Sportas - tai ne tik rimtos varžybos, įtemptos treniruotės ir siekis nugalėti. Tai ir smagūs nuotykiai, kuriozai bei juokingi nutikimai, kurie praskaidrina kasdienybę tiek sportininkams, tiek žiūrovams. Šiame straipsnyje pasinersime į sporto pasaulio užkulisius ir apžvelgsime linksmus įvykius, nutikusius tiek profesionaliame sporte, tiek tarp vaikų ir mėgėjų.
Žolės riedulio dešimtmetis Kaune: nuo kvadrato iki medalių
Kauno Veršvų gimnazijoje žolės riedulys pradėtas žaisti 2007 metais. Tuometinis žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas ir Kauno miesto valdžios atstovai paragino kūno kultūros mokytoją Donatą Vaičytę-Martinkienę išmėginti šią sporto šaką. Pasiūlius mokiniams pabandyti žolės riedulį, šie mielai sutiko ir taip viskas prasidėjo. 2008 metais liepos 15 dieną buvo įkurtas žolės riedulio klubas „Veršvai“.
Nuo 2009 metų klubas pradėjo dalyvauti žolės riedulio vaikų pirmenybėse. Pati Donata Vaičytė-Martinkienė tik kartą yra mėginusi žaisti žolės riedulį, kuomet Kauno „Žalgirio“ rankinio dublerių komanda dalyvavo 1985 metais žolės riedulio jaunių žaidynėse Šiauliuose ir užėmė III vietą.
Per dešimtmetį komanda aktyviai dalyvavo ne tik sportinėje, bet ir socialinėje veikloje - bėgimuose, sporto šventėse, kūrė verslo idėją susijusią su žolės rieduliu. Dalyvaudami LVŽRL U-12 ir U-14 pirmenybėse mergaitės ir berniukai yra laimėję sidabro bei bronzos medalius. Dalyvaudami Lietuvos moterų čempionato „B“ diviziono varžybose 2012/13 ir 2013/14 metais laimėjo sidabro medalius, Lietuvos vyrų čempionato „B“ diviziono varžybose 2015/16 metais laimėjo bronzos medalius, o 2018 metais Lietuvos jaunučių sporto vilčių žaidynėse merginų komanda laimėjo bronzos medalius. 2019 metais LVČ „B“ diviziono uždarų patalpų pirmenybėse taip pat iškovoti sidabro medaliai. Komandos žaidėjai - Ignas Balbatūnovas, Nedas Lapenka, Tautvydas Arlauskas, Artūras Mikėnas - yra Lietuvos rinktinės nariai.
Juokingi nutikimai varžybose ir treniruotėse
Sportininkai, siekdami aukštų rezultatų, neretai patiria kuriozinių situacijų. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir Spalvinimas
- Netikėtas kritimas: Bėgikas, likus keliems metrams iki finišo linijos, užkliūva ir krenta, tačiau, nepaisant to, šliaužia iki galo ir vis tiek laimi varžybas.
- Pamirštas inventorius: Krepšininkas, ruošdamasis atlikti baudos metimą, staiga supranta, kad pamiršo atsinešti kamuolį.
- Nepatogus drabužis: Tenisininkas, įsibėgėjęs smūgiui, pajunta, kad jam smarkiai smunka šortai.
- Nesuprastas signalas: Plaukikas, išgirdęs starto signalą, šoka į baseiną, tačiau paaiškėja, kad tai buvo klaidingas signalas.
- Gyvūnas aikštėje: Futbolo varžybų metu į aikštę įbėga šuo ir pradeda žaisti su kamuoliu, sutrikdydamas žaidimą.
Judrūs žaidimai vaikams ir jų tėveliams: smagus būdas aktyviai praleisti laiką
Judrūs žaidimai - tai puikus būdas vaikams ir jų tėveliams aktyviai praleisti laiką, pasimėgauti judėjimo džiaugsmu ir patirti daug juoko. Štai keletas populiarių judrių žaidimų, kurie tinka įvairaus amžiaus vaikams:
- „Daryk kaip aš“: Šis žaidimas tinka trumpoms pertraukoms. Žaidėjai sustoja vienas paskui kitą. Stovintis priekyje daro visokius gimnastikos judesius, kuriuos visa eilė privalo kartoti. Jis vaikščioja, bėga, šokinėja, sustoja, pakelia rankas aukštyn.
- „Katė ir pelė“: Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė“ - stojasi į rato vidurį, o antras - „katė“ - už rato. Katė rūpinasi įlįsti į rato vidų, bet žaidėjai jos neleidžia. Kai jai pasiseka įšokti į ratą, tada žaidėjai.
- „Žaltys“: Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva“, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebti savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris, laikydamasis eilės, nori nuo „galvos“ pabėgti.
- „Sveikas gyvas“: Visi sustoja ratu. Vienas asmuo vaikščioja aplinkui ir suduoda kuriam nors rate stovinčiam į nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!“, ir bėga aplink ratą. Pakviestasis bėga priešingon pusėn. Susitikę paduoda vienas kitam ranką, paklausia: „Kaip sekasi?“ ir bėga toliau.
- „Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!“: Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: „Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!“ Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin.
- „Puodą degu!“: Kėdes arba suolus sustato į dvi eiles nugaromis vieną prie kitos, viena vieta mažiau, kiek yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus vieną. Likusis eina aplinkui ir suduoda kuriam nors sėdinčiam per kelį sakydamas: „Puodą degu!“ Paliestasis atsistoja ir tada bėga.
- „Raguolis“: „Raguolis“ gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugauti du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „raguoliu“. „Raguolis“ šokinėdamas pakeisti vieną koją kita gali, kad tik abi kojos nebūtų vienkart ant žemės.
- „Skepetaitė“: Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis rūpinasi sugauti. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris buvo pasiryžęs mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris metė.
- „Nešikai“: Šiam žaidimui reikia aštuonių berniukų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmais ant žemės ir suduria padus. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdžiančiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdintieji pasikelia, bet visi turi laikytis.
- „Aklas gaudymas“: Visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skambutį ir skambina juo, bėgdamas kaskart į kitą vietą. Kuris jį sugaus, tas ima skambutį, o sugautajam užriša akis.
- „Šokinėjimas ant kojų“: Keli arba keliolika berniukų sustoja į eilę vienas už kito. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo pečio, ir visi ima šokti ant vienos kojos. Žaisdami gali pakeisti rankas ir kojas, bet tik visi vienu metu.
- „Tetervinas“: Du žaidėjai suduria kojas ir užsideda kepures. Vienas iš jų ulba kaip tetervinas, antras graibo apie jo pečius ir nori numesti kepurę. Nenusisekus pats turi ulbėti, o antrasis stengiasi jo kepurę nudaužti.
Taip pat skaitykite: Humoro dozė pramogų pasaulyje
Taip pat skaitykite: Technologinės praeities apžvalga