Straipsnyje aptariami įvairūs įvykių tipai, įskaitant kultūrinius, politinius ir sporto įvykius. Taip pat nagrinėjamas socmodernizmo architektūros likimas Rytų Europoje ir jachtos „Lietuva“ istorija.
Socmodernizmo architektūros likimas Rytų Europoje
Dauguma ambicingiausių septintojo - aštuntojo dešimtmečio modernizmo pavyzdžių Rytų Europoje pastaruoju metu tapo griuvėsiais. XXI amžiaus pradžia sunaikino iškilius socialistinio modernizmo architektūros pavyzdžius, tokius kaip Republik der Palast Berlyne arba Supersam Varšuvoje. Šie pastatai buvo nubausti už režimų, kurie juos pastatė, ydas. Tačiau tuo pačiu metu vyko ir žymus socmodernizmo pervertinimas, iš dalies menininkų ir kino kūrėjų ir, kažkuriuo mastu, architektų.
Žvelgiant į Rytų Europos architektūros istoriją, prasčiausiai vertinami, mažiausiai prestižiniais laikomi vėlyvojo modernizmo statiniai, pastatyti maždaug 8-9-ajame dešimtmetyje. Dažnai manoma, kad Stalino laikų architektūra, socialistinio realizmo monumentai esą vertingesni negu vėlesnieji statiniai.
Apibrėžimai
Pagalvokime, kas yra šie pastatai, kaip mes juos suprantame. Drįsčiau teigti, kad tuos pastatus galima suskirstyti į dvi fazes. Pirmasis socmodernizmas - tai pirmoji fazė. Tai technokratinė socmodernizmo pusė - pigi, paprasta, industrinė architektūra, skirta būstui ir darbo aplinkai - biurams, gamykloms. Tai universali, visur ir bet kur tinkanti architektūra. Didžiausias to meto architektų rūpestis buvo ekonomiškumas - kaip iki minimumo sumažinti pastato kainą, blokus surenkančio krano judesių skaičių ir panašiai. Tai buvo unifikuota, standartizuota architektūra: standartinis praustuvas pritaikytas visiems standartiniams vonios kambariams, vonios kambarys - standartiniam butui, butas - standartiniam namui, o namas - standartinei gatvei ar mikrorajonui, ir taip galima viską stambinti iki miesto, iki šalies, iki pasaulio. Šiame tarpsnyje socmodernizmas neatsiejamas nuo banalumo, vidutinybės. Pasitelksiu rašytojo Michaelo Billingo sugalvotą gerą sąvoką - banalusis nacionalizmas. Man atrodo, lygiai taip pat galime kalbėti apie banalųjį socializmą. Prisiminkime 8-ąjį dešimtmetį, kai visą laiką buvo skalambijama apie socializmo sistemos pranašumus - ir spaudoje, ir ant pašto ženklų, - apie pilietinę pareigą tėvynei, apie būtinybę pagerinti gyvenamąją aplinką… Tokie buvo socializmo šūkiai. Tačiau patekę į banalią kasdienybę jie tapdavo tam tikra ateities utopija, pažadėtąja nirvana, kurios niekas niekada taip ir nepasiekė. O likdavo tik šis banalus, drungnas socializmas, kuris kartkartėmis užkaista, bet vis rečiau ir rečiau. Aštuntajame dešimtmetyje ta pažadėtoji ateitis dingsta. Toji ateitis, kuri taip kontroversiškai buvo žadama 1940-aisiais. Kartu su ja dingsta ir motyvas: „Sunkiai dirbti dabar, kad sukurtume geresnį ateities pasaulį“. Štai ji, toji ateitis. Kas gi lieka? Džiaugtis vokiško „Trabant’o“ ar lenkiško „Fiat’o“ pranašumais?
