Įvadas
Jonas Kazlauskas - gerai žinomas krepšinio specialistas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos ir tarptautiniame krepšinyje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo karjera, nuo žaidėjo iki trenerio, įskaitant svarbiausius pasiekimus ir indėlį į krepšinio vystymąsi.
Ankstyvasis gyvenimas ir žaidėjo karjera
Kazláuskas Jonas gimė 1954 m. lapkričio 21 d. Panevėžyje. Jis yra Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtinis, o pirmasis treneris buvo R. Sargūnas. 1973 m. jam suteiktas SSRS sporto meistro vardas. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo matematiko specialybę. 1972-1985 m. žaidė Vilniaus Universiteto, Statybos krepšinio komandose. 1984 m. tapo Lietuvos vyrų krepšinio čempionu, o 1979 m. iškovojo SSRS čempionato bronzos medalį. 1979-1983 m. buvo Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas, sužaidė 41 rungtynes ir pelnė 444 taškus.
Trenerio karjeros pradžia
1985-1994 m. dirbo Vilniaus olimpinio rezervo krepšinio sporto mokykloje treneriu, vėliau - direktoriumi. 1992-1993 m. treniravo Lietuvos jaunučių, o 1993-1994 m. - jaunių krepšinio rinktines, o 1994 m. tapo Europos čempione.
Darbas su Kauno „Žalgiriu“
1994-2000 m. J. Kazlauskas treniravo Kauno „Žalgirį“. 1998 m. su šia komanda laimėjo Europos šalių taurių taurę, o 1999 m. - Europos šalių čempionų taurę. Kauno „Žalgiris“ - legendinis Lietuvos krepšinio klubas, įkurtas 1944 metais. Per ilgus gyvavimo metus jis tapo ne tik šalies krepšinio simboliu, bet ir reikšminga Kauno miesto kultūros dalimi. „Žalgirio“ istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, kovą ir triumfą, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Klubo įkūrimas ir pirmieji metai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m.1946 metais „Žalgiris“ pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu.
Taip pat skaitykite: Jonas: Futbolo šlovės link
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m., 1947 m. 1951 metais „Žalgiris“ pirmą kartą tapo SSRS čempionu, laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75. Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83.
Dalyvavimas SSRS taurės varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Debitas Europoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę. 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą.
Tarpžemyninė taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje. 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą.
Auksinė Arvydo Sabonio era
Nuo paskutinio SSRS titulo kauniečiams teko laukti tris dešimtmečius, kol šalyje užgimė Arvydo Sabonio fenomenas. Vidurio puolėjas su bendražygiais ėmė dominuoti SSRS čempionate, iškovojęs tris titulus iš eilės, o pergalingą laikotarpį papuošė ir Tarpkontinentiniu W.
Taip pat skaitykite: LSU indėlis į sportą
Kelias į Eurolygos viršūnę
Praėjus daugiau nei 10 metų - dar viena titulų banga Kaune. Jono Kazlausko diriguojamas „Žalgiris“ 1998-aisiais triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno Saportos turnyre, o po metų - auksinis debiutas Eurolygoje.
Darbas su Lietuvos rinktine
Nuo 1997 iki 2001 m. J. Kazlauskas treniravo Lietuvos rinktinę. Svarbiausias pasiekimas - 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovota bronza. Tačiau po nesėkmingo pasirodymo 2001 m. Europos krepšinio čempionate Turkijoje, J. Kazlauskas pasitraukė iš rinktinės. Po 11 metų, trečiadienį Kaune posėdžiavę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto nariai nusprendė, kad Jonas Kazlauskas grįžta į vyriausiojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio postą. Pasak A.Sabonio, ir šį kartą J.Kazlauskas turės kurti naują komandą. „Rinktinėje neišvengiamai įvyks kartų kaita. Manau, kad būtent J.Kazlauskas geriausiai gali suvaldyti šį skausmingą procesą, - spaudos konferencijoje kalbėjo A.Sabonis. - Prasideda naujas olimpinis ciklas ir treneris turi būti renkamas ketveriems metams. Tuomet lengviau dirbti. Manau, kad J.Kazlauskas yra vienas iš geriausių mūsų trenerių, tikras autoritetas“.
