Italijos vyrų krepšinio rinktinė - tai nacionalinė krepšinio komanda, atstovaujanti Italijai tarptautinėse varžybose. Rinktinę valdo Italijos krepšinio federacija (Federazione Italiana Pallacanestro). Italijos rinktinė yra viena stipriausių Europos komandų, ne kartą tapusi žemyno čempione ir prizininke pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse.
Pradžia ir pirmieji laimėjimai
Italijos krepšinio rinktinės istorija prasidėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. balandžio 4 d. Romoje, kur italai susitiko su Ispanijos komanda.
Nors Ankona nėra stiprus krepšinio centras, šis miestas išugdė ne vieną talentą, įskaitant Alessandro Pajolą ir Achille Polonarą.
Aukso amžius
Po Antrojo pasaulinio karo Italijos krepšinis išgyveno pakilimą. Rinktinė nuolat dalyvaudavo svarbiausiuose turnyruose ir kovodavo dėl aukščiausių vietų.
Italijos vyrų krepšinio rinktinė 2004 m. olimpiadoje pusfinalyje susitiko su Lietuvos rinktine. Italai laimėjo rungtynes rezultatu 100:91.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės kovos su Italija
Achille Polonara: pavyzdys ir įkvėpimas
Vyresnysis brolis ar sesuo kitiems vaikams dažnai būna sektinas pavyzdys, o stiprūs ryšiai šeimoje gali nulemti jaunesniųjų pasirinkimus. Būtent taip prieš ketvirtį amžiaus atsitiko Ankonos mieste gyvenusioje Polonarų šeimoje. Vyriausiajam sūnui Valerio pradėjus lankyti krepšinio treniruotes, tapti krepšininku panoro ir septyneriais metais jaunesnis brolis Achille.
Valerio Polonara ryškaus pėdsako krepšinyje nepaliko. Nors jis žaidė ilgai, net geriausiame karjeros etape sudomino tik Italijos antrosios lygos („Serie A2“) klubus, bet daugiausia rungtyniavo trečiosios lygos („Serie B“) komandose. Tuo tarpu Italijos rinktinėje ir Eurolygoje įsitvirtinęs Achille Polonara tapo gerai žinomas visiems Europos krepšinio mėgėjams.
Nors Achille pranoko vaikystėje jam pavyzdžiu buvusį vyresnįjį brolį, Valerio parodyta gyvenimo kryptis jaunėliui turėjo kone lemiamą įtaką. A.Polonara sporto salėje praleisdavo nemažai laiko dar tada, kai menkai suprasdavo, kas vyksta krepšinio aikštėje, nes tėvai stengdavosi nepraleisti Ankonoje vykdavusių vyresniojo sūnaus komandos rungtynių, dažnai keliaudavo ir į kitus miestus, o kartu, suprantama, veždavosi ir mažąjį Achillę.
„Achille buvo anksti įmestas į krepšinio pasaulį ir užaugo rankose laikydamas krepšinio kamuolį. Galbūt jam buvo lengviau, nes buvau jam pavyzdys ir mano patirtis pravertė siekiant krepšininko karjeros“, - jaunesniajam broliui pagarsėjus, sakė V.Polonara.
Brolių ryšys liko stiprus iki šiol. „Aš ir Achille esame labai artimi, esame ir broliai, ir draugai, vienas kitam išsipasakojame viską. Esu vyresnis, todėl turiu ko jį pamokyti. Jis nesiliovė manęs klausyti net tada, kai pradėjo žaisti aukšto lygio klubuose. Mūsų stiprus ryšys nenutrūksta net mums esant toli vienas nuo kito“, - tvirtina „Žalgirio“ naujoko vyresnysis brolis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Italijos Serie A
Kai A.Polonara buvo mažas, Ankonos komanda žaidė vos ketvirtojoje Italijos lygoje. Po to Ankonos klubas pakilo į trečiąją šalies krepšinio pakopą, tačiau pradėjus skleistis A.Polonaros talentui, jam reikėjo žaisti aukštesnio lygio varžybose.