Antrasis socmodernizmas
Pereikime prie antrojo socmodernizmo. Ar banalusis socializmas kada nors užkaista? Ar bent kartkartėmis galima pasakyti, kad ateities vizijos pildosi? Aštuntajame ar 9-ajame dešimtmetyje šioje pasaulio dalyje labai sunku tai atrasti. Visi tie Gegužės 1-osios paradai, visi tie plakatai - tuštuma, vien blankus atspindys to, kas iš tiesų turėjo būti. Bet norėčiau šiek tiek paprovokuoti. Gal ateities vizijas galima atrasti to laikotarpio architektūroje? Galbūt vertėtų iš naujo pamąstyti apie vėlyvojo modernizmo architektūrą kaip ateities siekiamybės išraišką? Tai galėtų būti antrasis socmodernizmas. Virtuoziški pastatai, sukurti 7-8-ajame dešimtmetyje. Meistriški statiniai, demonstruojantys technologijų galimybes. Tai plačių užmojų architektūra.
Taip pat skaitykite: Augimo galimybės sporto industrijoje
Bendri bruožai
Ar esama kokios nors sistemos, kuri galėtų susieti šiuos pastatus? Ar yra kokia bendra kalba, kuri padėtų mums suprasti, kas tas antrasis socmodernizmas? Išvardysiu kelis bendrus bruožus. Pirma, manau, jog paprastai tai statiniai, esantys neįprastose erdvėse. Išskirtinėse erdvėse - kad ir kalno viršūnėje. Na, galbūt sovietmečiu ir viešbutį buvo galima laikyti išskirtiniu objektu, galbūt tai buvo erdvė, į kurią eiliniams žmonės nebūdavo leidžiama įžengti. Antra, tai specialiai projektuojama architektūra - panašiai kaip pagal individualų užsakymą siuvami proginiai drabužiai. Trečia, atrodo, kad antrajame socmodernizme menas tiesiogine prasme derinamas su architektūra - pastatus kuria mišri menininkų ir architektų grupė. Ketvirta - tai paradoksalumas. Man atrodo, jog tai tam tikras žanras - statinių grupė, kuriai apibūdinti nerandu kito žodžio, kaip tiktai pasakymą, kad jie visi yra išskirtiniai. Manau, jog tai tam tikras išskirtinių statinių tipas, tačiau kiekvienas pastatas toks unikalus, kad net sunku juos apibrėžti kaip tipą. Penkta - ilgas statybos laikas. Tai pastatai, kurie neretai taip ir lieka neužbaigti. Įdomu, jog kai kurie šių pastatų nebuvo užbaigti iki pat sovietų sistemos žlugimo.
Griuvėsiai
Įdomu tai, kad dauguma jų jau tapę griuvėsiais. Taigi jeigu jie ką nors ir simbolizuoja, tai tik juos sukūrusio komunistinio pasaulio žlugimą. Šie pastatai atsidūrę tam tikrame akligatvyje. Pagalvokime apie tai, kas nutinka tokiems statiniams, kai prie jų atvažiuoja buldozeriai, arba jie tiesiog sugriūva. Kodėl jie sugriūva? Manau, jog kartais tokie pastatai griaunami todėl, kad asocijuojasi su tėvų kaltėmis. Jie naikinami, nes primena tėvų nuodėmes.
Jachta „Lietuva“: politinių, kultūrinių ir sporto įvykių liudininkė
Jachta „Lietuva” - jau legenda tapęs laivas. Ji buvo svarbių politinių, kultūrinių įvykių liudininkė ir dalyvė. 1989 m. Jachta yra daugkartinė Lietuvos kreiserinių jachtų, bei užsienio regatų dalyvė ir prizininkė. Iki šiol ji aktyviai dalyvauja varžybose. Aštuntus metus iš eilės „Lietuva” plaukia didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships Races”. „Lietuva” - mokomasis laivas. Šiuo metu laivas priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.
