Krepšinio skautas - žodžių junginys, daugeliui žadinantis vaizduotę ir smalsumą. Apie šiuos žmones, kurių darbas dažnai yra nematomas, tačiau kartais lemiantis esminius sprendimus komandose, yra kalbama retai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti krepšinio skautu, kokia jų kasdienybė, iššūkiai, atlyginimas ir kas juos įkvepia dirbti šį darbą.
Skauto kasdienybė: tarp kelionių ir ataskaitų
Profesionalūs krepšinio skautai privalo keliauti po pasaulį ir stebėti krepšinį. Realybė yra tokia, kad būdamas tarptautiniu NBA skautu tu iš Bulgarijos skrendi į Estiją, kad pasižiūrėtum į dviejų metrų apžėlusia nugara keturiolikmetį bei įvertintum, ar po septynerių metų jis gebėtų pelnyti 0,5 ar 2,5 taško NBA. Skrisdamas į Turkmėnistaną, tu pildai jo skautingo ataskaitą. Tą patį veiksmą kartoji kiekvieną dieną, visus metus. Jeigu tau sekasi, vienas iš tų šimtų vaikinų, kuriuos tu stebėjai, vieną dieną apsivilks tavo atstovaujamo klubo marškinėlius. Kelionės buvo dažna tema skautų mokykloje. Buvau įpratęs kiekvieną dieną matyti montažą, kuriame buvo vaizduojami lėktuvai, metro linijos ir statistika, kiek skautai nukeliauja - mažiausiai 100 tūkstančių mylių per metus (apie 160 tūkst. kilometrų).
Skauto darbas - svajonių profesija ar pasirinkimas užsimauti kilpą?: 365 dienos lėktuve, jokio asmeninio gyvenimo ir abejotinas tikslas.
Kelionių iššūkiai ir asmeninio gyvenimo aukos
NBA yra keli skirtingi skautų tipai, tačiau kelionių faktorius vienija juos visus. Bene kiekvienas pranešėjas, nuo Dalaso „Mavericks“ direktoriaus Tony Ronzone‘o iki Fynikso „Suns“ prezidento Ryano McDonougho, savo kalbą pradėdavo žodžiais: „Tu turi mylėti keliones ne mažiau nei myli krepšinį, kitaip šitas darbas tave pražudys“. Jie pasakojo, kaip sunku palaikyti gerą savijautą nuolatos keliaujant. Jie teigė, kad skautui turėti šeimą yra beveik neįmanoma. Jie juokavo, kad skautų šeimomis tampa jų dažnai lankomų miestų viešbučių darbuotojai. Jie pažymėjo, kad kelionės planuojamos prieš eilę mėnesių, kad būtų galima įtilpti į labai ribotą biudžetą. Taip pat sužinojau, kad būvimas NBA skautu nereiškia apsirengimo polo marškinėliais su savo klubo emblema ir keliavimo kur nori, pasižiūrėti kokio tik nori tau asmeniškai įdomaus žaidėjo.
Skautų tipai: tarptautiniai, koledžų ir žaidimo skautai
NBA yra keli skirtingi skautų tipai. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius.
Taip pat skaitykite: Ištvermės vertinimo metodai krepšinyje
Tarptautiniai skautai: tarp kultūrų ir biurokratijos
Galbūt daugelis mano klasiokų skautų mokykloje su manimi ir nesutiks, tačiau spręsdamas iš to, ką pamačiau, galiu pasakyti, kad tarptautinio skauto pareigos yra labiausiai bauginančios. Jie turi keliauti ilgiausius atstumus, manevruoti tarp skirtingų šalių biurokratinių reikalavimų ir susitvarkyti su kalbos barjero problema kiekvieną kartą, kai nusileidžia oro uoste. Pete‘as Philo, Indianos „Pacers“ tarptautinis skautas ir vienas šios mokyklos iniciatorių, vienu metu ėmė nuogąstauti, kaip viso to jis turėjo išmokti „sunkiuoju keliu“ ir kaip visa tai sugriovė jo santykius šeimoje. Šį darbą tokiu brutaliu daro ne mylios, kurias reikia nukeliauti. Tai nuolatinis kultūrinio šoko išgyvenimas. P.Philo pažymėjo, kad Europoje jis turi šimtus kontaktų, kurių pagalba jis gali pažinti naujas vietoves ir susitvarkyti su kalbos barjero problemomis. Jis pridūrė, kad Vakarų Europoje dažniausiai nesusiduria su rimtomis bėdomis, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad į Rytų Europą dėl saugumo priežasčių vienas jis atsisako vykti.
