Nors apie vyrų krepšinį Lietuvoje žinoma daug, moterų krepšinio istorija dažnai lieka šešėlyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kelią Europos čempionatuose, pradedant nuo ištakų ir pirmųjų pasiekimų iki dabartinių dienų.
Moterų Krepšinio Pradžia: Lietuviškas Akcentas
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijoje, Northampton koledže. Pirmakursių ir antrakursių studentės varžėsi, o pirmakursės nugalėjo rezultatu 6:5. Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berenson Abot, tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina. Mažai kam žinomas faktas, kad Senda buvo lietuvaitė, gimusi Butrimonių kaime netoli Stakliškių 1868 m. Jos tikrasis vardas Lietuvoje buvo Valvrojenskaja. Būdama septynerių, 1875 m., ji emigravo į JAV su motina ir broliais. Senda ne tik inicijavo moterų krepšinį, bet ir parašė pirmąjį krepšinio vadovėlį moterims.
Apie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“. Ji nuvyko pas J.Naismithą ir gavo jo pritarimą pritaikyti žaidimą merginoms. Senda supaprastino taisykles moterims: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S.Berenson pataisos buvo įteisintos. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 - erius metus.). 1901 m. S.Berenson parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“ ir 1905 m. suorganizavo moterų krepšinio komitetą.
Senda Berenson-Abbott įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų 1985 m., Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų 1987 m. ir Moterų krepšinio šlovės muziejų 1999 m.
Moterų Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų krepšinį, pasirodė 1920 metais. Moterys sportininkės pradėjo organizuotis ir žaisti krepšinį ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke Kaune, kur susirinkdavo daug žiūrovų. Prie pirmųjų moterų krepšinio užuomazgų Lietuvoje 1920-1921 metais prisidėjo Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Taip pat skaitykite: Sporto klubo kelias
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 dienomis buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga) komandos. LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Pirmosios Tarpvalstybinės Rungtynės ir Debutas Europos Čempionate
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7. Rinktinei atstovavo: Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Čypaitė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Jadvyga Kuzmickaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė ir Aldona Vailokaitytė.
1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5. Tai buvo draugiškos rungtynės prieš I Europos moterų krepšinio čempionatą Romoje.
1938 m. I Europos Moterų Krepšinio Čempionatas Romoje
Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius debiutuodama tokio rango varžybose. Rinktinę ruošė Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, kuris buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, išrinkta geriausia čempionato žaidėja (MVP).
Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes, laimėdama trejas ir pralaimėdama vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse įveikė Italiją 23:21, antrosiose - Šveicariją 28:10, trečiose - Prancūziją 20:14.
Taip pat skaitykite: Kelias į viršūnę: Lietuvos krepšinio čempionų istorija
Lietuvai, laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, buvo suteikta teisė rengti II čempionatą 1940 m. Tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo čempionatas neįvyko.
1940-1960 m.: Pabaltijo Čempionatai ir SSRS Varžybos
Netekus nepriklausomybės, Lietuvos moterų krepšininkės rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose ir SSRS varžybose.
Pasiekimai Pabaltijo Šalių Čempionatuose:
- 1941 m. Kaune vykusiame I Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtoja, treniruojama Zenono Puzinausko.
- 1946 m. Kaune vykusiame II Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė vėl tapo nugalėtoja, treniruojama Vinco Sercevičiaus.
- 1947 m. Taline vykusiame III Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė iškovojo trečiąjį čempionės titulą iš eilės, treniruojama Stepo Butauto.
- 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė tapo čempione, treniruojama Vlado Kišono.
- 1951 m. Taline vykusiame III Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė vėl tapo čempione, treniruojama Vytauto Bimbos.
- 1957 m. Kaune vykusioje V Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė iškovojo dar vieną čempionės titulą, treniruojama Stepo Butauto.
Dalyvavimas SSRS Žiemos Čempionatuose:
- 1953 m. Rygoje vykusiame I SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą, treniruojama Vytauto Bimbos.
- 1954 m. Leningrade vykusiame II SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 5 vietą, treniruojama Vytauto Bimbos.
