Šis straipsnis apžvelgia krepšinio istoriją, Vokietijos krepšinio raidą ir Lietuvos krepšinio kelią, įskaitant įvykius, susijusius su nacistinės Vokietijos laikotarpiu ir dabartiniais pasiekimais.
Įžanga
Krepšinis, nors ir jauna sporto šaka, tapo neatsiejama daugelio šalių kultūros dalimi. Lietuvoje krepšinis užima ypatingą vietą, o Vokietija pastaraisiais metais demonstruoja vis didesnę pažangą šioje sporto šakoje. Tačiau istorija kartais pateikia netikėtų sąsajų, primenančių apie tamsius praeities įvykius.
Incidentas Havajuose: nacistinis himnas
Šeštadienį Havajuose, kur JAV ir Vokietijos moterų teniso komandos varžėsi „Fed Cup“ turnyro ketvirtfinalyje, įvyko incidentas, kuris priminė apie skaudžius istorijos puslapius. Prieš pirmąją kovą tarp amerikietės Alison Riske ir Andreos Petkovič aikštėje nuskambėjo nacistinis „Deutschland, Deutschland, über alles“ („Vokietija, Vokietija, aukščiau visko“) himnas.
Istorinis kontekstas
Vokietijos himnas yra 1797 metais parašyta Josepho Haydno melodija, kuriai 1841 metais žodžius sukūrė Augustas Heinrichas Hoffmannas. Kadangi Vokietiją šlovinantys pirmieji du posmai buvo akcentuojami Vokietijos nacistinės propagandos, 1945 metais jie buvo uždrausti ir dainuojamas tik trečias posmas.
A. Petkovič reakcija
1987 metais Bosnijoje gimusi, bet vos šešių mėnesių į Vokietiją persikėlusi ir visą laiką šiai šaliai atstovaujanti A. Petkovič neslėpė pasipiktinimo. „Tai ignoravimo viršūnė. Niekada nesijaučiau labiau negerbiama per visą savo gyvenimą. Trylika metų žaidžiu „Fed Cup“ varžybose, ir tai blogiausias dalykas, koks man įvyko“, - po mačo kalbėjo A. Petkovič. Vokietijos atstovė kiek netikėtai pralaimėjo amerikietei Alison Riske 6:7, 2:6 ir prisipažino, kad svarstė pasitraukti iš aikštyno. „Dabar juk 2017-ieji, tokių dalykų negali būti Jungtinėse Valstijose“, - teigė žaidėja. Kai stadione skambėjo nacistiniai žodžiai, apie 20 vokiečių bandė juos perrėkti giedodami dabartinį himną.
Taip pat skaitykite: Istoriniai krepšinio susitikimai
Krepšinio populiarumas ir istorija
Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo.
Krepšinio sukūrimas
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka. Krepšinis išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais.
Krepšinio populiarumas pasaulyje
Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Kadangi tai jauna sporto šaka, tad galima teigti, kad ji vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį. Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm).
Krepšinis Lietuvoje
Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka Lengvoji atletika ir boksas.
Lietuvos krepšinio istorija
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorijos vingiai: Latvija ir Vokietija
Pirmieji žingsniai
Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Kūno kultūros rūmai ir FIBA narystė
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Amerikos lietuvių indėlis
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Europos čempionato auksas
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Kauno sporto halės statyba
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus.
Taip pat skaitykite: Apie Vokietijos Bundeslygą
Antrasis čempionų titulas
Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė taip pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antrasis pasaulinis karas ir stagnacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Žalgirio triumfas ir nepriklausomybės atkūrimas
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
Olimpinė bronza Barselonoje
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
"Karnio prakeiksmas"
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
Sugrįžimas į elitą
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalimą JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
Europos auksas Švedijoje
2003 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Tas pačias metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
Nuosmukiai ir pakilimai
2005 metų Europos čempionate komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti. 2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr. trenerio vietą paliko Antanas Sireika. 2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. 2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai. 2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais. Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Europos čempionatas Lietuvoje
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
Pastarojo meto pasiekimai
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta. 2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui. 2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas.