Istorija
„Lietuva” pastatyta 1976 m. Gdanske (Lenkija). „Conrad 54” tipo burinės jachtos statytos XX a. VIII d. Tai lenko Ryszard Langera 1973 metų projektas. „Lietuva“ įsigyta jachtų parodoje 1976 m. Leningrade (dab.St.Peterburge). Naują „Conrad 54” jachtą nupirko Lietuvos žuvies pramonės susivienijimas su Klaipėdos vykdomojo komiteto (vadovas A. Žalys) pagalba. Tai buvo tuo metu didžiausia jachta SSRS Pabaltijyje. Kreiserinę lenktyninę jachtą pavadino „Lietuvos“ vardu.
Sportiniai pasiekimai
1977 m. Baltijos jūros taurės regatoje ji laimėjo greičiausios jachtos prizą. 1978 ir 1979 m. regatose laimi II, III vietas. 1983 m. “Ostseeregatta” (VDR) - pagrindinį prizą. Nuo 1981 m. kelis kartus vyko slaptos lietuvių, latvių, estų ir rusų vienatipių jachtų („Conrad 54”) regatos aplink Gotlando salą. Jose dalyvaudavo ir „Lietuva“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Politiniai įvykiai
Iki 1989 m. Pirmasis jachtos kapitonas buvo Osvaldas Kubiliūnas (1931 - 1995). 1989 m. į Lietuvą papūtė atgimimo vėjai. Politinių pokyčių išvakarėse greičiausios lietuvių jachtos „Lietuva”, „Dailė” ir „Audra” su trispalvėmis 1989 m. perplaukė Atlanto vandenyną. Žygio metu su „Lietuva” į Ameriką plaukė viena įgula, o atgal kita. Pirmajai vadovavo Osvaldas Kubiliūnas, o antrajai jachtos kapitonas S. Kudzevičius, plaukęs ir pirmyn, ir atgal bei pasikvietęs O. Beje, tuo metų į žygį per Atlantą iškeliavę S. Kudzevičius, Rimas Dargis, R. Ramanauskas, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis 1992-1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta „Lietuva” apiplaukė pasaulį. Po ilgos pertraukos vandenyne suplevėsavo Lietuvos trispalvės. Žygio tikslas - parodyti pasauliui, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė. Buriuotojai išplukdė per 1000 laiškų, kurie be cenzūros buvo pristatyti į Ameriką. Įgulų šūkis - „Lietuvos garbei, tautos vienybei”. Pasak S. Kudzevičiaus, tai buvo politinis reisas.
Dalyvavimas regatose
Transatlantinėje regatoje “Columbus 92” jachta “Lietuva” dalyvavo dviejuose etapuose: pirmajame savo grupėje buvo pirma, o antrajame - antra, po 16 parų trukusios kelionės per Atlantą vokiečių jachtai pralaimėjo tik pusę valandos. Kelionė truko 13 mėnesių, generaliniu kursu nuplauktos 33 672 jūrmylės. „Lietuva“ grįžo 1993 m. Pirmą kartą pasaulinėje regatoje „The Tall Ships’ Races“ „Lietuva” pasirodė 1992 metais. Regatoje Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriui priklausanti D klasės burinė jachta dalyvavo svečio teisėmis. Kaip lygiateisė varžovė, „The Tall Ships’ Races“ regatoje jachta „Lietuva“ startavo 2004 metais, ir bendroje įskaitoje liko 19 vietoje iš 74 šešiolikos valstybių burlaivių. Po metų šioje regatoje „Lietuva” savo klasėje iškovojo trečiąją vietą. 2006 metais iš 76 varžovų lietuviai užėmė šeštąją vietą, o savo klasėje liko ketvirti.
Mokomoji veikla
Tai vienintelis burinis laivas Lietuvoje, priimantis visus norinčius išmokti jaunuolius ir neturinčius jokios buriavimo patirties. Buriavimo mokymas ant jachtos „Lietuva“ yra nemokamas. Buriuoti naujokus moko savanoriškai patyrę nevyriausybinio sporto klubo „Ostmarina“ nariai. Kasmet mokytis buriuoti ateina apie 30 jaunuolių ne tik iš pajūrio regiono, bet ir visos Lietuvos. Per metus jachta „Lietuva“ įguloje patirties gali įgauti iki 40 naujokų.
