Įvadas
Lietuvos verslo įmonės, ypač kelių statybos sektoriaus, aktyviai dalyvauja remiant šalies krepšinį. Ši parama yra svarbi tiek sporto vystymuisi, tiek įmonių įvaizdžiui. Įmonės, remdamos krepšinį, prisideda prie jaunimo užimtumo, sveikos gyvensenos skatinimo ir šalies garsinimo tarptautinėje arenoje.
„Layher Baltic“ indėlis į socialinę atsakomybę
Vokiečių kapitalo įmonė „Layher Baltic“ ir jos vadovas Viktoras Voroncovas Lietuvoje skleidžia ne tik saugaus darbo kultūrą, bet ir nelieka abejingi šalies problemoms. "Layher Baltic" dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose, remia iniciatyvas, dalijasi idėjomis, kurios verslo situaciją ir prestižą galėtų pakylėti keliais laipteliais aukščiau. V. Voroncovas pastebi, kad valstybė neskiria reikiamo dėmesio verslui, kad verslas valstybei nėra tarp prioritetų.
V. Voroncovas akcentuoja, jog pinigai yra svarbu, bet antroje vietoje kiekvienam normaliam verslininkui turi būti socialinė atsakomybė. Kalbėdamas apie studentus, V. Voroncovas pastebi, kad tai yra ne tik būsimieji darbuotojai, bet ir verslininkai, kurie kurs pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas. Jis apgailestauja, kad neretai užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, yra apgaudinėjami, jiems nesumokami uždirbti pinigai, nepagrįstai mažinamas atlyginimas, jie apgyvendinami sąlygomis, kurios neatitinka net minimalių ES standartų.
Įmonės „Layher Baltic“ vadovas laikosi nuostatos, kad verslui verta investuoti į savo darbuotojus, mažinant rizikas, kad darbuotojas gali išeiti į kitą bendrovę. V. Voroncovas linkęs matyti ir paskatinti savybes, kurių nebūtinai reikia atliekant jų tiesioginį darbą.
„BIOVELA Group“ partnerystė su „Lietuvos krepšiniu“
Didžiausios mėsos perdirbimo įmonių grupės Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ pagrindinės veiklos sritys yra kiaulių ir galvijų supirkimas, skerdimas, šviežios mėsos ir mėsos produktų gamyba. Įmonių grupėje dirba apie 1600 darbuotojų, kurie kasmet pagamina ir 29 šalims tiekia apie 70 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
„BIOVELA Group“ ir asociacija „Lietuvos krepšinis“ pasirašė vieną didžiausių paramos sutarčių šalies krepšinio istorijoje: partnerystė pratęsta dar penkeriems metams - iki pat 2029-ųjų. Nuo 2020 m. Ši partnerystė prasidėjo 2020 m. ir šiandien didžiuojamės galėdami ją pratęsti dar penkeriems metams. Tai ne tik rėmimo sutartis - tai mūsų sąmoningas įsipareigojimas prisidėti prie sporto vystymo, jaunimo ugdymo ir sveikesnės visuomenės kūrimo. Ilgalaikis bendradarbiavimas su asociacija atspindi „BIOVELA Group“ strateginį požiūrį į socialinę atsakomybę. Vien per pastaruosius penkerius metus buvo remiamos 6-7 jaunimo rinktinės kasmet - tai šimtai jaunų krepšininkų, atstovaujančių Lietuvą tarptautiniuose čempionatuose. Šią kryptį vertina ir Lietuvos krepšinio bendruomenė.
Išskirtinis ir ilgalaikis bendradarbiavimas tarp Lietuvos krepšinio asociacijos ir „BIOVELA Group“ įmonės prasidėjo prieš penkerius metus. Tai buvo nuostabi kelionė, kuri parodė abipusį pasitikėjimą, daug išmokome iš šios partnerystės. Per šį laikotarpį užsimezgė tvirtas ryšys, kurio metu kartu pasiekėme reikšmingų rezultatų. Ši parama sudaro sąlygas Lietuvos krepšinio sistemai kryptingai augti bei gerinti sportininkų pasirengimą. Tarp reikšmingiausių rezultatų - vyrų rinktinės šešta vieta Pasaulio čempionate, moterų rinktinės sugrįžimas į Europos čempionatą po dešimtmečio ir pelnyta aštuntoji vieta.
Vilniaus „Ryto“ klubo finansiniai iššūkiai ir infrastruktūros poreikis
Lyginant su praėjusius sezonu, organizacijos biudžetas žada augti net 16 procentų, o planuojamos pajamos - daugiau nei milijonu. Tuo pačiu klubas žada uždirbti daugiau nei 200 tūkstančių eurų. Vienas iš faktorių, kuris tikrai apribojimą mūsų veikimą ir veiklą, yra infrastruktūros nebuvimas.
Šiuo metu yra jau įsibėgėjusios Nacionalinio stadiono statybos, o planuojamame komplekse yra numatyta įrengti ir krepšinio areną, kurioje tilptų apie 7-8 tūkstančiai sirgalių, skaičius, pagal dabartinę „Ryto“ klubo situaciją idealiai tenkinantis poreikius. Pagal J. Latušinskij turimą informaciją, nėra aiškumo ir kitame infrastruktūros projekte - „Twinsbet“ arenoje, kurioje ir vyko konferencija. Komandos atstovo teigimu, Konkurencijos taryba dar turi patvirtinti sandorį, pagal kurį Tomas Okmanas įsigytų didžiausią sostinės areną.
Šį sezoną apie areną, kurioje vyks „Ryto“ rungtynės buvo paskelbta gana vėlai, todėl strigo ir abonementų, ir bilietų pardavimai. Priimdami sprendimą mes stengiamės žiūrėti į jį kažkiek prašiau. Be abejo, vienas iš argumentų yra finansinis. Tas žaidimas „Twinsbet“ arenoje neturėtų būti nuostolingas, vienetiniais atvejais nebent.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Krepšinio rėmimo problemos ir perspektyvos
Sporto federacijos gana daug yra priklausomos nuo lažybų organizatorių. Pavyzdžiui, krepšinis ir futbolas didelę dalį savo lėšų gauna iš lošimų bendrovių ir jiems tai yra labai skaudi tema. Reikia pripažinti, kad yra sporto federacijų, kurios yra labai stipriai priklausomos nuo lažybų organizatorių.
Didžiąją LKL klubų biudžeto dalį sudaro savivaldybės pinigai, todėl lemiamos įtakos lažybininkų skiriami pinigai tikrai nesuvaidintų. Tai nėra didelės sumos. Sporto rėmimo principas yra iškreiptas, nes jis neskatina klubų ieškoti privačių rėmėjų. Nėra modelio, kuris skatintų klubus gyventi pagal kišenę ir tai, mano nuomone, yra esminė mūsų klubinio krepšinio nuopuolio priežastis.
Lošimo bendrovių lėšos sudaro ne daugiau 15-20 proc. viso LKF biudžeto. Sportas iš kažko turi gyventi - tai būtų valstybės parama ar privatus kapitalas. Politikai dabar sau prieš rinkimus bando pasidaryti reklamą, vietoje to, kad spręstų sistemines lošimų priežiūros problemas. Lengva viską uždrausti, bet tegul ponas Mindaugas Lingė pasiūlo alternatyvą, kaip toliau gyventi ir vystytis sportui?
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje