. 55 min. Leonardo Bonucci nubaustas geltona kortele už pražangą prieš R.Sterlingą. 53 min. R.Mancini atliko iškart du keitimus: Bryanas Cristante ir Domenico Berardi pasirodė aikštėje vietoj Ciro Immobile and Nicolo Barellos. 51min. F.Insigne baudiniu smūgiavo pavojingai, bet kamuolys lėkė per pusmetrį nuo viršutinio vartų kampo. 48 min. R.Sterlingas krito baudos aikštelėje. Pražanga prieš anglų puolėją atrodė rimtesnė nei pusfinalyje su Danija, bet teisėjas iškartė parodė, kad žaidimą reikia tęsti - pražangos nėra.

Pirmasis kėlinys: Anglina - Italija 1:0 Pirmoji rungtynių dalis priklausė Anglijai. Pelnę įvartį praėjus 117 sekundžių nuo starto švilpuko Anglija greitai įgijo persvarą 1:0, o italai kurį laiką atrodė sutrikdyti tokios prastos mačo pradžios. Nors paskui Italija, ypač Lorenzo Insigne padidino spartą, prasibrauti prie anglų vartų jiems sunku. Daugiau šimtaprocentinių progų pirmajame kėlinyje nebuvo. 45 min. Italai surengė porą pavojingų smūgių, bet vieną sugėrė gynėjai, o kitą - vartininkas. 37 min. L.Shaw kuria šou. Kairysis gynėjas ir po įvarčio labai aktyvus ir toliau terorizuoja italų gynybą. 35 min. Federico Chiesa šauna kamuolį pažeme iš kokių 16-17 metrų. Kamuolys prašvilpė pro pat virpstą. 30 min. Per pirmąjį pusvalandį vienintelę gerą progą sukūrė Anglija, pavertusi ją įvarčiu. 23 min. Jorginho susižeidė kelį, susidūręs su R.Sterlingu. Bet iš Brazilijos kilęs Italijos futbolininkas tęsia kovą, nežymiai šlubčiodamas. 20 min. Regis, greitas įvartis numetė įtampą nuo šeimininkų pečių. Jie atrodo solidžiau už italus, kuriems tokia mačo pradžia tapo šoku. 8 min. Lorenzo Insigne atliko baudos smūgį, bet virš vartų. 2 min. Įvartis! Luke'as Shaw muša ankstyvą įvartį, nuostabiu smūgiu kaire koja, sulaukęs perdavimo iš K.Trippier. Tai pirmasis „Manchester United“ gynėjo įvartis atstovaujant Anglijos rinktinei. Pirmadienį jam sueis 26-eri metai. Neprasta dovana savo gimtadienio proga?

Komandų sudėtys

Panašu, kad Anglija kiek pakeis žaidimo modelį Europos pirmenybių finale sekmadienį. „Sky Sport“ pranešė, kad Garethas Soutgate'as pasirinko penkių gynėjų liniją. Schemą 5-3-2 jis jau naudojo per aštuntfinalį su Vokietija. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje per mačus su Danija ir Ukraina anglai žaidė pagal 4-3-3 modelį. Anot „Sky Sport“, Kieranas Trippier žais finale. Pagrindiniai gynėjai bus Kyle'as Walkeris, Harry Maguire'as ir Johnas Stonesas. Luke'as Shaw paliktas aikštės krašte. K.Trippier pradėjo Europos čempionatą, bet paskui prarado savo poziciją, kurią užėmė L.Shaw. Jam grįžtant į sudėtį, Londono „Arsenal“ talentas Bukayo Saka lieka ant suolo. Anot „Tranfermarket“, 19-mečio B.Sakos vertė rinktoje yra 65 mln. eurų. Pasak „Sky Sport“, Declanas Rice'as, Kalvinas Phillipsas ir Masonas Mountas sudarys vidurio saugų grandį, o puolime žais Raheemas Sterlingas ir Harry Kane'as.

#

tags: #italija #anglija #futbolas