T.Ronzone‘as, kuris taip pat turi tarptautinio skauto darbo patirties, papasakojo, ko gero, smagiausią istoriją šioje mokykloje. Apie tai, kaip jis stebėjo 236 cm ūgio Šiaurės Korėjos krepšininką vardu Michaelas Ri. T.Ronzone‘as susitiko akis į akį su Kim Jong-Ilu ir derėjosi dėl leidimo Ri vykti į NBA. Šiaurės Korėjos lyderis pareiškė, kad leis Ri palikti šalį ir žaisti profesionalų krepšinį tik tuo atveju, jei komanda atsiskaitys Kim Jong-Ilo rėžimui kviečiais. T.Ronzone‘as pridūrė, kad jis yra praleidęs nemažai skrydžių per savo gyvenimą, tačiau patikino, kad skrydžio iš Šiaurės Korėjos jis nepraleido, nes iš tos šalies išvykti galima tik antradieniais ir penktadieniais.
Paskutinė pastaba apie tarptautinius skautus: krepšinis, be jokios abejonės, tapo globalus sportas, yra keletas užsieniečių, kurie turėjo sėkmingas karjeras NBA. Tačiau lygoje vis dar dominuoja amerikiečiai. Turint tai omenyje, kyla klausimas, ar tarptautiniams skautams nekyla dvejonių dėl darbo, kuris sužlugdo jų asmeninius gyvenimus, nešamos naudos? Net jeigu skautas atranda krepšininką, kuris turi didžiulį potencialą, nėra garantijos, kad tai komandai pavyks jį pašaukti naujokų biržoje. Nėra jokios garantijos, kad tas žaidėjas, net ir po naujokų biržos, žais NBA. Jis gali nuspręsti likti Europoje.
Koledžų skautai: tarp bandos mentaliteto ir jaunų talentų
Tai yra darbas, apie kurį, ko gero, daugelis žmonių pagalvoja, kai kalba pasisuka apie NBA skautus. Bene kiekvienas krepšinio gerbėjas JAV šį darbą dirba mėgėjiškame lygyje (įveskite į „Google“ paiešką „wiggins parker embiid“ ir atsiverskite komentarų skiltį prie kiekvieno straipsnio, kurį rasite. Tuomet, prašau, atsispirkite pagundai trinktelti galva į sieną). Pavyzdžiui, Niujorko „Knicks“ personalo direktorius Markas Hughesas prisipažino, kad jam šiame darbe yra sunkiausia atsispirti bandos mentalitetui. Tai yra įdomu. Bandos mentalitetas yra neatsiejama bet kokios diskusijos apie sportą dalis, ypatingai internete, tačiau aš visada galvojau, kad skautai gyvena savo atskiruose pasauliuose, kur kitų žmonių mintys ir žodžiai neturi įtakos jų nuomonei.
M.Hughesas mano įsitikinimus paneigė. Jis pabrėžė, kad kasdieninėje rutinoje svarbų vaidmenį vaidina straipsnių žiniasklaidoje apie stebimą žaidėją skaitymas tam, kad būtų galima apie jį surinkti kuo daugiau informacijos. Jis aiškino, kad jo darbas reikalauja formuoti savo įsitikinimus apie žaidėjus ir niekada jais neabejoti. Tačiau kaip tai įmanoma, kai į tavo akiratį patenka tiek daug skirtingų požiūrio kampų?