Moterų krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendenciją: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą. Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos jaunimo rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Vokietijos krepšinio istorija
Nors Vokietija nėra tradicinė krepšinio šalis, pastaraisiais metais ji demonstruoja vis didesnę pažangą. Vokietijos rinktinė triumfavo 2023 m. pasaulio krepšinio čempionate, finale įveikusi Serbiją.
Europos čempionų titulas
Europa turi naujus krepšinio karalius. Po 32 metų pertraukos Senojo žemyno pirmenybėse triumfavo dabartinė pasaulio čempionė Vokietija, kuri finale 88:83 (24:22, 16:24, 26:21, 22:16) palaužė turkus. Turkams tai antrasis istorijoje medalis - vėl sidabras, iškovotas po 24 metų. Isaacas Bonga pelnė 20 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir su 27 naudingumo balais tapo finalo MVP.
Finalo rungtynių apžvalga
Turkijos rinktinei mačo pradžia buvo gerokai pozityvesnė - jie atitrūko 13:2, o Vokietija buvo priversta prašyti pasitarimo. Franzas Wagneris nutraukė vokiečių taškų badą (5:13), dar dvi atakas realizavo Isaacas Bonga (9:13), tad skirtumas tirpo. Kėliniui įpusėjus Dennisas Schroderis baudomis lygino rezultatą - 14:14. Vokiečiai rezultatą persvėrė (19:16) ir po pirmo kėlinio pirmavo 24:22. Vokiečių pranašumas augo (28:22), tiesa, neilgam, nes spurtas 8:0 vėl išvedė į priekį Turkiją - 30:28. Alperenas Šengunas ir Cedi Osmanas tempė į priekį turkus (44:38), kad sukvietė vokiečius pasitarimui, po kurio Ademas Bona ir Franzas Wagenris apsikeitė taškais, o galiausiai po antrojo kėlinio Turkija pirmavo 46:40. Panašiai įtempta kova tęsėsi. Vokiečiai I. Bongos dėka išsiveržė į priekį (50:49), bet A. Šengunas grąžino lygybę - 55:55. Turkija vėl didino pranašumą (61:55), kol tritaškio nesmeigė Johannesas Thiemannas - 63:63. Rezultatas dar keliskart susvyravo, o po trijų ketvirčių priekyje 67:66 buvo turkai. Turkija darkart bandė bėgti į priekį (72:66), bet Vokietija vėl reagavo - 71:72. A. Šengunas ir Ercanas Osmani turėjo atsaką (76:71), bet svarbų tritaškį smeigė Andreasas Obstas - 74:76. I. Bonga darkart šovė iš toli (77:76), tai buvo jau ketvirtas jo tolimas metimas. Turkus truktelėjo Kenanas Sipahi (79:77), pražanga puolime skirta F. Wagneriui. Persvarą vokiečiams grąžino iš toli pataikęs Danielis Theisas, liko 2 minutės - 82:81. Shane‘as Larkinas turėjo atsakymą, po jo prabilo Dennisas Schroderis - 84:83. Liko minutė, A. Šengunas prametė, o D. Schroderis rodė lyderystę po kelių prieš tai nesėkmingų komandos draugų bandymų - 86:83. A. Šengunas metė iš toli netaikliai, D. Schroderis ėjo mesti baudų, jas realizavo ir vokiečiai buvo per plauką nuo triumfo - 88:83.