Jūrinės kultūros puoselėjimas
Jachta „Lietuva“ ir jos įgulos nariai aktyviai prisideda puoselėjant jūrinę kultūrą, supažindinant gyventojus su jūrinės valstybės, buriavimo istorija. Per pastaruosius penkerius metus buvo surengtas ne vienas plačiajai visuomenei skirtas renginys: pirmojo žygio per Atlantą dvidešimtmetis, jachtos „Lietuva“ plaukimo aplink pasaulį dvidešimtmetis, jachtos „Lietuva“ keturiasdešimties metų jubiliejus. Renginiai savanoriškai organizavo sporto klubo „Ostmarina“ nariai kartu su partneriais. Visi renginiai buvo nemokami ir skirti plačiajai visuomenei. Jachta „Lietuva“ šiuo metu tarnauja ne tik kaip buriuotojų, jūrininkų kalvė, bet dalyvaudama įvairiose tarptautinėse regatose, marinistiniuose renginiuose atstovauja Klaipėdą, kaip uostamiestį ir plačiąją prasme - Lietuvą, kaip jūrinę valstybę.
Turizmo aplinkos poveikis
Ekonominė, politinė, socialinė aplinka turi didelę įtaką verslui. Mokesčių politika gali taip pat tiesiogiai įtakoti verslo sėkmę. Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijoms dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Aplinkos tipai
- Gamtinė aplinka.
- Kultūrinė aplinka.
- Socialinė aplinka.
Pagal erdvės charakteristikas skiriami turizmo proceso aplinkos tipai. Organizuojant turizmo verslą reikia įvertinti tolimosios ir artimosios aplinkos poveikį. Detaliau nagrinėjant ar formuojant turizmo sistemas, turizmo kompleksus, turizmo veiklos ypatumus naudojamos individualių ir kolektyvinių erdvių sąvokos, teisinės, ekonominės, organizacinės, informacinės, urbanistinės, geopolitinės ir kt. aplinkos tipai. Turizmo aplinkos poveikį turizmo produktui ir turistui lengviau vertinti suskirstant aplinką į tipus pagal atitinkamus požymius.
Gamtinė aplinka
Didžiausią įtaką turizmui daro gamtinė aplinka. Transporto gausa, užterštas oras, triukšmas, želdinių nykimas mieste verčia žmones ieškoti atgaivos natūralioje gamtoje. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų pajūrio, pietryčių ir rytų regionuose, Žemaitijos aukštumose. Kraštovaizdžio vaizdingumas- turizmą skatinantis veiksnys Pasaulinės gamtos kontekste Lietuvai sunkoka konkuruoti su unikalumas įvairiuose žemynuose.
Kultūrinė aplinka
Kultūrinė aplinka -tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių formacijų ypatumus skirtumus. Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama kultūrinių išteklių sąvoka. Pavienių kultūros objektų, sukeliančių pažintinį interesą, Respublikos teritorijoje priskaičiuojama apie 25 tūkst. Jų sklaida respublikos teritorijoje nėra tolygi: 2413 kultūros paminklai yra miestuose, o 8275 užmiesčio vietovėse. Lietuva patraukli užsienio turistams savo aukšta muzikos kultūra, sporto renginiais. Valstybės saugomi teritoriniai kompleksai, etnografiniai regionai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, paminklai.
Socialinė aplinka
- Sociodemografiniai veiksniai.
- Sveikatos saugumas.
- Aplinkos saugumas.
- Subkultūriniai dariniai.
- Teisiniai veiksniai ir turto saugumas.
- Svetingumas.