Dėl to būdamas šešiolikos A.Polonara paliko gimtąjį miestą ir išvyko į Teramą, kurio komanda tuo metu varžėsi „Serie A“. Atstovaudamas Teramo klubui A.Polonara debiutavo stipriausioje Italijos lygoje, paskui po kelis sezonus praleido Varėzės, Emilijos Redžo ir Sasario ekipose.
Ankonietis buvo pastebimas, netgi pateko į Italijos rinktinės trenerių akiratį, tačiau nebuvo ryški žvaigždė. Todėl net Italijos krepšinio apžvalgininkai gerokai nustebo, kai 2019 metais A.Polonara sudarė sutartį su Eurolygoje rungtyniaujančia Vitorijos „Baskonia“.
Po pirmojo Ispanijoje praleisto sezono atrodė, kad „Baskonia“ suklydo. Naujokas iš Italijos žaisdavo vos po kelias minutes, pelnydavo 3,1 taško ir atlikdavo tik epizodinį vaidmenį.
Viskas staiga ir netikėtai pasikeitė 2020-2021 metų sezone, kuriame A.Polonara tapo vienu iš didžiausių Eurolygos atradimų. Jo vidurkis šoktelėjo beveik keturis kartus (iki 12,2 tšk.), o „Baskonia“ puolėjas sulaukė gausybės puikių atsiliepimų ir dėl gniuždančių tritaškių, ir dėl užsispyrimo, ir dėl komandą užvedančių emocijų.
Taip pat skaitykite: Geriausi Italijos slidinėjimo kurortai
„Antrąjį sezoną Vitorijos komandoje mano vaidmuo buvo svarbesnis ir aikštėje praleidau daugiau laiko. Ilgiau žaidžiant, yra daugiau galimybių atskleisti savo talentą ir padėti komandai“, - savo proveržį paaiškino A.Polonara.
Prieš keliolika metų Italijos vaikinų rinktinėse A.Polonara nebuvo pagrindinis žaidėjas, bet jo kolekcijoje yra vienas jaunų krepšininkų turnyruose iškovotas vertingas suvenyras - 2011 metų Europos 20-mečių pirmenybių sidabro medalis.
Tame turnyre italai pralaimėjo pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinei, bet paskui žaidė daug geriau negu lietuviai, kurie net nepateko į antrąjį etapą.
A.Polonara labiausiai pasižymėjo kaip tik per rungtynes su lietuviais, į kurių krepšį įmetė 18 taškų. Po to „sidabrinėje“ komandoje kur kas ryškiau spindėjo gabiausiais tos kartos krepšininkais laikyti Sandro Gentile ir Nicolo Melli, o A.Polonarai treneris skyrė mažiau svarbų vaidmenį.
Į Italijos vyrų rinktinę A.Polonara pirmą kartą buvo pakviestas 2012 metų vasarą, bet nacionalinėje komandoje įsitvirtino gerokai vėliau. Tiesa, jis žaidė 2015 metų Europos pirmenybėse, per kurių rungtynes aikštėje praleisdavo vos po kelias minutes, bet po to nepateko į dvyliktuką nei per 2017 metų Europos pirmenybes, nei per 2019 metų pasaulio pirmenybes.
A.Polonaros valanda išmušė per Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, kuris vyko 2021 metų vasaros pradžioje Belgrade. Serbijos sostinėje italai lemiamose rungtynėse įveikė šeimininkę ir aiškią favoritę Serbijos rinktinę, o A.Polonara buvo išrinktas geriausiu atrankos turnyro žaidėju.
„Jaučiuosi nuostabiai. Nugalėjome labai stiprią komandą jos arenoje. Žinojome, kad bus labai sunku, bet mums pavyko. Atlikome neįtikėtiną darbą ir po 17 metų pertraukos vėl galime švęsti. Puikiai puolėme, tačiau ne blogiau ir gynėmės. Paskutines penkias minutes sunkiai kentėjome, tačiau puiki gynyba ir pasitikėjimas savimi nulėmė pergalę“, - italams po 17 metų pertraukos iškovojus kelialapį į olimpines žaidynes, džiūgavo A.Polonara. Jis atrankos turnyro finale pelnė 22 taškus ir atkovojo 12 kamuolių.