Taip pat skaitykite: Statistika ir krepšinio pergalės
Vienas iš įdomiausių mokyklos renginių - profesionalų pasakojimai, kaip jie dirba savo darbą (skautingo mechanika). Ko konkrečiai jie ieško žaidėjuose? Kur jie sėdi? Ar jie žymisi pastabas rungtynių metu, ar tiesiog patogiai įsitaiso, renka informaciją ir ataskaitą paruošia vėliau? Jie mėgsta atvykti į areną anksčiau, kad pasižiūrėtų, kurie krepšininkai pirmieji daro apšilimą. Jie stengiasi atsisėsti kuo arčiau aikštelės. Ir jie renka informaciją bei ataskaitą ruošia po rungtynių. Kai kurie skautai pabrėžė, kad neretai aikštelėje visų rungtynių metu yra stebimas tik vienas žaidėjas, net jeigu jis retai apleidžia atsarginių žaidėjų suolelį.
„Kiekvienas deda didžiausias pastangas, kai turi kamuolį arba kai ginasi prieš kamuolį, - pasakoja M.Hughesas. - Nes tada visas dėmesys nukrypsta į jį. Tačiau man ne mažiau įdomu, kaip jie elgiasi, kai dėmesys į juos nėra atkreiptas.“
Koledžų skautingas pastarąjį dešimtmetį tapo kur kas sudėtingesnis dėl įsivyravusios praktikos jauniems krepšininkams aukštąsias mokyklas palikti jau po pirmųjų metų. Tą žinojau. Tačiau aš nenumaniau, kad nuo 2005 metų NBA skautams draudžiama lankytis vidurinių mokyklų renginiuose, įskaitant vasaros stovyklas.
Tai reiškia, kad jie turi priimti multimilijoninės vertės sprendimus, galinčius turėti lemiamos įtakos jų komandoms artimiausiais dešimtmečiais, 8-9 mėnesių laikotarpiu.
Žaidimo skautai: matematinės detalės ir varžovų analizė
„Kalbant apie pareigybes krepšinyje, žaidimo skautai, be klausimų, yra sunkiausias darbas. Tu turi būti šiek tiek išprotėjęs, kad galėtum dirbti šį darbą“, - rėžė Franas Fraschilla, skautų mokyklos organizatorius.
Taip pat skaitykite: Kineziterapijos svarba moterų krepšinyje
Taip yra dėl to, kad žaidimo skautai, kurie taip vadinami dėl to, nes analizuoja būsimus atstovaujamos komandos varžovus, visą dėmesį skiria matematinėms detalėms. Kai normalūs žmonės pamato nuostabų kamuolio užmetimą („alejupą“), jie netenka žado ir savo emocijas socialiniuose tinkluose išreiškia didžiosiomis raidėmis. Kai personalo skautai pamato tą žaidimo epizodą, jie sako: „Mums galėtų būti naudingas šio vyruko šoklumas. Man patinka jo energingumas.“ Kai tą momentą pamato žaidimo skautas, jis be emocijų savo bloknote pasižymi: „Užtvara iš silpnosios pusės, pasinaudota pagalbos gynyboje spraga. Dėl to žaidėjas „A“, pasinaudojęs užtvara, judėjo žaidėjo „B“ link, kuris įkirto į baudos aikštelę, priėmė aukštą perdavimą ir pelnė du taškus.“
Aš vis dar nesu visiškai tikras, kodėl žaidimo skautai egzistuoja. Suprantu poreikį pasiruošti rungtyniauti prieš varžovus, suprantu, kad tai yra būtinas procesas. Tačiau argi daugelis komandų nėra susipažinusios viena su kita pakankamai gerai? Ar „Thunder“ būtina siųsti vyruką per visą šalį, kad jis pasižiūrėtų, kokius derinius šiuo metu žaidžia „Spurs“ ar „Grizzlies“? Ar tai nėra trenerių štabo atsakomybė? Galiausiai, ar atlikti tokias užduotis galima paskirti kažkokiam vaikinui iš gatvės?
Taip, galima, tarp kitko. Pasak Pato Zipfelo, Minesotos „Timberwolves“ žaidimo skauto, daugelis NBA klubų žmones samdo kiekvienoms rungtynėms atskirai. Mintis tokia, kad vietoje vieno žmogaus, kurį reikėtų per sezoną siųsti į 150 rungtynių (tiek rungtynių, P.Zipfelo teigimu, jam teko aplankyti), klubai samdo būrį žmonių, kuriuos išskirsto į skirtingas valstijas. Įdomu tai, kad klubai jiems moka už kiekvienas rungtynes atskirai, tarsi jie būtų pavaduojantys mokytojai mokykloje.