Nusikalstamumas, sveikata ir aplinkos faktoriai, formuojantys socialinę turizmo aplinką, turi įtakos turizmui nacionaliniu lygmeniu. Turistai nenori vykti į šalis, kuriose yra girdėję esant didelį nusikalstamumą. Ypač blogai veikia informacija apie nusikaltimus turistams. Lietuva nėra išimtis. Informacija apie .lietuvių antiįstatyminius veiksmus užsienio šalyse taip pat gadina Lietuvos įvaizdį. Neigiamas turizmo socialinės aplinkos aspektas yra negatyvios vietinių gyventojų nuostatos turistų atžvilgiu. Tai gali būti susiję su politiniais veiksniais, su tautos istorija ir t. t. Šios negatyvios nuostatos gali būti realios ir įsivaizduojamos. Tačiau ir vienos, ir kitos kenkia šalies įvaizdžiui, o kartu ir turizmo plėtrai konkrečioje šalyje.
Subkultūros
Visoms subkultūroms būdingas tam tikras gyvenimo stilius, kuris yra informatyvus turizmo firmoms formuojant marketingą. Beveik visose išvardintose subkultūrose dominuoja jaunesnio amžiaus žmonės. Beveik visos subkultūros yra daugelyje Europos šalių. Subkultūras atstovaujantiems turistams siūlomi ivairūs turistiniai produktai: paaugliams -aktyvios arba specialių interesų atostogos atskirai nuo tėvų, spec. interesų atostogos siūlomos ir sporto ša1ių dalyviams, ,,eurostudentams“ siūlomos ivairios keliavimo nuolaidos. Aplinkos ypatybės gali būti ir turizmo trukdžiai, ir plėtros galimybė. Viešbučiais užstatytos pakrantės pajūrio kurortuose ir viešbučių teršiama aplinka, pradedant vandeniu ir baigiant šiukšlėmis, yra vertinami neigiamai. Turizmo plėtojimo labui tenka supaprastinti muitinėse vykdomas procedūras, siekti politinio stabilumo atskiruose regionuose. Nacionaliniai konfliktai, politinis nestabilumas nedelsiant koreguoja svarbių turizmo srautų kryptis, o šalys patiria dėl to didžiausius nuostolius. Lietuvos geopolitine aplinka yra labai palanki turizmo plėtotei. Ypač svarbų vaidmenį gali atlikti Baltijos jūra. Šalis yra tarp keturių potencialių turizmo rinkų: Rusijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ne mažiau svarbi ir trijų Baltijos šalių -Lietuvos, Latvijos,.
Turizmo plėtros problemos Lietuvoje
Galima išskirti keturias turizmo potencialo neišnaudojimo problemų grupes. Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros nepakankamumas. Valstybės lygmenyje, Lietuva, nepaisant minėtų investicijų į rinkodarą, kaip naujas turistinis regionas dar neturi suformavusi savito turistinio įvaizdžio (arba tai daroma tik epizodiškai) ir trūkstant turistinės informacijos, lieka nežinoma vakarų šalių turistams. Su rinkodara glaudžiai susijusi informacijos nepakankamumo problema. Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Kelio ženklų, turizmo informacijos stendų bei poilsio aikštelių trūkumas yra akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema.
Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto į Lietuvą apribojimai. Pagrindinis srautas užsienio lankytojų atvyksta į Lietuvą kelių transportu - 79 proc., o kitomis transporto rūšimis žymiai mažiau: 15 proc. - geležinkeliais, 4 proc. - oro transportu ir tik 2 proc. - jūrų transportu. Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto ar jachtų prieplaukų infrastruktūros.
Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes.
Galiausiai, tiek minėta rinkodaros trūkumo problema, tiek nepatenkinama turizmo paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su nepakankama kvalifikacija.
