Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Nuo to laiko krepšinis Lietuvoje tapo populiariausia sporto šaka, o Lietuvos rinktinė iškovojo daugybę pergalių ir medalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją, svarbiausius etapus ir susitikimus su Italijos rinktine.
Pirmieji žingsniai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m. Kaune, tačiau tikrasis iškilimas prasidėjo 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš JAV ir pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančioje valstybėje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Pagrindinis rinktinės branduolys buvo „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS rinktinę.
1993 m. komanda negalėjo pasikviesti A. Sabonio ir R. Kurtinaičio. Atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta, o antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, užkertant kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko be Europos ir be 1994 m. Pasaulio pirmenybių.
1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje iškovota bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Jono Kazlausko rinktinės pakilimas ir nuopuolis (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. 1997 m. Europoje - 6 vieta, 1998 m. - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo A. Sabonis ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijai. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza. 2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.
Rami ir stabili Antano Sireikos era (2003-2006 m.)
2002 m. nedalyvauta Pasaulio čempionate. 2003 m. grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija - iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! 2004 m. Atėnų olimpiadoje iškovota ketvirtoji vieta. Pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė. 2005 m. Europos čempionate užimta penktoji vieta. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika.
Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie (2007-2011 m.)
2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje pralaimėta Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja. Laimėję mažąjį finalą, Lietuvos krepšininkai tapo bronzos medalių laimėtojais. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai. 2009 m. Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo pasiekta vos viena pergalė prieš Bulgariją. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Lietuva gavo vardinį kvietimą į Pasaulio čempionatą. Jauna komanda, vadovaujama K. Kemzūros, iškovojo bronzą. 2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti, o ketvirtfinalyje laukė Makedonijos rinktinė. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Pergalė prieš Slovėniją garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
Atranka į Olimpiadą (2012 m.)
2012 m. atranka į Olimpiadą vyko Venesueloje. Olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Lietuva liko 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita (2013-2021 m.)
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas treneris J. Kazlauskas. 2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėta sidabro medalius, finale nusileidus Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėta mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 m. vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale koją pakišo tie patys prancūzai. 2016 m. Olimpinėse žaidynėse ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto. Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai. 2019 m. pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Treneris D. Adomaitis pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų. D. Maskoliūnas užėmė šį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 m. Europos čempionatą nebuvo sklandus. 2021 m. atrankoje į Olimpiadą finale pralaimėta Slovėnijos rinktinei. Treneris D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era.
Lietuvos krepšinio rinktinės ir Italijos istorija
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su italais oficialiose varžybose per visą istoriją yra susitikusi 16 kartų, iš kurių net 12 kartų pasiekė pergales. Tačiau vienas skaudžiausių antausių Lietuvos krepšinio istorijoje įvyko 2004 m. rugpjūčio 27 d., kuomet Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje lietuviai pralaimėjo italams 91:100. Italai pataikė net 18 tolimų metimų ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28).
Nuo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, Italija daugiau nelaimėjo prieš Lietuvos rinktinę pagrindiniuose turnyruose, išskyrus 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynes, kai italai namuose nugalėjo lietuvius 70:65. Tačiau namie lietuviai laimėjo 86:73.
Lietuviai su italais susitiko 2006 m. Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame aštuntfinalyje šventė nelengvą pergalę - 71:68. 2007 m. Europos krepšinio čempionato grupės rungtynėse lietuviai vėl triumfavo - 79:74. 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ketvirtfinalyje lietuviai šventė pergalę rezultatu 81:77. 2015 m. Europos čempionate lietuviai po pratęsimo įveikė Italiją rezultatu 95:85. Pastarąjį kartą lietuviai su italais žaidė 2017 m. Europos čempionate, kur grupių etape italai buvo palaužti 78:73.
Incidentas pasaulio čempionato atrankos rungtynėse
Pasaulio čempionato atrankos turnyrą italai pradėjo pralaimėjimu islandams (76:81), todėl sekmadienį Klaipėdoje vyksiančios rungtynės jiems įgauna dar didesnę prasmę. Paskutinį kartą Lietuvos ir Italijos vyrų krepšinio rinktinės susitiko Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankoje. Italijos rinktinės trenerio sūnus Brianas Sacchetti smeigė lemiamą tritaškį, likus žaisti 30 sekundžių ir užtikrino Italijos rinktinės pergalę. Lietuviai dar bandė išsigelbėti, kai tritaškį smeigė kapitonas Mantas Kalnietis, bet tai nieko nepakeitė. Įtemptose rungtynėse nei viena komanda neturėjo dviženklio pranašumo. Prieš didžiąją pertrauką italai susikrovė didžiausią, 7 taškų persvarą 42:35, tačiau trečiajame kėlinyje Dainiaus Adomaičio auklėtiniai pavijo varžovus. Prie to labiausiai prisidėjo per kėlinį 8 taškus surinkęs Jonas Mačiulis. Prieš ketvirtąjį kėlinį rezultatas buvo lygus 53:53. Tačiau lemiamame kėlinyje lietuviai net penkias minutes nesugebėjo pelnyti taškų ir galiausiai pralaimėjo ketvirtį 12:17.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Rezultatyviausias Lietuvos rinktinėje buvo M.Kalnietis, kuris pelnė 15 taškų ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. J.Mačiulis pridėjo dvigubą dublį - 10 taškų ir 10 atkovotų kamuolių. Solidžiai rinktinėje debiutavo Martinas Gebenas, kuris trečiajame kėlinyje dėjimu su pražanga išlygino rezultatą 49:49.
Lietuvos rinktinė jau užsitikrino vietą pasaulio čempionate, bet dar turi priežastį siekti pergalių - jos pagerintų lietuvių pozicijas prieš burtus kitų metų pasaulio čempionatui. Italijos rinktinei yra būtina pergalė prieš Lenkiją, kad užsitikrintų vietą čempionate Kinijoje. Lietuvos rinktinė pralaimėjo italams pirmą kartą po penkių pergalių iš eilės.