Statistika
Vokietija: Isaacas Bonga 20 (5 atk. kam., 4/4 trit., 27 n.b.), Franzas Wagneris 18 (8 atk. kam.), Dennisas Schroderis 16 (12 rez. perd.), Tristanas Da Silva 13, Andreasas Obstas 9. Turkija: Alperenas Šengunas 28, Cedi Osmanas 23 (6/9 trit., 40 min.), Shane‘as Larkinas 13 (6 atk. kam., 9 rez. perd., 5/16 metimai), Ademas Bonga 12.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės
1936 metais Berlyne vyko vasaros olimpinės žaidynės, kurias nacistinė Vokietija panaudojo kaip propagandos įrankį. Žaidynės turėjo pademonstruoti pasauliui tariamą arijų rasės pranašumą ir nacistinės ideologijos stiprumą.
Pasirengimas žaidynėms
Berlyne vasaros olimpinės žaidynės turėjo vykti dar 1916 metais, tačiau joms koją pakišo Pirmasis pasaulinis karas. Kaip ten bebūtų, šiuolaikinių olimpinių žaidynių tėvu vadinamas Pierre‘as de Coubertinas visada aršiai ragino nepainioti sporto ir politikos. Dėl šios priežasties 1931 metais Tarptautinis olimpinis komitetas paliko Romą ir Budapeštą it musę kandusius ir nusprendė, kad 1936 metų vasaros olimpinės žaidynės vyks ne kur kitur, o Berlyne. 1933 metais Vokietijoje į valdžią pateko Nacionalsocialistinė partija, kuriai vadovavo Adolfas Hitleris. Prie A. Hitlerio prisijungė ir Nacionalsocialistinė studentų sąjunga. Anot akademinio jaunimo, arijų sportininkams visai nebūtina varžytis su esą nepilnaverčių tautų atstovais. Taigi A. Tik štai nacių propagandos vadas Josifas Gebbelsas ryžtingai pasisakė prieš tokį A. Hitlerio nenorą. Didelio masto renginiai visada atkreipia dėmesį ir padeda konkrečiai valstybei pagerinti savo reputaciją. Anot J. Palankus šalies įvaizdis - galas politinei izoliacijai, nauji ekonominiai ryšiai ir galiausiai užsienio kapitalas, kurio Vokietijai tada taip trūko. A. Norėdamas, kad Vokietijos olimpinės žaidynės į istoriją patektų kaip pačios geriausios per visą istoriją, A. Hitleris jų biudžetą padidino iki 20 mln. reichsmarkių (maždaug 8 mln. dolerių), nors iš pradžių ketino išleisti ne daugiau 3 mln. Galiausiai vokiečiams pavyko susigrąžinti vos 6 proc. Vietoj seno stadiono rekonstrukcijos nuspręsta statyti naują sporto objektą. Berlyne neįtikėtinai greitai - per trejus metus - pastatytas naujas sporto kompleksas: 86 tūkst. Olimpinis miestelis pastatytas maždaug už 10 kilometrų nuo Berlyno. 540 tūkstančių kvadratinių metrų aikštėje išdygo 150 statinių. Miestelio teritorijoje buvo iškastas ežeras, įrengtas suomiškų pirčių kompleksas ir daug kavinių su terasomis. Specialiai Berlyno olimpinėms žaidynėms sukurta ženkliukų, medalių, apdovanojimų ir suvenyrų eskizų su svastikomis ir vokišku ereliu. Numatyto biudžeto A. Hitlerio užgaidoms nepakako: vien stadiono statyboms Vokietija galiausiai buvo priversta skirti net 77 mln. reichsmarkių. A. Treniruočių aikštelės buvo daromas būtent tokio dydžio, kokios buvo ir olimpiniame stadione. Olimpinių žaidynių organizaciniai reikalai buvo patikėti publicistui ir sportinio judėjimo teoretikui Carlui Dimai. Nors iki tol dėl žydų kilmės žmonos giminių ir nebuvo laikytas labai naudingu, greičiau jau priešingai, dabar jis kartu su propagandos ministru J. Remiantis jų sumanymu, nuspręsta vystyti olimpinių žaidynių senovės Graikijoje ir Trečiajame Reiche panašumo idėją. Žiniasklaida kalbėjo apie idealaus (taip pat ir fiziškai) arijaus įvaizdį. Vokiečiams tvirtinta: Trečiasis reichas - „Šventosios Romos imperijos vokiečių nacijos“ palikuonis, parėmęs jos kultūrą ir galią. Vos tik prasidėjus statyboms, pasaulinio ryškumo dokumentinio kino žvaigždė Leni Riefenstahl pradeda ruoštis filmuoti juostą „Olimpija“ - tai pirmasis kino įrašas apie olimpines žaidynes, patekęs į dokumentikos istoriją. Filme plėtojama Antikos ir Trečiojo Reicho paralelė. J. Gebbelsas norėjo, kad žiūrovas kino ekrane išvystų ne tik sporto renginio kroniką, bet ir Vokietiją aukštinančią propagandą, turinčią padaryti įspūdį žmonėms visame pasaulyje.