Skautų mokyklą vainikavo apsilankymas „Thomas&Mack“ centre, kur stebėjome NBA Vasaros lygos rungtynes ir stengėmės pritaikyti tai, ką per tas keletą dienų išmokome mokykloje. Ten aš pamačiau, kad žaidimo skauto darbas nėra jau toks sudėtingas, kai tiksliai žinai, kaip jį atlikti. P.Zipfelas papasakojo mums apie keletą paprastų ir esminių situacijų, kuriomis remiasi NBA komandų žaidimas. Tas situacijas turėjome atpažinti rungtynių metu. Nė viena tų situacijų nebuvo man nauja. Tačiau esmė - ne tai. Esmė, kad kai ištreniruoji savo akį nesifokusuoti tik į kamuolį, imi pastebėti derinius, dar prieš jiems atsirandant.
Viena vertus, tai buvo puiki patirtis. Išmokau atsiriboti nuo polinkio žiūrėdamas krepšinio rungtynes stebėti tik kamuolį. Tiesa, taip stebėti susitikimą galėjau išties neilgą laiką. Iš kitos pusės, nors ir įdomu stebėti krepšinį kitu kampu, jaučiau, kad tai gali būti nemaloniausia žaidimo skauto dalis. Kartais man tiesiog patinka stebėti kamuolį. Galiausiai, juk gražiausius epizodus sukuria žaidėjas, turintis kamuolį savo rankose. Kartais man patinka paganyti akis į palaikymo šokėjas. Kartais man patinka atkreipti dėmesį, kaip į situacijas aikštelėje reaguoja atsarginių žaidėjų suolelis.
Atlyginimas ir motyvacija: aistra, pranokstanti finansus
Apibendrinant, būvimas NBA skautu reiškia keliavimą 250 dienas per metus. Tai reiškia, kad šeima ir bendrai bet koks asmeninis gyvenimas yra beveik neįmanomi. Tai reiškia labai daug tragiško lygio krepšinio, ieškant nenugludintų deimantų. Arba jeigu jūs esate žaidimo skautas, tai reiškia, kad artimiausias kelias savaites turėsite stebėti kiekvieną Milvokio „Bucks“ žaidimo sekundę ir aiškintis, kokį kampą statydamas užtvarą pasirenka Zaza Pachulia, tada surinktą informaciją nukloti dešimties puslapių ataskaitoje ir pasistengti neapsiverkti, kai Michaelas Beasley nusijuoks ir pasakys „Ne, ačiū“, pamatęs jūsų siūlomą pasiskaityti ataskaitą. Tai reiškia dirbti daug reikalaujantį, tačiau menkai įvertinamą darbą, dėl kurio jūs paaukosite metų metus savo gyvenimo.
Remiantis skautų mokykloje apsilankiusiais ekspertais, vidutinė NBA skauto alga per metus yra apie 65 tūkst. JAV dolerių (6,5 tūkst. JAV dolerių metų mėnesį). Geriausi NBA skautai uždirba apie pusę milijono JAV dolerių per metus. Tačiau kaip kad sakė vienas iš pranešėjų, norėdamas dirbti NBA skautu, bent jau keletą metų turi būti pasiryžęs dirbti už dyka.
Trumpai tariant - aistra. Penkiais žodžiais: aistra, aistra, aistra, aistra, aistra. Kiekvienas skautų mokykloje kalbėjęs žmogus aistrą krepšiniui taip stipriai pabrėžė, kad aš ėmiau dvejoti, ar jie tiesiog taip mėgina įtikinti save pačius, kad būdas, kaip jie užsidirba pragyvenimui, nėra apgailėtinas.
Skautas Lietuvoje: E. Kirvelaičio patirtis ir komandos formavimas
Kauno „Žalgirio“ komandos skautas Erikas Kirvelaitis, surėmęs pečius su komandos vadovybe, aktyviai ruošia naujo sezono komandos paveikslą.