„Žaisti rinktinėje didžiulis malonumas. Jaučiuosi esąs svarbesnis žaidėjas negu praėjusiais metais. Nejaučiu jokio spaudimo, bet jaučiuosi labai motyvuotas. Mūsų komandoje yra labai daug naujų krepšininkų, bet nė vienas nieko nebijome, visi puikiai suprantame vienas kitą“, - Italijos olimpinę rinktinę apibūdino A.Polonara.
„Manau, olimpinės žaidynės buvo mano karjeros viršūnė. Daugelis žmonių mano, kad dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra svarbiau, negu žaisti Eurolygoje arba NBA. Ypač, jei pavyksta laimėti medalį. Nors mes medalių nelaimėjome, patyrėme neįtikėtiną jausmą“, - po Tokijo žaidynių, kurių ketvirtfinalyje italai pripažino Prancūzijos krepšininkų pranašumą, sakė A.Polonara.
Užpernai Italijos olimpinėje rinktinėje A.Polonara nebuvo vienintelis ankonietis. Šio miesto treneriai išugdė dar vieną talentą Alessandro Pajolą. Įdomu, kad sutampa ne tik šių krepšininkų inicialai, bet ir dar viena karjeros detalė - A.Pajola lankyti treniruotes irgi pradėjo sekdamas vyresniojo brolio pėdomis.
„Didžiuojamės mūsų jaunėliais. Smagu matyti, kad Achille žaidžia Italijos rinktinėje, bet dar smagiau yra dėl to, kad jis rinktinėje yra ne vienintelis ankonietis“, - sakė V.Polonara, kai Tokijo olimpinių žaidynių dienomis jį ir Lorenzo Pajolą, vyresnįjį A.Pajolos brolį, pakalbino „Il Resto del Carlino“ leidinys.
A.Polonaros sutartis su „Baskonia“ baigėsi 2021 metais. Baskų klubo vadovai nelaukdami tarpsezonio ant stalo paklojo naują dviejų sezonų sutartį, bet savo vertę pakėlęs italas sulaukė ir pelningesnių pasiūlymų. Labiausiai viliojusį pasiūlymą pateikė Stambulo „Fenerbahçe“, užmetęs tinklą ne vien ant A.Polonaros, bet ir ant jo komandos draugo amerikiečio Pierrios Henry. Abu žaidėjai priėmė „Fenerbahce“ kvietimą ir liko komandos draugais vilkėdami kitą aprangą.
Tačiau sezonas „Fenerbahce“ gretose nesusiklostė nei vienam, nei kitam. Nors A.Polonaros statistika Stambulo klube nebuvo prasta (vid. 7,3 tšk.), jis komandoje nesijautė reikalingas. Ypač po to, kai per Turkijos lygos atkrintamąsias varžybas dėl legionierių limito nė karto nepateko į dvyliktuką.
Turkijos čempionu tapusio A.Polonaros sutartis su „Fenerbahce“ turėjo galioti ir šį sezoną, bet buvo nutraukta abipusiu sutarimu. Tad praėjusių metų vasarą puolėjas vėl atsidūrė karjeros kryžkelėje.
Atsisveikinęs su „Fenerbahce“ klubu, jis nagrinėjo du labiausiai sudominusius variantus: Bolonijos „Virtus“ ir Stambulo „Anadolu Efes“.
„Erginas Atamanas („Anadolu Efes“ treneris, anksčiau kelis sezonus dirbęs ir Italijoje - aut.past.) paskambino man ir beveik be akcento kalbėdamas itališkai paaiškino, kodėl jam manęs reikia siekiant apginti Eurolygos čempiono vardą. Jau buvau bepasirašąs sutartį su „Virtus“, bet galimybė žaisti su Shane‘u Larkinu ir Vasilije Micičiumi išsklaidė mano abejones“, - vasarą Italijos leidiniui „Corriere dello Sport“ pasakojo A.Polonara.