Bažnyčios santykis su pasauliu
Šventasis Susirinkimas, skelbdamas aukščiausią žmogaus pašaukimą ir tvirtindamas, jog jame įdiegta dieviška sėkla, siūlo žmonijai nuoširdų Bažnyčios bendradarbiavimą, kuriant tam pašaukimui derančią, visus jungiančią broliją. Šiam uždaviniui atlikti Bažnyčia visuomet privalo ištyrinėti laiko ženklus ir aiškinti juos Evangelijos šviesoje. Ji daro tai, idant galėtų kiekvienai kartai pritaikytu būdu atsakyti į žmonių keliamus amžinuosius dabartinio ir būsimojo gyvenimo prasmės bei jų tarpusavio ryšio klausimus. Tad reikia pažinti ir suprasti mūsų gyvenamąjį pasaulį, jo viltis bei troškimus ir dažnai dramatišką jo pobūdį.
Žmogaus nerimas
Nūdienis dvasios nerimas ir gyvenimo sąlygų kaita yra susiję su platesnės apimties pokyčiais, dėl kurių žmogaus dvasios formavimesi vis didesnį svorį įgyja matematiniai, gamtos ir patį žmogų tyrinėjantys mokslai, o jo veiklą vis labiau veikia tų mokslų kuriama technika. Ši mokslinė dvasia kitaip negu praeityje formuoja kultūrą ir mąstyseną.
Siekimas įtvirtinti viešpatavimą kūrinijai
Drauge bręsta įsitikinimas, jog žmonija ne tik gali ir privalo vis labiau įtvirtinti savo viešpatavimą kūrinijai, bet taip pat gali ir privalo kurti politinę, visuomeninę ir ekonominę santvarką, kuri vis geriau tarnautų tiek visiems žmonėms, tiek pavieniams asmenims bei padėtų išreikšti ir ugdyti savo vertybes.
Žmogaus būties klausimai
Tačiau vis gausėja tokių, kurie dabartinio pasaulio vystymosi akivaizdoje kelia arba su nauju skvarbumu išgyvena pačius nuodugniausius klausimus: kas yra žmogus? kokią prasmę turi skausmas, blogis, mirtis, kurie tebėra ir toliau, nors padaryta tokia pažanga? kuriam tikslui tarnauja tokia brangia kaina pasiekti laimėjimai? ką žmogus gali duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? Bažnyčia tiki, jog už visus miręs ir prikeltas Kristus savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą.
Dievo dalyvavimo ženklai
Dievo tauta, remdamasi tikėjimu, jog ją veda žemę pripildanti Šventoji Dvasia, žmonijos įvykiuose, reikalavimuose ir troškimuose, kuriuose ji turi dalį kartu su kitais mūsų amžiaus žmonėmis, stengiasi įžvelgti Dievo dalyvavimo ir plano ženklus. Šia šviesa vadovaudamasis, Susirinkimas pirmiausia nori apsvarstyti šiandien labiausiai branginamas vertybes ir nurodyti jų dieviškąjį šaltinį. Ką Bažnyčia mano apie žmogų? Kas jai atrodo siūlytina kuriant šiandienę bendruomenę? Kokia galutinė žmogaus veiklos pasaulyje prasmė? Į šiuos klausimus laukiama atsakymo.
Kas yra žmogus?
Bažnyčia gerai supranta šį painų klausimą. Juk Šventasis Raštas moko, jog žmogus yra sukurtas „pagal Dievo paveikslą“, įstengiantis pažinti ir mylėti savo Kūrėją, jo paskirtas būti nelyginant visų žemės kūrinių viešpačiu - juos valdyti ir jais naudotis Dievo garbei.
Kūno ir sielos vienybė
Kūno ir sielos vienybėje žmogus pačia savo kūnine sąranga aprėpia medžiaginio pasaulio pradus, šitaip jame pasiekiančius savo viršūnę ir pakylėjamus įsijungti į laisvą Kūrėjo šlovinimą. Tad žmogui nevalia niekinti kūno gyvenimo. Priešingai, savo kūną, kaip Dievo sukurtą ir prikelsimą paskutinę dieną, jis turi laikyti geru ir vertu pagarbos.
tags: #ivykiu #tipai #kulturinis #politinis #sporto