- 1955 m. Stalingrade vykusiame III SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 8 vietą, treniruojama Vytauto Bimbos.
- 1956 m. Maskvoje vykusioje I SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą, treniruojama Viktoro Dzenio.
- 1959 m. Maskvoje vykusioje II SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą, treniruojama Stepo Butauto.
Šiuo laikotarpiu ryškiausios žaidėjos buvo Stefanija Astrauskaitė ir Genovaitė Miuleraitė (prieškario laikotarpis) bei Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė (pokario laikotarpis).
Nauja Karta ir Sugrįžimas į Tarptautinę Areną
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, moterų krepšinio rinktinė sugrįžo į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose.
Skambiausia Pergalė - 1997 m. Europos Čempionatas
1997 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė, treniruojama Vydo Gedvilo ir Algirdo Paulausko, iškovojo aukso medalius. Tai buvo istorinis įvykis Lietuvos krepšinyje. Čempionėmis tapo Lina Dambrauskaitė, Rasa Aleliūnaitė, Jurgita Jutelytė, Janina Kaušaitė, Dalia Kurtinaitienė, Jolanta Štreimikytė, Jūratė Vilutytė, Iveta Baranauskaitė, Lina Brazdeikytė, Andra Kaušaitė, Ramunė Kreivytė ir Rasa Petronytė.
Taip pat skaitykite: Žaidynių tradicijos ir įtaka
Kiti Pasiekimai
- 2001 m. ir 2005 m. Europos čempionatuose Lietuvos moterys užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatus.
- Pasaulio čempionatuose Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą (1998 m. ir 2002 m.).
Jaunimo Rinktinės
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauja nuo 1995 m. U20, U19, U18 ir U16 rinktinės yra pasiekusios įvairių laimėjimų, įskaitant aukso medalius U18 čempionate 2008 m.
Klubinis Moterų Krepšinis Lietuvoje
Nors nuomonės skiriasi, manoma, kad moterų rinktinės rezultatai priklauso nuo šalies čempionato pajėgumo ir moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. Vilniaus „Lietuvos telekomas“ (vėliau TEO) sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų, o šio klubo ryškiausi rezultatai sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Iššūkiai ir Sprendimai
Pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. LKF vykdo įvairius projektus ir iniciatyvas, siekdama spręsti problemas, tokias kaip nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas, neigiama nuomonė apie sportuojančias moteris, aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas ir jaunų specialistų stoka.
Ateities Perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuvos moterų krepšinis turi perspektyvų. Sėkmingas jaunimo rinktinių pasirodymas 2019 m. leidžia prognozuoti, kad ateityje galime tikėtis moterų rinktinės rezultatų šuolio. LKF deda daug pastangų, kad užtikrintų moterų krepšinio ateitį Lietuvoje.
Europos Krepšinio Čempionatai: Istorinis Žvilgsnis
Europos krepšinio čempionatai yra svarbiausios tarptautinės varžybos šalių nacionalinėms rinktinėms. FIBA-Europa rengia šiuos čempionatus kas dvejus metus įvairioms amžiaus grupėms - nuo jaunučių iki suaugusiųjų.
Jaunučių Čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatai pradėti rengti 1976 m. Lietuvos jaunučių rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006), iškovodamos bronzos medalius.
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatai pradėti rengti 1971 m. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Jaunių Čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai pradėti rengti 1965 m. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964 m. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.
Jaunimo Čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais. VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.
Moterų Čempionatai
Europos moterų krepšinio čempionatai pirmą kartą surengti Romoje 1938 m. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus. Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai.
Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes. Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė (vyriausiasis treneris V. Kanapkis) laimėjo 4 rungtynes ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis. Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta. XXIX čempionate (2003) į stipriausių komandų dvyliktuką nepateko. XXX čempionate (2005) Lietuvos moterų rinktinė dėl bronzos medalių vėl žaidė su Ispanijos komanda: pralaimėjusi 65:83 vėl liko ketvirta. XXXI čempionate (2007) Lietuvos krepšininkės užėmė 6 vietą.
Vyrų Čempionatai
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935 m. Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais. III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. 1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993. XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais.