Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti iškilią asmenybę, alpinistą ir keliautoją Julių Jurgelionį, jo indėlį į Lietuvos alpinizmą ir sportinį turizmą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su Algimantu Jucevičiumi, alpinizmo veteranų atsiminimus ir nekrologus. Siekiama atskleisti J. Jurgelionio gyvenimo kelią, jo pasiekimus ir įtaką alpinizmo bendruomenei.
Kelias į Kalnus: Algimanto Jucevičiaus Perspektyva
A. Jucevičius, žinomas kaip Lietuvos keliautojų sąjungos veidas, „Snaigės“ žygių, sportinio turizmo varžybų organizatorius, dalijasi savo įžvalgomis apie meilę sportui ir gamtai. Jo kelionės prasidėjo mokykloje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kur susikūrė keliautojų būrelis. Tuo metu moksleivių iniciatyva buvo skatinama, o žygius po Lietuvą galėjo vesti vyresni moksleiviai.
A. Jucevičiaus pirmasis žygis buvo į Karpatų kalnus 1959 m., būnant šešiolikos metų. Jis teigia, kad šiais laikais jaunimas dažnai yra suvaržytas, o tai slopina iniciatyvumą. Baigęs mokyklą, A. Jucevičius įsitraukė į Kauno turistų klubo veiklą, vėliau perėjo dirbti į Lietuvos turizmo ir ekskursijų tarybą Vilniuje, o 1977 m. pradėjo vadovauti Vilniaus turistų klubui.
A. Jucevičius iki šiol palaiko Vilniaus turistų klubą, kuris anksčiau turėjo dešimt etatinių darbuotojų, inventoriaus nuomos punktą ir biblioteką. Jo svajonė buvo įrengti „Turistų namus“, tačiau prasidėjus pertvarkymams, teko išsikelti. Dabar klubas glaudžiasi K. Kalinausko g. 9. A. Jucevičius taip pat vadovauja Lietuvos keliautojų sąjungai (LKS), kuri įeina į Lietuvos „Sportas visiems“ asociaciją.
A. Jucevičius sako, kad patirtis tapti vadovu nuo 16 metų išaugo savaime. Jo geografijos mokytoja skatino smalsumą, o pirmasis kalnų žygių vadovas buvo Antanas Babieža. A. Jucevičiaus gyvenime svarbios dvi kryptys - knygos ir kelionės. Jis visada ieškojo knygų apie keliones aplink pasaulį, kalnus. Vėliau likimas suvedė su legendiniu keliautoju Antanu Poška, kurio kelionių užrašų aštuonis tomus A. Jucevičius išleido.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
A. Jucevičius yra aplankęs įvairius kalnynus, įskaitant Altajų, Kaukazą ir Pamyrą. Jis teigia, kad visi kalnai yra skirtingi ir patrauklūs. Anksčiau galimybės keliauti buvo apribotos Sovietų Sąjungos teritorija, todėl veikla vyko Eurazijos kalnuose. A. Jucevičius pabrėžia lietuviško paveldo svarbą ir lietuviškų pavadinimų viršūnes. Jo misija - nuvesti ir parodyti šias vietas jaunimui.
Net ir sovietiniais laikais Lietuvai buvo svarbus tautiškumo puoselėjimas. Lietuvos vardą garsino ne tik Kauno „Žalgiris“, bet ir keliautojai bei alpinistai. A. Jucevičius pasakoja apie Punios sutartį, kurioje buvo deklaruojama, kad nebus nė vieno žygio be konkretaus tikslo, liepiančio gerbti ir saugoti krašto praeities paminklus. Alpinistai, nuvykę į kalnus, pradėjo vadinti viršūnes lietuviškai.
1959 m. Kaukaze žuvo alpinistai Gediminas Akstinas, Vytautas Vosilius ir Feliksas Mieliauskas. G. Akstinas buvo tremtinys, studijavo Leningrade ir bendravo su alpinistais. Po jo žūties, jo draugas A. Romanovas pakvietė Lietuvos alpinistus į Kirgiziją, kur jie įkopė į bevardes viršūnes Tian Šanyje ir pavadino jas „Gedimino Akstino“ ir „Lietuvių alpinistų“ vardais. 1964 m. Lietuvos alpinistai suorganizavo ekspediciją į pietvakarių Pamyrą, kur įkopę į viršukalnę, pavadino ją „Lietuvos“ vardu. Šalimais buvusias viršūnes jie pavadino „Čiurlionio“ ir „Donelaičio“ vardais.
A. Jucevičius teigia, kad viršukalnes įregistruodavo Sovietų Sąjungos alpinizmo federacija. Anksčiau pakakdavo alpinistams parašyti ataskaitą federacijai, o keliautojams - Sąjungos turizmo ir ekskursijų tarybai, ir viskas atsirasdavo žinynuose. Dabar reikia pasiekti, kad pavadinimai taptų geografiniais terminais. Visos lietuviškos viršukalnės ir perėjos valstybiniu mastu tebėra neįteisintos.
A. Jucevičius apibūdina sportinio turizmo specifiką, teigdamas, kad turizmas yra pažinimo priemonė. Kuo sudėtingesnis žygis, tuo didesnį krūvį gauna žmogus, taip atsiranda sporto elementas. Anksčiau vykdavo sportinio turizmo čempionatai, tačiau atsivėrus keliams į kitas šalis, tokių žygių sumažėjo. A. Jucevičius dalyvavo Tarptautinės sportinio turizmo federacijos steigimo susirinkime Maskvoje.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
A. Jucevičius teigia, kad formaliai keliauti pasidarė sudėtingiau, visur reikia vizų, leidimų, o kelionės brangios. Taip pat nepalyginsi, su kokiu inventoriumi vertėsi jaunystėje, ir koks yra dabar. Inventoriaus kokybė žymiai pagerėjo, padidėjo saugumas, atsirado specialiai kalnų sąlygoms pritaikytų drabužių. Tačiau natūrali gamta išliko tokia pat ne vien savo grožiu, bet ir pavojais.
Alpinizmo Bendruomenės Netektys: In Memoriam
Šiame skyriuje pagerbiami alpinizmo bendruomenės nariai, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos alpinizmo istorijoje. Nekrologuose ir atminimo žinutėse atsispindi jų indėlis į alpinizmą, sportą ir visuomenę.
- Aleksandras Jurgelionis: Žinomas alpinistas, miręs 2021 m. gruodžio 21 d., likus mėnesiui iki 85-ojo gimtadienio.
- Algimantas Juozas Kepežėnas: Lietuvos kalnų slidinėjimo patriarchas, buvęs ilgametis federacijos prezidentas, biologijos mokslų daktaras, alpinistas, miręs 2021 m. birželio 10 d.
- Tamara Zubkevič Jukkel: 1959 metų laidos alpinistė, dalyvavusi alpinistinėse ekspedicijose Pamyre ir Tian Šanėje, mirusi 2021 m. balandžio 25 d.
- Juozas Jakštys: Pirmosios kartos alpinistas, atvykęs į Kauną iš Kijevo, miręs 2021 m. balandžio 18 d.
- Ina Migla: Žymi latvių alpinistė, bendravusi su Lietuvos alpinistais nuo 1975 m., mirusi 2021 m. kovo 26 d.
- Saulius Jurevičius: Alpinistas iš Panevėžio, miręs 2021 m. vasario 18 d.
- Stasys Žebrauskas: Alpinistas, žinomos alpinistės Virginijos Kriščiūnaitės Žebrauskienės vyras, miręs 2020 m. gruodžio 10 d.
- Julius Jurgelionis: Žinomas architektas ir alpinistas, miręs 2020 m. liepos 14 d.
- Rimvydas Nogis-Navickas: Alpinistas, įkopęs į Kaukazą ir Tian Šanį, miręs 2020 m. vasario 15 d.
- Nijolė Volungaitytė: Pirmosios kartos alpinistė, mirusi 2020 m. sausio 7 d.
- Mindaugas Skučas: Alpinistas, miręs JAV Hiustone 2019 m. sausio 16 d.
- Virginija Kriščiūnaitė Žebrauskienė: Alpinistė, įkopusi į Lenino viršūnę ir tapusi antra moterimi Pabaltyje, viršijusia 7000 mvjl. aukštį, mirusi netikėtai.
- Petras Tulevičius: Vienas pirmųjų Lietuvos alpinistų, įkopimų dalyvių ir organizatorių, miręs 2018 m. rugsėjo 05 d.
- Donatas Vasiliauskas: Gydytojas kardiologas, habilituotas daktaras, profesorius, alpinistas, miręs 2017 m. rugpjūčio mėn. 02 d.
- Vytautas Viršilas: Žinomas alpinistas, ilgametis Lietuvos alpinizmo federacijos prezidentas, miręs 2016 m. birželio mėn. 20 d.
- Erdvilas Adomaitis: Daugkartinis alpinizmo čempionas, miręs 2016 m. balandžio 21 d.
- Danutė Šukytė Skučienė: Žinoma Lietuvos alpinistė, pirma moteris Pabaltyje įkopusi į 7000 mvj viršijantį kalną, mirusi 2016 m. kovo mėn. 02 d.
- Jonas Čijunskis: Žinomas alpinistas, "Nemuno" draugijos alpinistų sekcijos Jonavoje įkūrėjas, miręs 2015 m. vasario 24 d.
- Giedrė Gučaitė: Dailininkė, išėjusi į Amžinybę 2014 m. rugsėjo 29 d.
- Algirdas Norkus: Alpinistas, įveikęs daug sudėtingų maršrutų Kaukazo ir Tian Šanio kalnuose, miręs 2013 m. rugsėjo 24 d.
- Elena Stankevičiūtė Šaduikienė: Išėjusi į Amžinybę 2012-10-01.
- Antanas Čergelis: Alpinistas, miręs 2011-05-24.
- Eugenijus Lašovas: Alpinistas, miręs.
- Kastytis Zubovas: Alpinizmo instruktorius, žuvęs kalnuose 1971 m.
Alpinizmo Istorijos Puslapiai: Ušbos Ekspedicija
Šiame skyriuje prisimenama 1972 m. ekspedicija į Ušbą, kurioje dalyvavo 9 Lietuvos alpinistai. Taip pat pasakojama apie 1981 m. pavasarį keturių alpinistų iš Lietuvos (Algis Gudelis, Eugenijus Bajoras, Rimas Neverauskas ir Paulius Koncė) pasiruošimą eksternu laikyti alpinizmo instruktorių egzaminus ir planus vasaros žygiams Kaukaze.
Alpinistai domėjosi maršrutais į Ušbą ir ankstesniųjų įkopimų patirtimi. Į Ušbą kopdavo tik labai patyrusių alpinistų grupės, kurios siekdavo ne tik sportinių tikslų, bet ir troško pabuvoti jos viršūnėje. Tačiau daugelis bandymų baigdavosi nesėkmingai.
SSSR alpinizmo federacija daugelį metų neleisdavo šiame rizikingame rajone rengti didelių ekspedicijų, tačiau įvertindama sėkmingas ankstesniąsias lietuvių ekspedicijas, padarė išimtį. Treneriais buvo pakviesti Ina Migla ir Aleksandras Lukašenka, o gelbėjimo būrio vadu - Viktoras Prazdnikovas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Ekspedicijos reikmėms buvo panaudotas Vyto Dumbravo garažas, o maisto produktais rūpinosi Kęstutis Navikas. Pagrindinė grupė, kurią sudarė 11 žmonių, išskrido iš Vilniaus 1981 m. liepos 10 d. Iš Suchumio alpinistai pasuko link Svanetijos, kur susitarė su svanais dėl arklių, kuriais užkėlė dalį krovinio iki tako, vedančio link Ušbos ledyno. Bazinė stovykla buvo įkurta maždaug 2200 m aukštyje, šalia krioklio.
Po neilgų derybų buvo gautas centrinio Kaukazo gelbėjimo tarnybų leidimas visiems sportiniams įkopimams Šcheldos - Ušbos rajone. Treniruotėms buvo pasirinkti nesudėtingi maršrutai į Mažosios Ušbos, Ščiurovskio, Šcheldos viršūnes. Liepos viduryje orai išsitaisė, ir alpinistų žvilgsniai krypo į Pietinės Ušbos bokštą.
Viena-dvi grupės tuo pačiu metu kopdavo sudėtingais maršrutais Pietų siena ir Pietryčių ketera. Stipriausia grupė, kurią sudarė sporto meistras Z. Blažaitis ir kiti alpinistai, sėkmingai šturmavo vertikalų uolų bastioną, pakilę link jo tiesia Vakarų ketera. Trečios dienos pavakarę jie pasiekė Pietinę Ušbos viršūnę sudėtingiausiu Arciševskio 6 s.k. maršrutu.
Ekspedicija artėjo į pabaigą, ir Ušba vis labiau slėpėsi debesyse. Grupė, kurią sudarė A. Mozuraitytė, J. Daugvila, R. Skirmantas ir autorius, taip pat planavo įkopimą į Pietinę viršūnę Š-V briauna. Tačiau pritrūko ryžto pakartoti tik vieną kartą ir net 11 dienų trukusį įkopimą.