E.Kirvelaitis pasakojo, kad sezono metu atliekamas didžiulis darbas sujungiant pečius su komandos vadovybe ir trenerių štabu - vyksta intensyvūs pokalbiai, kurių metu išsigryninama, ko trūko komandos sudėčiai.
„Vyksta pokalbiai su vadovybe ir su treneriais. Turime bendrus pokalbius. Norisi išsigryninti, ko trūko šį sezoną, kokių minusų matėme, kur galime pridėt ir paaugti. Vyksta tie pokalbiai ir bendrai, ir kartu, ir atskirai. Aišku, vėliau susiduriame su rinka. Ne viskas gaunasi idealiai, kaip nusibraižai popieriuje tą planą“, - tikino specialistas.
„Žalgiris Insider“ narių tinklalaidėje E.Kirvelaitis pasakojo, kiek smarkiai sezono metu išauga atskirų žaidėjų kainos.
„Dabar žaidėjų kainos yra neįtikėtinai išaugusios. Pavyzdžiui, toks T.J.Shortso sezonas jo kainą gali kaip minimum išauginti apie penkis kartus“, - aiškino E.Kirvelaitis.
Visos tinklalaidės metu E.Kirvelaitis pasakojo apie žaidėjų pasirinkimo procesą, neseniai įvykusios stažuotės JAV įdomybes bei atsakė į visą šūsnį sirgalių klausimų.
Trenerio kelias: nuo skauto iki komandos stratego
Klaipėdos „Neptūnas“ turi naują strategą - juo tapo krepšinio pasaulyje puikiai žinomas specialistas Mindaugas Brazys. „Į Klaipėdą atvykstu ne poilsiauti, o rimtai dirbti, - užtikrintai atsakė M. Brazys.
Didžiąją savo karjeros krepšinyje dalį praleidote kaip skautas, trenerio asistentas. Vienu metu jums teko treniruoti ir tuometinėje A. Sabonio krepšinio mokykloje kelias vaikų grupes ir tuo pačiu metu būti skautu Kauno „Žalgiryje“. Aš galvoju, kad kiekvieno trenerio tokia pradžia ir turėtų būti. Treneris turi pajausti kaip tie vaikai auga, tobulėja - kiekviena patirtis pildo žinių bagažą. Ta skauto pareigybė tuo metu buvo visiška naujovė, tačiau man labai padėjo dėti sekančius žingsnius, nes dirbi ir su video analizavimu ir su komanda, todėl matai kaip dirba ir vyriausias treneris ir asistentai. Aš ir dabar, kai tapau vyriausiuoju treneriu darysiu analizes, karpysiu rungtynes, nes mano atžvilgiu tai yra patogiau, o ir nuo asistentų galėsiu kažkokią tai dalį nuimti. Aš automatiškai pradėjau tuo domėtis, dalyvaudavau seminaruose.
Ko gero kiekvienas asistentas svajoja tapti vyriausiuoju treneriu. Aš visada apie tai galvojau, bet paprasčiausiai kažkada vis tiek ateina tas laikas. Buvo ir variantas į Japoniją važiuoti kartu su D. Adomaičiu, bet „Neptūnas“ parodė didelį susidomėjimą ir nusprendžiau pasinaudoti šansu. Komanda iš praėjusio sezono yra pažįstama, miestas puikus. Man labai patinka, kad uostamiesčio ekipa turi ir jaunimo sistemą ir šiai dienai turime tik 3 tokius klubus. Aš tai pastoviai pabrėžiu ir tai yra labai svarbu, nes neinama lengviausiu keliu.
Norisi turėti kažkiek jaunesnę komandą nei pernai: žaisti atletiškesnį, greitesnį krepšinį. Aišku aš esu mėgėjas viską pradėti nuo gynybos, jos sistemų, taisyklių, nes kiekvienas žaidėjas turi žinoti savo pareigas ir atsakomybes. Po geros gynybos visada ateina lengvi taškai, ypač greitose atakose. Mano planuose nėra to lėto, statiško krepšinio, nes tiek fanams, tiek man pačiam norisi matyti geresnę dinamiką puolime.
tags: #ka #krepsinyje #reiskia #skautas