Vis dėlto ir antroji turkiškoji karjeros dalis nebuvo sėkminga. Ji truko net trumpiau negu pirmoji, ir „Anadolu Efes“ nepritapęs A.Polonara šio sezono viduryje gavo leidimą ieškoti naujos komandos.
Veikti reikėjo labai greitai, nes prasidėjus antrajam Eurolygos ratui klubai nebeturi teisės registruoti krepšininkus, kurie šį sezoną žaidė kitose Eurolygos komandose. Apsispręsti liko vos kelios dienos, bet 31 metų A.Polonaros interesai sutapo su pamainos susižeidusiam Tyleriui Cavanaugh ieškojusio „Žalgirio“ interesais.
„Turiu daug tikslų, žinau, kad jų turi ir Kauno klubas. „Žalgiris“ kiekvienais metais stengiasi kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose, o šį sezoną jau įrodė, kad gali kovoti su visais varžovais. Tai man patinka, dėl to čia ir esu, - atvykęs į Kauną, „Žalgirio“ interneto svetainei sakė naujokas iš Italijos. - Manau, kad man reikia susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Reikia grįžti į įprastą krepšinio ritmą. „Žalgiris“ kaunasi su visais ir spinduliuoja troškimu laimėti.
Italijos rinktinė olimpinėse žaidynėse ir atranka į jas
Lietuvos rinktinė dėl olimpinio kelialapio varžysis Puerto Rike, o Pirėjuje (Graikija) - Slovėnija, Naujoji Zelandija, Kroatija, Graikija, Dominikos Respublika, Egiptas; Rygoje (Latvija) - Latvija, Sakartvelas, Filipinai, Brazilija, Juodkalnija, Kamerūnas; Valensijoje (Ispanija) - Ispanija, Libanas, Angola, Lenkija, Suomija, Bahamos.
Olimpinė atranka:
- Liepos 2 d. Meksika - Lietuva
- Liepos 3 d. Lietuva - Dramblio Kaulo Krantas
- Liepos 6 d. Pusfinalis (jei pateks).
- Liepos 7 d. Finalas (jei pateks).
Puerto Rike vykstančioje atrankoje Lietuvos rinktinė 96:84 nugalėjo Meksiką bei 97:93 palaužė Dramblio Kaulo Krantą bei A grupėje liko pirma. Tuo tarpu Italija 114:53 pervažiavo Bahreiną, tačiau 69:80 nusileido Puerto Rikui ir B grupėje liko antra. Lietuvos ir Italijos olimpinės atrankos pusfinalio akistata vyks šeštadienį, 23:00 val.
Santykiai su Lietuva
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su italais oficialiose varžybose per visą istoriją yra susitikusi 16 kartų, iš kurių net 12 kartų pasiekė pergales.
Italijos krepšinio rinktinė (1-1) pasaulio krepšinio čempionato atrankoje dramatiškai nugalėjo Lietuvą (1-1), o rungtynes aptaręs italų vairininkas Luca Banchi taip pat palietė aktualią temą apie legendinių Eurolygos trenerių pasitraukimą iš pareigų.
„Pirmas laimėjimas šioje konkurencingoje grupėje, išvykoje, prieš tokią gerą komandą, kaip Lietuva, - spaudos konferencijoje mintimis dalijosi L. Banchi. - Mes esame laimingi dėl rezultato, dėl to, kaip užbaigėme rungtynes, parodėme reikiamą charakterį, kurį reikia rodyti prieš tokį varžovą.
Italijos rinktinės puolėjas N.Melli teigė, kad lietuviai yra itin galingi, nors atrankoje neturės Jono Valančiūno.
Dabartinė situacija
Šiuo metu Italijos rinktinė ir toliau dalyvauja svarbiausiuose tarptautiniuose turnyruose. Komanda siekia susigrąžinti prarastas pozicijas ir vėl tapti viena stipriausių Europoje.
Italijos rinktinės treneris Luca Banchi teigė, kad nori padėti Italijos talentui didinti vertę.