Praėjus porai dienų, Z. Blažaitis, A. Gudelis, R. Simutis ir K. Virbalis vėl ėmė dairytis į Ušbą. Rugpjūčio 2 d. jie paliko stovyklą, nešdamiesi 6 užsienietiškas virves, apie 50 įvairiausių kablių, srieginius ledo kablius, titanines nages ir dvivietę palapinę. Kylant ant Ušbos ledyno, nutarė apsistoti kairėje ledyno pusėje esančioje nakvynvietėje, pavadintoje žalia kišene.
Rugpjūčio 3 d. alpinistai pradėjo maršrutą ir apie valandą sniego šlaite mušė laiptelius. Pasiekus pirmąsias apirusias uolas, prasidėjo sudėtingas laipiojimas. Po kelių valandų pereita į kairiąją briaunos pusę ir siauromis uolų lentynomis pakilta į viršų. Briauna stojosi ir vos rasta šiek tiek platesnė lentyna sėdimai nakvynei.
Rugpjūčio 4 d. alpinistai tęsė kopimą ir atsidūrė prieš lyg nupoliruoto marmuro blokų statų šlaitą. Tenka panaudoti visą plonų kablių arsenalą, kopėtėles. Nuo pat pirmos dienos eita su dviguba saugos virve. Marmuro šlaitas buvo gana nemalonus, nes nebuvo jokios užuovėjos nuo karts nuo karto krintančių akmenų. Kuo aukščiau kilta, tuo labiau griuvo visiškai status uolų bastionas.
Iš Alpinizmo Vikis: Atminimo Žodžiai
Alpinizmo vikis pateikia alpinistų memorialą, kuriame pagerbiami žuvę alpinistai. Tai priminimas apie kalnų pavojus ir alpinistų atsidavimą savo aistrai.
Kelionės Po Lietuvą: LPKTS Filialų Veikla
Šiame skyriuje apžvelgiama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) filialų veikla, skirta istorinės atminties išsaugojimui ir bendruomenės stiprinimui.
LPKTS tarybos posėdis prasidėjo sugiedojus Tautišką giesmę ir pagerbus išėjusiuosius į Amžinuosius Dievo namus. LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila supažindino su nuveiktais darbais ir būsimu Inter-Asso kongresu Berlyne. Prof. Jonas Jakaitis aiškino apie „Baltijos aljansą“ ir jo veiklos galimybes.
2026-ieji yra paskelbti Balio Gajausko metais, ir sąjungos filialai ruošiasi jo šimtųjų gimimo metinių paminėjimui. Apie Balio Gajausko veiklą papasakojo Virginija Skučaitė. Dr. Raimundas Kaminskas supažindino su Augustino Juozo Marganavičiaus biografija ir veikla Lietuvos labui Suomijoje. LPKTS Utenos filialo pirmininkė Emilija Tūbienė papasakojo apie nuveiktus darbus ir filmo apie politinių kalinių, tremtinių išgyvenimus pristatymą.
LPKTS Jurbarko filialo nariai dalyvavo renginyje Jurbarko darželio mokykloje „Ąžuoliukas“, kur pasidalijo prisiminimais iš vaikystės tremtyje. Kunigas Sigitas Jurkštas grojo gitara ir giedojo giesmes kartu su vaikais.
LPKTS Šilalės skyriaus nariai lankėsi Vilniuje, kur apžiūrėjo Vileišių rūmų ansamblį, Valdovų rūmus ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė padarė išimtį ir priėmė lankytojus antradienį, kai muziejus paprastai nedirba.
LPKTS Pakruojo filialo nariai lankėsi „Dingęs štetlas“ muziejuje Žagarėje, kuris sužavėjo savo modernumu ir jautrumu. Muziejuje lankytojai išvydo autentiškus daiktus, dokumentus, fotografijas ir klausėsi liudijimų apie žydų bendruomenės istoriją.
Gyvenimo Fragmentai: Atsiminimai
Šiame skyriuje pateikiami fragmentai iš atsiminimų knygų, kuriuose atsispindi praeities įvykiai, žmonių likimai ir kovos už laisvę.
Atsiminimai apie mokyklos laikus, mokytojus, tremtį, kalėjimus, partizanų kovas, pogrindžio veiklą, knygų skaitymą, bendravimą su šviesuoliais, diskusijas apie egzistencinius klausimus ir viltį dėl Lietuvos ateities.
tags: #julius #jurgelionis #kandidatas #i #sporto #meistrus