1995 metų Europos čempionatas
1995 metų Europos čempionatą Graikijoje Lietuva visada prisimins kaip neteisybės triumfą. Dėl to, kad finale lietuviai buvo apvogti ir tą padarė mačo teisėjai. Vlado Garasto treniruojama Lietuvos ekipa iki finalo buvo patyrusi vienintelę nesėkmę - 61:70 nusileido tai pačiai Jugoslavijai grupės turnyre.Ketvirtfinalyje lietuviai patiesė Rusiją 82:71, o Arvydas Sabonis sužaidė fantastiškai: 33 taškai (13/15 dvitaškių), 14 atkovotų kamuolių. Pusfinalyje kroatai buvo įveikti 90:80 - Šarūnas Marčiulionis surinko 27 taškus, A.Sabonis - tašku mažiau ir atkovojo 17 kamuolių.Finalas tapo tikra drama. Aleksandras Djordjevičius Jugoslavijai pelnė 41 tašką, pataikęs 9 tritaškius iš 12. Š.Marčiulionis įmetė 32 taškus, tačiau svarbiausiu rungtynių veikėju tapo arbitras iš JAV George'as Toliveris.Jo abejotini sprendimai lėmė penktąją A.Sabonio pražangą, o po to amerikietis neįskaitė Sauliaus Štombergo metimo ir dar skyrė jam pražangą puolime.Lietuviai puolė ginčytis ir techninę pražangą gavo Š.Marčiulionis. Tačiau vietoj 2 taškų deficito, kuris būtų buvęs būtų įskaitytas S.Štombergo metimas, tada jau buvo minus 6 ir lūžis neįvyko. Jugoslavija nugalėjo 96:90.„Jautėmės apvogti. Ir iki šiol taip jaučiamės, - neseniai yra sakęs Š.Marčiulionis. - Nemanau, kad mes pralaimėjome finalą. O jugoslavai jo irgi nelaimėjo“.20 tūkst. žiūrovų švilpė, kai „jugai“ šoko pergalės šokį. O kai buvo teikiami sidabro medaliai, tribūnos vieningai skandavo „Lietuva!“.
Darbas su kitomis rinktinėmis ir klubais
2004-2008 m. J. Kazlauskas treniravo Kinijos nacionalinę komandą, o 2009-2010 m. buvo Graikijos rinktinės vyriausiasis treneriu. Su Graikijos rinktine 2009 m. Europos krepšinio čempionate iškovojo bronzos medalius. Praėjusį sezoną J. Kazlauskas treniravo Maskvos CSKA klubą. Nors jo auklėtiniai tapo VTB Vieningosios lygos ir Rusijos krepšinio lygos nugalėtojais, apmaudus pralaimėjimas Eurolygos turnyro finale lėmė komandos vadovų sprendimą nebepratęsti sutarties su strategu iš Lietuvos. Per savo karjerą J. Kazlauskas taip pat yra treniravęs Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei Pirėjo „Olympiacos“ ekipas.
Įvertinimai ir apdovanojimai
Be vyriausiojo rinktinės trenerio rinkimų, vakar LKF vykdomojo komiteto nariai atliko ir daugiau darbų. Posėdžio pradžioje buvo įvertinti šiais metais oficialiuose turnyruose dalyvavusių Lietuvos rinktinių rezultatai. Labai gero vertinimo sulaukė vasarą atrankos varžybose kelialapį į Europos čempionatą iškovojusi moterų rinktinė, Europos čempionų titulą iškovojusi 20-mečių komanda, sidabro medalius pelnę 18-mečiai bei Europos jaunučių čempionato B diviziono varžybas laimėjusi 16-mečių merginų rinktinė.Patenkinamai buvo įvertinti Londono olimpinėse žaidynėse aštuntą vietą užėmę vyrai bei Europos jaunimo čempionate devintą vietą iškovojusi 20-mečių merginų rinktinė. Blogai buvo įvertintos Europos čempionato B divizione pasilikusi 18-mečių merginų, 17-mečių ir 16-mečių vaikinų rinktinės.
Taip pat skaitykite: Meksiko olimpinės žaidynės ir Lietuva
Kiti treneriai
Tarp galimų pretendentų į rinktinės stratego postą dar buvo minimi Tomas Pačėsas, Rimas Kurtinaitis ir nuo 2009 m. rinktinę treniravęs Kęstutis Kemzūra. Kol kas T.Pačėsas oficialiai darbo neturi, bet Krepsinis.net jau rašė, jog šis specialistas yra pagrindinis kandidatas perimti Vilniaus „Lietuvos ryto“ vairą. Kęstutis Kemzūra (buvusi komanda - Nymburko ČEZ). Darius Maskoliūnas (pastaroji darbovietė - Sopoto „Trefl“). Valdemaras Chomičius (Dniepropetrovsko „Dnipro“). Kazys Maskvytis (pastaruoju metu dirbo Klaipėdos „Neptūne“). Saulius Štombergas (pastaroji darbovietė - Kauno „Žalgiris). Algirdas Brazys (pastaroji darbovietė - Panevėžio „Lietkabelis“). Rimantas Grigas (pastaroji darbovietė - Minsko „Cmoki“).
tags: #jonas #kazlauskas #krepsinyje