Boikoto grėsmė ir nuolaidos
Nacistinių žaidynių priešininkams kilo idėja surengti alternatyvias olimpines žaidynes Barselonoje. Raginimų atšaukti olimpines žaidynes reiškė ir Jungtinės Valstijos. Prie jų prisijungė delegacija iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Nyderlandų. Nuo 1933 metų žydams Vokietijoje visur ir visada imta sakyti ne: Vokietijos bokso asociacija dėl žydiškos kilmės išgynė čempioną Eriką Seeligą, netrukus dėl tos pačios priežasties nutrauktas susitarimas su teniso žaidėju Danieliu Prennu, šuolininkę į aukštį Gretel Bergmann iš viso išbraukė iš olimpinės kovos. JAV olimpinio komiteto vadovas pareiškė, kad su žydų tautybės sportininkais elgiamasi sąžiningai, o amerikiečiai neprivalo dalyvauti „žydų ir nacių konflikte“. 1935 metais nesitarimai dėl olimpinių žaidynių pasiekė kulminaciją, ir A. Brundage‘ui bandyta prieštarauti, tačiau gana greitai nuleistos rankos. Tarptautinio olimpinio komiteto narys Ernstas Li Janke buvo pašalintas iš komiteto, nes išdrįso pasisakyti prieš Berlyno olimpines žaidynes.
Antisemitizmo slopinimas
E. A. Hitlerio Vokietijai pasitarnavo ir šalies vidaus politika. Prieš olimpines žaidynes buvo sustabdyti įstatymai prieš netradicinės seksualinės orientacijos žmones. Vokietijos valdžia pritildė antisemitinę retoriką. Kai į Vokietiją atvyko Tarptautinio komiteto pirmininkas, jis išreiškė nepasitenkinimą antisemitiniais lozungais ir plakatais. A. Hitleris nenorėjo nusileisti: „Pone prezidente, atėjęs į svečius juk nesiimsite mokyti šeimininkų, kaip tvarkytis namuose, tiesa?“. A. Iš Berlyno gatvių dingo prieš žydus nukreipta reklama ir knygos. Vokietijos masinio informavimo priemonėms uždrausta skelbti antisemitines medžiagas. Norėdami sudaryti bent šiokio tokio liberalizmo įspūdį, naciai netgi leido žydų kilmės fechtuotojai Helenai Mayer atstovauti Vokietijai olimpinėse žaidynėse. Sportininkė iškovojo sidabro medalį ir, kaip ir kiti medalių laimėtojai iš Vokietijos, ant pakylos pademonstravo nacių pasveikinimą. Pasibaigus olimpinėms žaidynėms, H. Be minėtosios fechtuotojos Vokietijos valdžia į Berlyno olimpines žaidynes delegavo dar devynis žydų kilmės sportininkus. Tarptautinio olimpinio komiteto tarpininkavimas ir didžiulės nacių pastangos padėjo pasiekti, kad Jungtinių Valstijų mėgėjiško sporto sąjunga 1935 metų gruodį visgi balsavo už šalies dalyvavimą žaidynėse. Amerikiečių pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys.
#